Europoje vairuotojai už benziną ir dyzeliną moka rekordines sumas, tačiau didžiausią naudą iš šuolio susižėrė naftos ir dujų bendrovės. 2026 metais dalies didžiųjų rinkos žaidėjų akcijos nuo sausio pabrango maždaug 40–87 proc., o investuotojai dėmesį vis labiau kreipia ne į žaliavinę naftą, o į perdirbimą.
Rinką įkaitino vadinamasis „crack spread“ – skirtumas tarp žalios naftos kainos ir galutinių produktų, tokių kaip dyzelinas, benzinas ar reaktyvinis kuras, kainų. Kai šis skirtumas išauga, naftos perdirbimo gamyklų maržos paprastai kyla, o tai tiesiogiai didina perdirbėjų pelningumą.
Kodėl perdirbimas staiga tapo auksu
Dyzelino kainos Europoje augo greičiau nei žalios naftos, nes smuko rafinuotų produktų pasiūla. Įtampą didino trikdžiai Persijos įlankos regione, kurie apribojo dyzelino ir reaktyvinio kuro eksportą iš dalies gamyklų, o tai itin jautru Europai, importuojančiai dalį degalų.
Padėtį dar labiau komplikavo sukrėtimai Rusijos perdirbimo sektoriuje ir sprendimai riboti dyzelino eksportą po atakų prieš perdirbimo infrastruktūrą. Dėl to globali dyzelino rinka tapo įtemptesnė, o Europoje tai virto tiesioginiu kainų spaudimu degalinėse.
Europos Centrinis Bankas 2026 metais viešai pripažino, kad energijos kainų dinamikoje vis svarbesnį vaidmenį atlieka būtent perdirbimo maržos. Banko vertinimu, dyzelino marža sudaro reikšmingą dalį galutinės litro kainos, todėl poveikis infliacijai gali būti didesnis nei vien dėl žalios naftos brangimo.
„Prieš pusmetį nedaugelis žinojo, kas yra perdirbimo maržos, o dabar visi suprantame, kodėl tai svarbu“, – sakė ECB vadovė Christine Lagarde.
Kas daugiausia uždirbo iš krizės
Tarp ryškiausių 2026 metų akcijų kainų laimėtojų atsidūrė „Repsol“, kurios vertė per metus buvo pakilusi apie 87 proc. Bendrovės rezultatus iš esmės tempė pramonės padalinys, apimantis ir perdirbimą, kur pelningumas augo dėl išskirtinai plačių dyzelino ir reaktyvinio kuro maržų.
Antrą vietą tarp didžiųjų Europos žaidėjų užėmė „Neste“, kurios akcijos augo apie 76 proc. Bendrovė stipriai pasinaudojo tiek tradicinių degalų trūkumu, tiek didėjančia paklausa alternatyvoms, nes ji gamina ir atsinaujinantį dyzeliną bei tvarų aviacijos kurą.
Tarp kitų augusių bendrovių minimos „Equinor“, „Vår Energi“, „Orlen“, „Romgaz“, „Galp“, „OMV“, „Eni“ ir „TotalEnergies“ – jų akcijų prieaugis siekė maždaug nuo 40 proc. iki beveik 70 proc. Skirtumai tarp įmonių daugiausia priklausė nuo to, kiek jų veikloje sudaro perdirbimas ir kiek jos tiesiogiai uždirba iš gavybos.
Ką tai reiškia vairuotojams ir ekonomikai
Vairuotojams plataus masto perdirbimo maržų šuolis reiškia, kad degalų kainos gali išlikti aukštos net tada, kai žaliavinės naftos kaina stabilizuojasi. Ekonomikai tai didina transporto kaštus, spaudžia logistikos grandines ir gali ilgiau palaikyti infliaciją, ypač šalyse, kur dyzelinas dominuoja krovinių vežime.
Analitikai atkreipia dėmesį, kad situacija išlieka jautri geopolitikai ir perdirbimo pajėgumų balansui: bet koks papildomas sutrikimas eksporte, avarija gamykloje ar nauji apribojimai gali vėl staigiai pakelti maržas. Tuo pat metu ilgalaikėje perspektyvoje investicijos į perdirbimo modernizavimą, atsargų kaupimą ir alternatyvius degalus gali tapti vienu svarbiausių Europos atsparumo veiksnių.