Lenkijoje kilo politinė įtampa po to, kai prezidentas Karolis Nawrockis sustabdė įstatymą dėl mokesčio nuo neįprastai didelių degalų sektoriaus bendrovių pelnų. Vyriausybė teigia, kad šis sprendimas užkirto kelią planuotoms lėšoms, kurios turėjo padėti amortizuoti degalų kainų šuolius vartotojams.
Premjeras Donaldas Tuskas socialiniuose tinkluose pareiškė, kad prezidentas, jo vertinimu, užblokavo teisės aktą, kuris būtų leidęs apmokestinti „milžiniškus“ naftos koncernų uždarbius. Pasak premjero, iš papildomų pajamų buvo numatyta finansuoti priemones, kurios prisidėtų prie pigesnių degalų degalinėse.
Kiek pinigų, pasak vyriausybės, prarandama?
Finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis nurodė, kad nukreipus įstatymą į Konstitucinį Teismą, biudžetas netenka maždaug 4 mlrd. zlotų, tai yra apie 930 mln. eurų. Ministro teigimu, būtent tokia suma esą turėjo tapti finansiniu pagrindu paketui, skirtam gyventojų apsaugai nuo aukštų degalų kainų.
Vyriausybė šį planą sieja su vadinamuoju CPN paketu, kurį pristato kaip priemonių rinkinį kainų spaudimui mažinti. Nors konkrečios detalės viešojoje erdvėje aprašomos skirtingai, esmė, anot valdžios, buvo paprasta: papildomos įplaukos iš sektoriaus, kuris uždirba daugiau, būtų panaudotos vartotojų išlaidoms sušvelninti.
Kodėl prezidentas įstatymą sustabdė?
Prezidentas įstatymą nukreipė į Konstitucinį Teismą prevencinės kontrolės tvarka, t. y. prieš jam įsigaliojant. Jo pozicija siejama su argumentu, kad dalis nuostatų galėtų pažeisti principą, jog teisė negali galioti atgaline data, todėl toks apmokestinimas galėtų kelti konstitucingumo riziką.
Šis aspektas yra vienas jautriausių diskusijoje apie vadinamuosius netikėto pelno mokesčius: valstybės siekia papildomų pajamų, tačiau privalo užtikrinti, kad mokestiniai pakeitimai būtų prognozuojami ir teisiškai stabilūs. Dėl to Lenkijoje sprendimą perims teisinė institucija, o politinė diskusija persikelia į laukimą, kiek laiko užtruks vertinimas.
Ginčas dėl degalų kainų ir rinkos signalų
Vyriausybės retorikoje akcentuojama, kad sprendimas palankus didelį pelningumą demonstruojančioms degalų rinkos bendrovėms, o vartotojams gali reikšti mažiau pagalbos kainų šuolių metu. Tuo metu kritikai paprastai pabrėžia, kad tokie mokesčiai gali turėti ir šalutinį poveikį: didesnę reguliacinę riziką, galimą investicijų lėtėjimą ar bandymus kaštus perkelti galutiniam pirkėjui.
Energetikos rinkose kainos priklauso ne tik nuo nacionalinių sprendimų, bet ir nuo pasaulinių naftos kainų, perdirbimo maržų, logistikos bei mokesčių struktūros. Todėl net ir surinkus papildomas biudžeto įplaukas, poveikis kainai degalinėje dažniausiai priklauso nuo to, kaip tiksliai sukonstruotos kompensavimo ar mokesčių mažinimo priemonės ir kiek jos yra laikinos.
„Prezidentas sustabdė įstatymą, kuris būtų leidęs apmokestinti didžiulius degalų koncernų pelnus ir finansuoti pigesnius degalus degalinėse“, – sakė Donaldas Tuskas.
„Nukreipus įstatymą į Konstitucinį Teismą, blokuojamos lėšos, kurios turėjo finansuoti paketą, saugantį nuo aukštų degalų kainų“, – sakė Andrzejus Domańskis.