Lenkijoje, Skaržysko-Kamenoje veikiančioje „MESKO“ gamykloje pasirašyta pagrindinė sutartis dėl kelių tūkstančių nešiojamųjų priešlėktuvinių raketinių kompleksų „Piorun“ tiekimo. Sandoris apima Lenkijos kariuomenę ir sąjungininkus, tarp jų Lietuvą, Latviją bei Norvegiją, o pristatymai planuojami iki 2030 metų.
Bendra sutarties vertė siekia apie 1,8 milijardo eurų. Daugiau kaip 80 proc. užsakymo numatyta Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms, o likusi dalis skiriama partneriams pagal bendrų pirkimų modelį, kuris Baltijos regionui tampa vis aktualesnis didėjant oro grėsmių spektrui.
Kas įeina į paketą?
Pagal paskelbtą informaciją, pirkimas apima ne tik raketas ir paleidimo mechanizmus, bet ir treniruoklius, mokymų bei logistikos paketus. Toks komplektavimas mažina rizikas eksploatacijoje ir leidžia greičiau parengti personalą, o tai ypač svarbu plečiant trumpojo nuotolio oro gynybą.
Lenkijos gynybos sektorius pabrėžia, kad tai vienas didžiausių „Piorun“ pirkimų istorijoje, o dalis finansavimo Lenkijos poreikiams siejama su Europos Sąjungos saugumo ir gynybos finansavimo instrumentais. Tikėtina, kad artimiausiu metu bus detalizuotos vykdomosios sutartys ir tikslūs pristatymų grafikai.
Kuo išsiskiria „Piorun“?
„Piorun“ yra labai trumpojo nuotolio nešiojamas priešlėktuvinis kompleksas, skirtas naikinti žemai skrendančius taikinius, įskaitant sraigtasparnius, lėktuvus, sparnuotąsias raketas ir dronus. Skelbiama, kad veikimo nuotolis siekia iki 6,4 kilometro, o taikinių aukštis iki 4 kilometrų.
Kompleksą gali valdyti vienas karys, o viso rinkinio masė sudaro apie 16,5 kilogramo. Tokios sistemos paprastai laikomos viena iš būtiniausių grandžių saugant pajėgas ir infrastruktūrą nuo mažų, greitų ir žemai skrendančių taikinių, kurių kare pastaraisiais metais smarkiai padaugėjo.
Kodėl tai svarbu Lietuvai?
„Piorun“ tarptautinį dėmesį sustiprino ir tai, kad sistema buvo plačiai aptarinėjama dėl realaus panaudojimo Ukrainoje, kur trumpojo nuotolio oro gynyba tapo kritiškai svarbi kovojant su sraigtasparniais ir bepiločiais. Europoje auga paklausa tokiems sprendimams, nes dronų ir sparnuotųjų raketų grėsmė išlieka viena aktualiausių.
Taip pat akcentuojama, kad Lietuva įsigyja „Piorun“ kaip žingsnį modernizuojant turėtus senesnius sprendimus ir stiprinant artimojo nuotolio oro gynybos sluoksnį. Toks pirkimas dera su regionine tendencija daugiau gynybos priemonių įsigyti koordinuotai su sąjungininkais, kad būtų greičiau užtikrinami tiekimai ir didinamas suderinamumas.
Lenkijos gamintojas teigia didinantis gamybos apimtis ir investuojantis į linijų plėtrą, kad patenkintų augantį vidaus ir eksporto poreikį. Tai reikšminga ir Lietuvai, nes gamybos pajėgumai bei tiekimo grandinių stabilumas tiesiogiai lemia, kaip greitai sutartys virsta realiais pristatymais.