Tag: Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo

  • Korzonkų skausmas: kada padeda šiluma, o kada šaltis gali tik pabloginti

    Korzonkų skausmas (dar vadinamas šakneline neuralgija) dažniausiai atsiranda tuomet, kai sudirginamos arba suspaudžiamos nervų šaknelės, išeinančios iš nugaros smegenų. Tokiu atveju skausmas neretai jaučiamas ne tik nugaroje – jis gali plisti žemyn koja.

    Dažniausiai nukenčia juosmens sritis, o skausmas „šauna“ į sėdmenį, šlaunį, blauzdą, kartais net iki pėdos. Jis gali būti aštrus, deginantis, duriantis arba priminti elektros smūgį.

    Kartu gali pasireikšti dilgčiojimas, tirpimas, jutimų sutrikimai, o sunkesniais atvejais – ir raumenų jėgos sumažėjimas. Būdingas bruožas tas, kad simptomai tęsiasi per visą suspausto nervo eigą, todėl žmogui gali būti sunku net paprastai vaikščioti ar atsistoti.

    Tokį skausmą kartais išprovokuoja staigus judesys – pavyzdžiui, netaisyklingai pakėlus sunkesnį daiktą ar smarkiai pasukus liemenį. Kitais atvejais jis vystosi pamažu, kai dėl degeneracinių stuburo pokyčių ar tarpslankstelinio disko išvaržos pradeda dirginti nervines struktūras.

    Kada verta rinktis šilumą

    Esant ūmiam apatinės nugaros dalies skausmui, vienas paprasčiausių namų būdų – šilti kompresai, šildanti pagalvėlė ar termoforas. Nors tai skamba elementariai, minima, kad tokį poveikį patvirtina ir moksliniai duomenys.

    Tekste nurodoma, kad 2006 metais publikuota tyrimų apžvalga parodė: šiluma gali laikinai sumažinti skausmą. Ji nepašalina priežasties, tačiau gali mažinti raumenų sustingimą, todėl nemalonūs pojūčiai tampa silpnesni.

    Šiluma plečia kraujagysles, gerina vietinę kraujotaką ir atpalaiduoja įsitempusius audinius aplink stuburą. Dėl to kai kuriems žmonėms tampa lengviau judėti ir atlikti kasdienius veiksmus.

    Šaltis tinka ne visais atvejais

    Šalti kompresai ar kitos krioterapijos formos dažnai siejamos su patinimo ir uždegimo mažinimu, todėl labiau tinka po traumų. Tačiau jei skausmas kyla dėl tarpslankstelinio disko degeneracijos, disko problemų ar perkrovos, šaltis, kaip teigiama, gali sustiprinti skausmą.

    Dėl to vieno universalaus sprendimo nėra: tai, kas vienam suteikia palengvėjimą, kitam gali sukelti dar daugiau diskomforto. Jei po šalto kompreso simptomai ryškiai paaštrėja, tokios priemonės verčiau atsisakyti.

    Ko geriau vengti ir kada judėti

    Tekste minimos ir senesnės „liaudiškos“ priemonės, pavyzdžiui, standūs diržai ar juostos, kurios esą turėtų apsaugoti nuo „perpūtimo“. Pažymima, kad toks sprendimas ne tik nepadeda, bet ir gali pakenkti – standus diržas „tingina“ giliuosius pilvo ir šalia stuburo esančius raumenis, atsakingus už natūralų stabilumą.

    Kita dažna klaida – agresyvus, gilus masažas ūmaus priepuolio metu. Nurodoma, kad stiprus mechaninis spaudimas, kai nervo šaknelė ir taip suspausta, gali dar labiau sustiprinti uždegimą ir tinimą.

    Taip pat pabrėžiama, jog visiškas gulėjimas ir ilgalaikis nejudrumas nėra geriausias pasirinkimas. Nors per stiprų skausmą „persistengti“ nereikėtų, dažniau rekomenduojamas kontroliuojamas judėjimas: lengvi, skausmo neprovokuojantys pasivaikščiojimai ir tikslingi pratimai gali padėti greičiau grįžti į įprastą ritmą.

    Vaistai malšina simptomus, bet svarbus atsargumas

    Namų priemonės gali suteikti palengvėjimą, tačiau jos nepakeičia standartinio gydymo. Skausmui mažinti dažniausiai skiriami nuskausminamieji ir priešuždegiminiai vaistai, kurių tikslas – palengvinti simptomus ir leisti žmogui sugrįžti prie kasdienio aktyvumo.

    Priklausomai nuo simptomų stiprumo, gydytojas gali rekomenduoti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, tokius kaip ibuprofenas, naproksenas ar diklofenakas. Kai kuriais atvejais gali būti skiriami ir raumenis atpalaiduojantys vaistai, jei kartu vargina skausmingi spazmai.

    Jei skausmas labai stiprus ir nepraeina taikant įprastą gydymą, gydytojas gali svarstyti kitus sprendimus – pavyzdžiui, trumpalaikį stipresnių nuskausminamųjų vartojimą ar epidurines injekcijas su gliukokortikosteroidais.

    Kartu primenama, kad vaistai dažniausiai mažina simptomus, bet ne visada pašalina nervo spaudimo priežastį. Be to, nereikėtų savarankiškai derinti kelių priešuždegiminių preparatų ar vartoti jų ilgiau be gydytojo patarimo, nes galimi nepageidaujami poveikiai skrandžiui, inkstams ir širdies bei kraujagyslių sistemai.

    Gydymo pasirinkimas turėtų priklausyti nuo skausmo priežasties, gretutinių ligų ir kitų vartojamų vaistų. Jei skausmą lydi ryškus raumenų silpnumas, didėjantis tirpimas ar kiti nerimą keliantys simptomai, delsti ir gydytis vien namuose nereikėtų.

  • Gydytojai įspėja: šie populiarūs nuskausminamieji gali didinti infarkto riziką

    Populiarūs nuskausminamieji, ypač vartojami dažnai ar didesnėmis dozėmis, gali didinti rimtų širdies ir kraujagyslių komplikacijų riziką. Medikai primena, kad net be recepto įsigyjami vaistai nėra visiškai nekalti, o jų vartojimas turėtų būti apgalvotas.

    Dažniausiai įspėjimai siejami su nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, kuriems priklauso ir ibuprofenas. Šie vaistai plačiai naudojami skausmui, uždegimui ir karščiavimui mažinti, tačiau daliai žmonių gali sukelti nepageidaujamų poveikių, ypač jei vartojama ilgai.

    Dažnesni šalutiniai reiškiniai gali būti pykinimas, skrandžio dirginimas ar galvos skausmas. Tačiau retesniais atvejais gali pasireikšti pavojingesni simptomai, kurie reikalauja skubios pagalbos.

    Įspėjamieji ženklai, dėl kurių rekomenduojama nedelsti, yra krūtinės spaudimas, dusulys ar staiga atsiradęs stiprus silpnumas. Tokie požymiai gali būti susiję su ūmiais širdies sutrikimais, todėl būtina kuo greičiau kreiptis į medikus.

    Didžiausią riziką paprastai turi žmonės, kurie jau serga širdies ir kraujagyslių ligomis arba turi padidėjusį kraujospūdį. Ibuprofenas ir kiti tos pačios grupės vaistai kai kuriems pacientams gali didinti kraujospūdį, skatinti skysčių kaupimąsi ir pabloginti širdies nepakankamumo eigą.

    Dideli apžvalginiai tyrimai rodo, kad kai kurių NVNU vartojimas gali būti siejamas su padidėjusia miokardo infarkto rizika, o rizika gali didėti jau pirmosiomis vartojimo savaitėmis, ypač vartojant didesnes dozes. Klinikinėse rekomendacijose pabrėžiama, kad svarbiausia yra mažiausia veiksminga dozė ir trumpiausias įmanomas vartojimo laikas.

    Savarankiškai didinti dozės ar ilginti vartojimo trukmės nerekomenduojama, ypač jei žmogus vartoja vaistus kraujospūdžiui mažinti, kraują skystinančius preparatus ar turi skrandžio opų riziką. Jei skausmas kartojasi dažnai, saugiau pasitarti su gydytoju ar vaistininku dėl tinkamiausio pasirinkimo ir galimų alternatyvų.

    Specialistai taip pat primena, kad nuskausminamųjų vartojimas neturėtų maskuoti užsitęsusių simptomų. Pasikartojantis krūtinės skausmas, dusulys, naujai atsiradęs nuovargis ar širdies ritmo sutrikimai yra signalai, kad reikalinga išsami sveikatos būklės patikra.