Tag: Neteisėta migracija

  • Latvija prašo daugiau galių pasieniečiams: po agresyvių sienos kirtimų auga saugumo rizika

    Latvija prašo daugiau galių pasieniečiams: po agresyvių sienos kirtimų auga saugumo rizika

    Latvijos valstybinė pasienio apsaugos tarnyba prašo išplėsti savo įgaliojimus, argumentuodama, kad neteisėti sienos kirtimai iš Baltarusijos tampa vis agresyvesni ir kelia didesnę grėsmę pareigūnų saugumui. Pasiūlymą remia Latvijos vidaus reikalų ministerija, o sprendimai gali paliesti ir pasienyje talkinančius policijos bei kariuomenės pareigūnus.

    Incidentas, paskatinęs diskusiją, fiksuotas spalio 5 dieną, kai maždaug 20 migrantų grupė, pasak pareigūnų, sieną bandė įveikti naudodama improvizuotas kopėčias. Latvijos institucijos taip pat teigia, kad tą pačią dieną buvo apgadinta pasienio stebėjimo įranga, sumažinusi galimybes laiku pastebėti ir suvaldyti pakartotinius bandymus kirsti sieną.

    „Ginkluotų, kaukėtų palydovų atvirai reiškiamos grėsmės ir tikslingas sabotažas didina smurtinio susidūrimo riziką ir tikrina mūsų gynybos pajėgumus“, – sakė Latvijos vidaus reikalų ministras Jānis Dombrava.

    Latvijos pareigūnai pabrėžia, kad tai, jų vertinimu, yra ne vien migracijos valdymo, o nacionalinio saugumo klausimas, nes šalia neteisėto sienos kirtimo atsiranda bauginimo ir infrastruktūros niokojimo elementų. Tokia dinamika Latvijoje siejama su nuo 2021 metais iš Baltarusijos krypties išaugusiu spaudimu, kurį Baltijos šalys ir Lenkija yra įvardijusios kaip hibridinio pobūdžio veikimą.

    Siūlomi pokyčiai ir kodėl jie svarbūs

    Pasak Latvijos valstybinės pasienio apsaugos vadovo Guntio Pujāto, šiemet užbaigtas 173 kilometrų pasienio su Baltarusija tvoros projektas ir įdiegtos pažangesnės stebėjimo sistemos apsunkino neteisėtus kirtimus. Tačiau, pareigūnų teigimu, dėl kliūčių daugėja bandymų veikti agresyviai, įskaitant akmenų mėtymą, grasinimus bei bandymus demonstruoti ginklus.

    Latvijoje pasieniečiai ir dabar turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą įstatymuose numatytomis aplinkybėmis, kai kyla rimta grėsmė ar vykdomi sabotažo veiksmai. Vis dėlto pateiktame pasiūlyme prašoma tikslinti taisykles taip, kad tam tikrais atvejais pareigūnams nereikėtų iš anksto įspėti prieš panaudojant jėgą, o taip pat būtų aiškiau apibrėžtos priemonės, kuriomis galima sustabdyti pasienio infrastruktūrą niokojančius asmenis.

    „Tie, kurie saugo Latvijos valstybės sieną, turi būti tikri, kad už teisėtą šaunamojo ginklo ar specialiųjų priemonių panaudojimą nebus nepagrįstai patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, – sakė Jānis Dombrava.

    Kontekstas Baltijos regione

    Latvijos diskusija vyksta platesniame Baltijos regiono kontekste, kuriame pastaraisiais metais didelis dėmesys skiriamas išorės sienos apsaugai, infrastruktūros atsparumui ir pareigūnų teisiniam aiškumui. Praktikoje tai apima fizines kliūtis, stebėjimo technologijas, greito reagavimo pajėgas ir aiškesnes taisykles dėl jėgos panaudojimo, kai fiksuojamas sabotažas ar tiesioginės grėsmės.

    Pasienio apsaugos vadovas pripažįsta, kad pasiūlymų virtimas įstatymais gali užtrukti, tačiau norimas tempas, jo teigimu, turėtų būti kuo greitesnis. Šiuo metu sprendimai dėl galimų pataisų keliauja per Vidaus reikalų ministeriją, kuri turėtų pateikti siūlymus tolimesnėms procedūroms.

  • Vokietija ruošiasi pratęsti pasienio patikras po rugsėjo: sprendimą paskatino krizė Seutoje

    Vokietija ketina tęsti laikinąsias pasienio patikras visuose sausumos pasienio punktuose ir po rugsėjo, pranešė naujienų agentūra dpa, remdamasi šalies vidaus reikalų ministro Alexanderio Dobrindto komentarais. Pasak jo, sprendimas susijęs su didėjančiu neteisėtos migracijos spaudimu Europos Sąjungos išorės pasienyje.

    Ministras nenurodė, iki kada tiksliai patikros būtų pratęstos, tačiau pabrėžė, kad situacija Ispanijai priklausančiame Seutos mieste Šiaurės Afrikoje parodė, kaip greitai gali išaugti rizikos nelegalios migracijos srityje. Vokietijos pozicija, anot jo, yra išlaikyti lankstų ir prie situacijos pritaikytą tikrinimą ES vidaus pasienyje.

    Patikros galioja nuo 2024 metų

    Vokietija laikinas pasienio patikras visuose sausumos perėjimo punktuose, įskaitant sieną su Lenkija, įvedė 2024 metų rugsėjį. Nuo tada, nepaisant kritikos dėl poveikio laisvam judėjimui ir logistikai, patikros jau kelis kartus buvo pratęstos.

    Berlynas argumentuoja, kad tokios priemonės padeda riboti neteisėtą migraciją, stabdyti žmonių kontrabandą ir efektyviau identifikuoti asmenis, neturinčius teisės atvykti ar pasilikti šalyje. Kritikai tuo metu pabrėžia, kad nuolatinis laikino režimo pratęsimas kelia klausimų dėl proporcingumo ir ilgalaikių pasekmių Šengeno erdvei.

    Seutos įvykiai sukėlė reakciją Europoje

    Ispanijos institucijos pranešė, kad per pastarąją parą į Seutą nekontroliuojamai pateko apie 50 000 migrantų, o dalis jų vėliau buvo grąžinta į Maroką. Vietos valdžios duomenimis, per incidentą jūroje žuvo mažiausiai 43 žmonės.

    „Situacija Seutoje aiškiai parodo, kokia nestabili gali būti padėtis neteisėtos migracijos klausimu“, – sakė Alexanderis Dobrindtas.

    Įvykiai paskatino platesnę politinę reakciją: Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas situaciją įvardijo kaip Ispanijos teritorinio vientisumo pažeidimą. Tuo metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ragino stiprinti kontrolę Prancūzijos pasienyje su Ispanija, o Nyderlandai ir Belgija paragino Ispaniją geriau saugoti ES išorės sieną Seutoje.

  • Požeminiai tuneliai po Lenkijos–Baltarusijos siena: kaip jie veikė ir kodėl tiriamas galimas teroristų pėdsakas

    Lenkijos pasieniečiai 2025 metais prie sienos su Baltarusija aptiko keturis požeminius tunelius, kurie, pareigūnų vertinimu, buvo skirti neteisėtam migrantų gabenimui į Europos Sąjungą. Apie vieną naujausių atvejų skelbta Podlasės regione, netoli Narevkos, kur tunelis buvo įrengtas miške, o jo įėjimas slėptas Baltarusijos pusėje.

    Lenkijos institucijų pateikiamais duomenimis, vienu iš šių tunelių per trumpą laiką į Lenkiją galėjo patekti daugiau nei 180 užsieniečių. Didžiąją dalį jų pavyko sulaikyti, o tyrimo metu pasieniečiai taip pat suėmė du vairuotojus, kurie, įtariama, atvyko perimti migrantų ir vežti juos toliau į Vakarų Europą.

    Tunelių techninės detalės, kurias minėjo Lenkijos pareigūnai, kelia klausimų dėl organizatorių pasirengimo: pranešta apie keliasdešimties metrų ilgio požeminį praėjimą, pakankamai aukštą, kad juo galėtų judėti žmonės. Tokia infrastruktūra rodo ne pavienes pastangas, o gerai koordinuotą kontrabandos maršrutą, kuriam reikia žinių, įrankių ir žvalgybos apie pasienio apsaugą.

    Kas galėjo organizuoti tunelius?

    Viešojoje erdvėje pasirodė svarstymų, kad prie tunelių statybos galėjo prisidėti asmenys, siejami su tarptautinėmis ekstremistinėmis grupuotėmis. Tokias prielaidas pateikė Vakarų žiniasklaidoje cituoti saugumo ekspertai, pabrėžę, kad požeminės infrastruktūros įrengimas yra metodas, žinomas iš konfliktų regionų, kur tuneliai naudojami slaptam judėjimui ir logistikai.

    Tačiau Lenkijos pusė tokius vertinimus paprastai įvardija kaip tiriamas versijas, o ne galutines išvadas: ryšiams įrodyti reikia operatyvinių duomenų, finansinių srautų analizės, sulaikytųjų parodymų ir tarptautinio bendradarbiavimo. Praktikoje neteisėtos migracijos maršrutai dažniau siejami su organizuotu nusikalstamumu, todėl tyrėjai vertina ir kriminalinių tinklų vaidmenį.

    Hibridinio spaudimo kontekstas

    Europos Sąjungos valstybės pastaraisiais metais migracijos spaudimą Baltarusijos kryptimi ne kartą įvardijo kaip hibridinio poveikio formą, siejamą su Aliaksandro Lukašenkos režimo veiksmais. Anksčiau buvo fiksuota atvejų, kai migrantai prie sienos atsidurdavo su Baltarusijos pareigūnų pagalba arba gaudavo instrukcijas, kaip įveikti užtvaras.

    Todėl tunelių aptikimas papildo bendrą vaizdą: spaudimas gali persikelti nuo fizinių bandymų kirsti tvoras prie labiau paslėptų ir sudėtingų metodų. Tokie incidentai didina įtampą regione ir verčia Lenkiją bei kaimynes stiprinti pasienio stebėseną, žvalgybą ir kovą su žmonių kontrabandos tinklais.

    Lenkijos tarnybos toliau aiškinasi, kas tiksliai organizavo tunelių kasimą, kaip buvo parenkamos vietos ir kas koordinavo žmonių pervežimą šalies viduje. Tyrimų rezultatai gali turėti pasekmių ne tik baudžiamosios teisės prasme, bet ir platesnei ES sienų apsaugos politikai, ypač kalbant apie rizikas, kylančias dėl hibridinių grėsmių ir organizuoto nusikalstamumo.

  • Požeminiai tuneliai po Lenkijos ir Baltarusijos siena: pareigūnai tikrina galimas sąsajas su „Hamas“

    Lenkijos sienos apsaugos pareigūnai pranešė aptikę kelis požeminius tunelius po siena su Baltarusija, kuriais, įtariama, buvo organizuojamas neteisėtas migrantų patekimas į Europos Sąjungą. Per vieną iš tokių perkasų per trumpą laiką galėjo pereiti daugiau kaip 180 užsieniečių, daugiausia iš Afganistano ir Pakistano.

    Tuneliai aptikti Podlaskės vaivadijoje, miškingose vietovėse netoli Narevkos. Pareigūnų duomenimis, vienas iš jų buvo kelių dešimčių metrų ilgio, apie 1,5 metro aukščio, o įėjimas buvo paslėptas Baltarusijos pusėje, išėjimas – netoli pasienio užtvaro Lenkijos teritorijoje.

    Kas kelia didžiausią įtarimą?

    Didžiausią nerimą kelia ne vien pats tunelių egzistavimas, bet ir jų konstrukcijos pobūdis. Saugumo ekspertai, kurių vertinimai aptariami tarptautinėje žiniasklaidoje, pabrėžia, kad tokio tipo požeminė infrastruktūra dažniau siejama su gerai organizuotomis, resursų turinčiomis grupėmis, o ne atsitiktiniais kontrabandininkais.

    Dėl to Lenkijos pareigūnai, remdamiesi pirminiais požymiais ir analize, neatmeta versijos, kad prie tunelių įrengimo galėjo prisidėti asmenys, turintys ryšių su radikaliomis struktūromis, įskaitant „Hamas“ ar „Hezbollah“, taip pat su „Islamo valstybės“ tinklais. Tokie vertinimai kol kas įvardijami kaip tiriamos kryptys, o ne patvirtinti faktai.

    Migrantų maršrutai ir sulaikymai

    Lenkijos pasieniečiai teigia, kad dalį asmenų pavyko sulaikyti netrukus po sienos kirtimo. Tarp sulaikytųjų buvo ir du vairuotojai, kurie, įtariama, atvyko paimti migrantų ir gabenti juos toliau į Vakarų Europą.

    Pastaraisiais metais Lenkija ir kitos regiono valstybės migracijos spaudimą Baltarusijos pasienyje įvardija kaip hibridinės veiklos elementą. Varšuva ne kartą kaltino Minsko struktūras prisidedant prie neteisėtos migracijos organizavimo, o pasienyje nuolat stiprinamos tiek fizinės, tiek technologinės kontrolės priemonės.

    Ką tai reiškia saugumui?

    Požeminių perkasų aptikimas rodo, kad kontrabandininkai ir nelegalios migracijos organizatoriai prisitaiko prie sustiprintų užtvarų ir stebėjimo sistemų. Tokie tuneliai yra sudėtingiau aptinkami, reikalauja planavimo ir logistikos, todėl tyrėjams svarbu nustatyti ne tik vykdytojus, bet ir finansavimo bei koordinavimo grandinę.

    Lenkijos institucijos pabrėžia, kad tyrimas tęsiamas, o galimos tarptautinių ekstremistinių organizacijų sąsajos bus vertinamos remiantis žvalgybine informacija ir kriminalistiniais duomenimis. Kol kas tai išlieka viena iš versijų, kuriai patvirtinti reikalingi papildomi įrodymai.