CP v2

Tag: Nesprogę šaudmenys

  • Dunojaus sausra Serbijoje atidengė nacių karo laivus: dugne – ir nesprogusių šaudmenų

    Dunojaus vandens lygis Balkanuose dėl užsitęsusios sausros nukrito tiek, kad kai kuriose atkarpose iš po vandens vėl išryškėjo Antrojo pasaulinio karo laikų laivų liekanos. Serbijoje, netoli Prahovo uosto, matomi kelių dešimčių vokiečių karo laivų korpusai, dalis jų, istorikų teigimu, gali būti likę su amunicija.

    Šie laivai siejami su Vokietijos flotile, kuri 1944 metais traukdamasi Dunojaus keliu buvo sąmoningai skandinama, kad nepatektų į priešų rankas. Manoma, kad tuo metu šioje upės atkarpoje buvo nuskandinta iki 200 įvairių tipų karinių laivų, o dalis nuolaužų iki šiol kelia navigacijos ir saugumo riziką.

    „Kai vanduo nuslūgsta, kai kurie laivai iškyla taip, kad tampa matomi ištisi korpusai, o tai primena, kiek karo palikimo vis dar slypi po upės paviršiumi“, – sakė su istoriniu paveldu dirbantis tyrėjas, komentuodamas situaciją regiono žiniasklaidai.

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausia grėsmė yra ne vien rūdijantys metalo konstrukcijų fragmentai. Nuolaužose gali būti likę nesprogusių šaudmenų, todėl tokiose vietose įprastai ribojamas priėjimas, o prireikus kviečiami išminuotojai ir narai, kad įvertintų realią riziką žmonėms bei laivybai.

    Sausra Dunojuje tampa ne tik istorine, bet ir infrastruktūrine problema. Upė yra svarbus laivybos kelias, todėl žemas vanduo riboja krovininių laivų judėjimą, didina logistikos kaštus ir trikdo tiekimo grandines, ypač vasaros pabaigoje ir rudenį, kai upė tradiciškai yra jautriausia karščiams.

    Žemas Dunojaus lygis paliečia ir energetiką, nes dalis regione esančių elektrinių upės vandenį naudoja aušinimui. Kai vandens mažėja, elektrinių operatoriai turi ieškoti alternatyvių sprendimų, o valdžios institucijos kai kuriais atvejais imasi laikinų hidrotechninių priemonių, kad užtikrintų pakankamus aušinimo srautus.

    Klimato mokslininkai pastaraisiais metais vis dažniau atkreipia dėmesį, kad Europoje daugėja užsitęsusių karščio bangų ir kritulių stokos periodų, o tai tiesiogiai veikia didžiąsias upes. Dunojaus atvejis tampa dar vienu pavyzdžiu, kaip ekstremalūs orai vienu metu iškelia į paviršių ir istorijos pėdsakus, ir labai šiuolaikiškas rizikas ekonomikai bei kritinei infrastruktūrai.

  • Prancūzijoje nelegalus reivas kariniame poligone sutraukė tūkstančius: baiminamasi sprogmenų

    Prancūzijoje nelegalus reivas kariniame poligone sutraukė tūkstančius: baiminamasi sprogmenų

    Prancūzijos Šero departamente, netoli Korniuso (Cornusse) ir Buržo (Bourges), nuo gegužės 1 dienos vyksta kelių dienų nelegalus reivas, į kurį, vietos pareigūnų vertinimu, susirinko apie 20 000 žmonių iš įvairių Europos šalių. Renginys vyksta kariniame poligone, kuris dar visai neseniai buvo naudojamas bandymams, todėl teritorija laikoma pavojinga.

    Vietos valdžia įspėja apie pirotechninę riziką ir galimą nesprogusių šaudmenų buvimą, ypač miškingose zonose, kurios oficialiai paskelbtos neprieinamomis. Dalis teritorijos yra pažymėta kaip karinis objektas, tačiau fizinių užtvarų, ribojančių patekimą, beveik nėra, o per poligoną eina departamentinis kelias, kurį pareigūnai laikinai uždarė.

    Pasak vietos žiniasklaidos, į teritoriją jau atvyko apie 2 000 automobilių, o organizatoriai tikisi, kad per savaitgalį dalyvių skaičius gali išaugti iki 30 000. Šeštadienį renginys tęsėsi, o jo išvaikymo operacija kol kas nebuvo paskelbta.

    Prefektūra pranešė, kad į vietą mobilizuota iki 600 žandarų, kurie dieną ir naktį stebi teritoriją, kontroliuoja privažiavimus ir fiksuoja pažeidimus. Pareigūnai taip pat ragina vairuotojus būti itin atsargius, nes aplink yra daug pėsčiųjų, judančių tarp automobilių srautų.

    Pagal preliminarią informaciją, nuo penktadienio vakaro užfiksuoti dešimtys pažeidimų: daugiausia dėl narkotinių medžiagų turėjimo, keli asmenys sulaikyti. Greitosios pagalbos medikai suteikė pagalbą keliolikai žmonių, o vietos valdžia taip pat pranešė apie žalą karinės infrastruktūros objektams ir grafičius.

    Organizatoriai kalba apie draudimų bangą

    Šero prefektūra dar prieš ilgąjį savaitgalį buvo pasirašiusi įsakymą, draudžiantį reivus ir garso įrangos judėjimą regione. Vis dėlto renginiui prasidėjus, pareigūnai leido žandarmerijai pasitelkti dronus vaizdams fiksuoti ir situacijai stebėti.

    Teknivalio organizatoriai viešame pranešime kritikavo, jų teigimu, „epideminį draudimų plitimą“ ir tvirtino, kad tokie susibūrimai yra kultūros dalis. Jie taip pat aiškino vietos pasirinkimą kaip protestą prieš, jų žodžiais, vis griežtėjančią valstybės politiką neformalių renginių atžvilgiu.

    Siūloma griežtinti bausmes

    Diskusijas dėl nelegalių reivų Prancūzijoje kursto ir politinės iniciatyvos, kuriomis siekiama didinti atsakomybę už neįregistruotų ar uždraustų muzikinių renginių organizavimą. Viename iš svarstomų projektų numatyta iki šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir iki 30 000 eurų bauda už prisidėjimą prie tokio renginio organizavimo.

    Šių iniciatyvų šalininkai argumentuoja, kad taip siekiama mažinti triukšmo taršą ir konfliktus su vietos gyventojais, ypač kaimo vietovėse, kur dažnai nukenčia ūkininkai. Kritikai pabrėžia, kad griežtesnės sankcijos gali stumti renginius į dar labiau rizikingas vietas, kur pagalbos ir kontrolės galimybės yra ribotos.

    „Kas gali būti prieinamiau nei nemokamas vakarėlis?“

    „Apie tai daug kalbame tarpusavyje, nes įstatymų ribos miglotos, o laisvės atėmimo bausmės kelia didžiausią nerimą“, – sakė DJ ir vakarėlių organizatorius Jeanas, kurio vardas pakeistas.

    „Kai festivalio bilietas kainuoja apie 50 eurų, o dienos bilietas neretai peržengia 100 eurų ribą, daliai žmonių tai tampa neįperkama. Kas gali būti prieinamiau nei nemokamas vakarėlis?“ – sakė jis.

    Kol kas neaišku, kaip greitai pareigūnai nuspręs imtis aktyvesnių veiksmų vietoje ir ar renginys bus nutrauktas jėga. Tačiau situacija Šero departamente tapo ryškiu pavyzdžiu, kaip susikerta saugumo rizikos, vietos bendruomenių interesai ir auganti įtampa dėl neformalių muzikos renginių reguliavimo.