Tag: Neurologija

  • Tyrimas: Parkinsono ligą gali išduoti eisenos ir rankų judesių pokyčiai dar prieš 6,8 metų

    Iš pirmo žvilgsnio ėjimas atrodo paprastas veiksmas, tačiau iš tiesų jam reikia itin tikslaus smegenų, nervų sistemos, raumenų ir pusiausvyros aparato darbo. Dėl to neurologiniai sutrikimai gali paveikti eiseną dar gerokai anksčiau, nei pasireiškia ryškesni ligos požymiai.

    Nauja analizė rodo, kad su Parkinsono liga susiję judėjimo pokyčiai gali būti pastebimi net iki 6,8 metų iki oficialios diagnozės. Tokią išvadą pateikia mokslininkai, išnagrinėję JK „UK Biobank“ projekto dalyvių duomenis.

    Parkinsono liga yra progresuojanti neurodegeneracinė liga: palaipsniui žūsta nervinės ląstelės, ypač tos, kurios gamina dopaminą. Šis neuromediatorius yra svarbus sklandžiam judesių valdymui, todėl jam mažėjant judesiai darosi lėtesni, ne tokie tikslūs.

    Įprastai Parkinsono ligą siejame su judesių sulėtėjimu, raumenų sustingimu ar ramybės tremoru, tačiau liga gali vystytis tyliai ir ilgai. Ankstyvieji signalai neretai supainiojami su amžiumi, nuovargiu, mažesniu fiziniu aktyvumu ar sąnarių problemomis.

    Kaip vyko tyrimas

    Mokslininkai analizavo daugiau kaip 73 tūkst. žmonių duomenis: dalyviai septynias dienas ant riešo nešiojo judesius fiksuojantį prietaisą. Vėliau buvo patikrinta jų medicininė dokumentacija ir nustatyta, kam per ateinančius metus diagnozuota Parkinsono liga.

    Stebėjimo laikotarpiu Parkinsono diagnozę gavo 314 dalyvių. Paaiškėjo, kad tie žmonės dar iki diagnozės jau skyrėsi nuo kitų savo judėjimo pobūdžiu, o kai kuriuos skirtumus buvo galima užfiksuoti net 6,8 metų iki ligos nustatymo.

    Kokie judėjimo požymiai išsiskyrė

    Vienas aiškiausių skirtumų – mažesnis žingsnių skaičius per dieną. Grupėje, kuriai diagnozė nustatyta arčiausiai matavimo momento, vidurkis siekė apie 4 tūkst. žingsnių per dieną, o tiems, kuriems Parkinsono liga nebuvo diagnozuota, – apie 6 370.

    Kitas požymis – lėtesnis ėjimo tempas: būsimiems pacientams fiksuotas mažesnis maksimalus ėjimo greitis. Skirtumai matyti ir žingsnių ritme bei reguliarume, įskaitant tai, kaip žmogus „išlaiko“ tolygų ėjimą.

    Ypač įdomus signalas buvo mažiau natūralūs rankų judesiai einant. Paprastai einant rankos juda automatiškai – viena stumiama į priekį kartu su priešinga koja, tačiau daliai žmonių, kuriems vėliau diagnozuota liga, šis judesys buvo slopinamas: rankos dažniau laikytos nejudriai, pavyzdžiui, priekyje.

    Tyrėjai pažymi, kad rankų judesių sumažėjimą gali būti nelengva pastebėti per trumpą pokalbį ar vizitą kabinete, tačiau jį gana tiksliai fiksuoja ant riešo nešiojami jutikliai. Rezultatai publikuoti žurnale „Journal of Neural Transmission“.

    Kada verta pasitarti su gydytoju

    Parkinsono ligai būdinga vadinamoji parkinsoninė eisena: smulkūs, šliaužiantys žingsniai, palinkusi laikysena, sunkiau pradedamas ėjimas, mažiau judančios rankos. Kai kuriems žmonėms taip pat tampa sunkiau sustoti ar pakeisti kryptį.

    Jei judėjimo pokyčiai atsiranda pamažu, nėra susiję su trauma ar skausmu ir išlieka, verta pasikalbėti su šeimos gydytoju. Jei reikės, jis nukreips pas neurologą – Parkinsono liga dažniausiai nustatoma įvertinus simptomus ir neurologinį ištyrimą, kartu atmetant kitas galimas priežastis.

  • 4 ankstyvi Alzheimerio ligos požymiai, kurių nereikėtų ignoruoti

    Alzheimerio liga dažnai vystosi tyliai, o pirmieji signalai gali pasirodyti dar gerokai iki diagnozės. Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia – pastebėti ne pavienį užmaršumą, o nuolatinį pokytį, kuris ima trukdyti kasdienybei.

    Kaip rašo „EatingWell“, vienas aiškiausių įspėjimų – atminties sutrikimai, dėl kurių žmogus ima pamiršti įprastus dalykus: vardus, susitikimus ar ką tik įvykusius pokalbius. Vis dėlto atminties pokyčiai nebūtinai reiškia demenciją, tačiau į juos verta reaguoti.

    Mokslų daktaras Jordanas Weissas atkreipia dėmesį, kad simptomai pradžioje gali būti labai subtilūs ir lengvai „nurašomi“ stresui, prastam miegui ar natūraliam senėjimui. Jo teigimu, daugiausia nerimo turėtų kelti nuoseklus nukrypimas nuo žmogui įprasto „bazinio“ lygio, kai pokyčiai dažnėja.

    Gydytojai pabrėžia ir praktinį aspektą: jei sutrikimai ima kelti riziką saugumui – pavyzdžiui, paliekama įjungta viryklė, pasimetama vairuojant ar sunku atlikti kasdienes užduotis – delsti nereikėtų ir vertėtų pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu.

    Atminties praradimas, trukdantis kasdienybei

    Užmiršti kartais normalu, tačiau problema atsiranda tada, kai atminties spragos pradeda kištis į kasdienį gyvenimą. Gydytoja Manisha Parulekar aiškina, kad dažnas pavyzdys – žmogus per trumpą laiką kelis kartus užduoda tą patį klausimą, nė nesuprasdamas, kad atsakymą jau gavo.

    Pasak specialistės, tai gali rodyti pokyčius hipokampe – smegenų dalyje, kuri svarbi naujoms trumpalaikėms atmintims apdoroti ir „įrašyti“.

    Gydytojas Paulas Schulzas pabrėžia, kad Alzheimerio liga dažniau paveikia būtent trumpalaikę atmintį. Dėl to žmogus gali puikiai prisiminti įvykius prieš dešimtmečius, bet sunkiai atkurti, apie ką kalbėjosi ryte ar kada suplanuotas vizitas pas gydytoją.

    Sunkumai atliekant įprastas užduotis

    Dar vienas ankstyvas signalas – kai tampa sudėtinga atlikti įprastus, gerai pažįstamus darbus. Tai gali pasireikšti įvairiai: pasiklystama važiuojant į seniai lankomą parduotuvę, sunku atlikti rutinines darbo užduotis ar net prisiminti mėgstamo žaidimo taisykles.

    M. Parulekar teigimu, toks sunkumas dažnai siejamas su vykdomųjų funkcijų silpnėjimu – tai yra smegenų gebėjimu planuoti, organizuoti ir nuosekliai atlikti kelių žingsnių veiksmus.

    Kai stringa kalba ir planavimas

    Įspėjamaisiais požymiais laikomi ir kalbos sutrikimai: sunku prisiminti įprasto daikto pavadinimą, nutrūksta mintis pokalbio metu, žmogui darosi sunku aiškiai išreikšti save taip, kad tai ima pastebėti aplinkiniai.

    J. Weissas atkreipia dėmesį, kad kalbos sunkumus gali sukelti ir kitos neurologinės ar medicininės būklės, tačiau užsitęsęs arba progresuojantis pokytis yra signalas, kurį verta aptarti su gydytoju.

    Be to, problemos gali išryškėti ir planuojant sudėtingesnes užduotis: pavyzdžiui, žmogus, anksčiau lengvai tvarkęs šeimos finansus, ima kartoti klaidas apmokėdamas sąskaitas, pasimeta gamindamas pagal seniai pažįstamą receptą ar nebesugeba susidėlioti darbų, kurie turi kelis žingsnius.

    Specialistai pabrėžia paprastą taisyklę: svarbiausia yra aiškiai pastebimas pokytis nuo to, kaip žmogus funkcionavo anksčiau. Jei toks pokytis išlieka ir ima trukdyti kasdienybei, verta kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą, net jei kyla baimė ar gėda, kad „gal nieko rimto“.

  • Insultas ne visada matomas veide: medikė įspėja, kada nedelsiant skambinti 112

    Insultas ne visada prasideda akivaizdžiu veido kreivumu ar nusileidusiu lūpos kampučiu. Medikai pabrėžia, kad net vienas staiga atsiradęs neurologinis simptomas gali reikšti smegenų kraujotakos sutrikimą, todėl laukti, kol praeis, yra pavojinga.

    Insultas įvyksta, kai staiga sutrinka kraujo pritekėjimas į smegenis arba plyšta kraujagyslė ir prasideda kraujavimas. Dažniausias yra išeminis insultas, kai kraujagyslę užkemša krešulys, o hemoraginis pasitaiko rečiau, bet neretai būna sunkesnės eigos.

    Dažniausi požymiai, dėl kurių kviečiama greitoji, yra staigus kalbos sutrikimas, veido asimetrija ir vienos rankos ar kojos silpnumas. Simptomai gali būti skirtingi, nes jie priklauso nuo to, kuri smegenų sritis pažeista.

    Įtariant insultą, svarbiausia įvertinti paprastus dalykus: ar žmogus gali aiškiai šypsotis, ar išlaiko pakeltas abi rankas, ar kalba rišliai. Jei bent vienas iš šių požymių kelia įtarimų, delsti nevertėtų ir reikia kuo greičiau skambinti 112.

    Netipiniai simptomai klaidina

    Praktikoje pasitaiko ir ne tokie „klasikiniai“ simptomai. Vienas dažniausių netipinių signalų yra staigus, itin stiprus galvos skausmas, kurį žmogus neretai apibūdina kaip stipriausią gyvenime; jį gali lydėti pykinimas, vėmimas, šviesos baimė, sumišimas.

    Kitas klaidinantis požymis yra staigus pusiausvyros sutrikimas: žmogus gali svyruoti, griuvinėti, atrodyti tarsi apsvaigęs. Kai kuriais atvejais pasireiškia neįprastas žodžių parinkimas, prastas kalbos supratimas arba žmogus vykdo ne tai, ko prašoma, nors iš pirmo žvilgsnio kalba sklandžiai.

    Dar vienas pavojingas scenarijus, kai žmogus lieka neįprastai nejudrus, menkai reaguoja į aplinką, nors gali būti sąmoningas. Bet kokie staigūs sąmonės sutrikimai ar neįprasti neurologiniai požymiai yra priežastis kviesti greitąją pagalbą.

    Kodėl negalima laukti, kol praeis?

    Kartais kalbos, regėjimo sutrikimai, galvos skausmas ar galūnės silpnumas praeina po kelių minučių. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad grėsmė dingo, nes trumpalaikiai simptomai gali būti praeinantis smegenų išemijos priepuolis, dažnai laikomas įspėjimu apie galimą didesnį insultą.

    Skambinant 112 itin svarbu pasakyti, kada tiksliai prasidėjo pirmieji simptomai. Laikas lemia gydymo galimybes, nes daliai išeminio insulto atvejų taikomas krešulį tirpdantis gydymas turi aiškų laiko langą, o geriausi rezultatai pasiekiami pradėjus jį kuo anksčiau.

    Ką daryti iki atvykstant medikams?

    Laukiant greitosios reikia užtikrinti ramybę ir riboti žmogaus judėjimą, geriausia palikti jį sėdimoje padėtyje, jei taip saugiausia. Nereikėtų duoti nei maisto, nei gėrimų, nes būklei svyruojant gali didėti užspringimo rizika.

    Taip pat nerekomenduojama savarankiškai duoti vaistų, ypač kraują skystinančių, nes sprendimą dėl gydymo priima medikai įvertinę situaciją. Jei žmogus praranda sąmonę ir nekvėpuoja, būtina nedelsiant pradėti gaivinimą ir tęsti iki atvykstant pagalbai.

    Medikai primena paprastą taisyklę: nereikia būti tikriems, kad tai insultas. Pakanka įtarti ir kuo greičiau kviesti pagalbą, nes kiekviena minutė gali lemti, ar žmogus išsaugos gyvybę ir savarankiškumą.

  • Klaidinga išsėtinės sklerozės diagnozė sukrėtė aktorę: kodėl liga taip dažnai supainiojama

    Išsėtinė sklerozė yra lėtinė centrinės nervų sistemos liga, kurią diagnozuoti neretai sudėtinga net patyrusiems neurologams. Pirmieji požymiai gali priminti dešimtis kitų būklių, o tyrimų rezultatai ne visada leidžia greitai padėti galutinį tašką.

    Daug dėmesio šiai problemai suteikė aktorės Christinos Applegate istorija. Ji viešai kalbėjo apie stiprų skausmą, nuovargį ir vaikščiojimo sunkumus, tačiau vėlesni vertinimai parodė, kad ankstesnė diagnozė gali būti netiksli, o tiksli simptomų priežastis dar ieškoma.

    Išsėtinė sklerozė siejama su imuninės sistemos klaida, kai pažeidžiamas mielinas – nervines skaidulas dengianti apsauginė danga galvos ir nugaros smegenyse. Dėl to sutrinka nervinių impulsų perdavimas, o simptomai gali būti labai įvairūs ir kisti bėgant laikui.

    Dažniausiai pasitaiko tirpimai, galūnių silpnumas, regėjimo pablogėjimas, pusiausvyros problemos, koordinacijos sutrikimai ir ryškus nuovargis. Būtent tai ir apsunkina diagnostiką, nes panašūs nusiskundimai pasireiškia ir migrenos, vitaminų B12 stokos, skydliaukės sutrikimų, boreliozės, nervų uždegimų ar net streso bei nerimo sutrikimų atvejais.

    Vieno „lemiančio“ testo, kuris vienareikšmiškai patvirtintų išsėtinę sklerozę, nėra. Diagnozė paprastai nustatoma vertinant simptomų raidą, neurologinį ištyrimą, magnetinio rezonanso tomografijos vaizdus, o prireikus atliekant galvos ir nugaros smegenų skysčio tyrimus bei kitus testus, kad būtų atmestos kitos priežastys.

    Specialistai pabrėžia, kad panašūs simptomai dar nereiškia konkrečios ligos, todėl savidiagnostika dažnai klaidina ir didina nerimą. Jei nusiskundimai kartojasi, progresuoja ar atsiranda naujų neurologinių požymių, svarbu kreiptis į šeimos gydytoją ar neurologą ir aptarti, kokių tyrimų iš tiesų reikia.

  • Christina Applegate sukrėtusi žinia: gydytojai sako, kad ji neturi išsėtinės sklerozės

    Holivudo aktorė Christina Applegate pranešė gavusi netikėtą žinią: gydytojai esą teigia, kad jai nėra išsėtinės sklerozės diagnozės, kuri buvo minėta anksčiau. Apie tai ji kalbėjo tinklalaidėje „MeSsy“, kurią veda kartu su aktore Jamie-Lynn Sigler.

    Applegate viešai pasakojo, kad pirmuosius simptomus pajuto dar 2019 metais filmavimo aikštelėje, kai ėmė prastėti pusiausvyra. Vėliau atsirado didelis nuovargis, tirpimo pojūtis ir tai, kad fizinio krūvio metu ji greičiau išsekdavo.

    Pasak aktorės, po daugybės tyrimų jai buvo pasakyta, kad tai atitinka išsėtinės sklerozės vaizdą. Ji taip pat yra minėjusi skausmą, judėjimo sunkumus, šlapimo nelaikymo problemą ir tai, kad laikui bėgant prireikė lazdos, o vėliau ir neįgaliojo vežimėlio.

    Visgi naujausia žinia, kaip pati aktorė pabrėžė, neatnešė palengvėjimo, o veikiau sugrąžino į pradžią. Ji sakė, kad dabar vėl tenka ieškoti tikslaus atsakymo, kas sukelia simptomus, ir kartoti diagnostiką.

    Kodėl išsėtinę sklerozę sunku patvirtinti?

    Išsėtinė sklerozė yra lėtinė centrinės nervų sistemos liga, kai imuninė sistema pažeidžia nervinių skaidulų mielino dangalą. Dėl to sutrinka nervinių impulsų perdavimas, o simptomai gali būti labai įvairūs ir kisti laikui bėgant.

    Neurologijoje pabrėžiama, kad nėra vieno vienintelio testo, kuris savarankiškai patvirtintų arba paneigtų išsėtinę sklerozę. Diagnozė paprastai remiasi simptomų istorija, neurologiniu ištyrimu, galvos ir nugaros smegenų magnetinio rezonanso vaizdais, o kai kuriais atvejais ir smegenų skysčio tyrimais.

    Vertinant magnetinio rezonanso tyrimus svarbu ne tik tai, ar matomi pakitimai, bet ir jų pobūdis, vieta bei tai, ar požymiai rodo ligos plitimą skirtingu laiku. Kartu gydytojai turi įsitikinti, kad simptomų geriau nepaaiškina kita būklė.

    Ligos, kurios gali priminti šią diagnozę

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad pusiausvyros sutrikimai, galūnių tirpimas, silpnumas, nuovargis ar skausmas nėra būdingi tik išsėtinei sklerozei. Panašiai gali pasireikšti ir kitos neurologinės ar sisteminės būklės, todėl kartais prireikia ilgesnio ir detalesnio ištyrimo.

    Viena iš dažniau minimų klaidinančių būklių yra fibromialgija, siejama su lėtiniu išplitusiu skausmu, miego sutrikimais, nuovargiu ir koncentracijos sunkumais. Nors tai nėra demielinizuojanti liga, dalis pojūčių pacientams gali atrodyti kaip neurologiniai.

    Simptomus, panašius į nervų sistemos pažeidimą, gali sukelti ir vitamino B12 stoka. Ji gali pasireikšti galūnių dilgčiojimu, jutimų sutrikimais, nestabilia eisena, silpnumu, o užsitęsus trūkumui kai kuriais atvejais kyla ir ilgalaikių neurologinių pasekmių rizika.

    Į diferencinę diagnostiką taip pat patenka autoimuninės ir uždegiminės ligos, pavyzdžiui, sisteminė raudonoji vilkligė ar sarkoidozė, taip pat neuromielito optikos spektro sutrikimas. Pastaroji būklė gali sukelti regėjimo sutrikimus, galūnių silpnumą ir jutimų pakitimus.

    Klaidinti gali ir kraujagysliniai galvos smegenų pakitimai, ypač jei žmogus turi hipertenziją, cukrinį diabetą ar kitų širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių. Tokiais atvejais magnetinio rezonanso vaizduose kartais matomi pakitimai, kurie iš pirmo žvilgsnio gali būti neteisingai interpretuoti.

    Dar viena galimybė yra nervų sistemą pažeidžianti boreliozės forma, kai infekcija susijusi su erkėmis. Tačiau klinikinėje praktikoje pabrėžiama, kad vien teigiamų antikūnų nepakanka, o diagnozė vertinama pagal simptomus ir papildomus tyrimus, įskaitant kai kuriuos smegenų skysčio rodiklius.

    Retesniais atvejais, ypač vertinant kelionių istoriją, į diferencinę diagnostiką gali patekti parazitinės infekcijos, tokios kaip neurocisticerkozė. Ji dažniau nustatoma regionuose už Europos ribų, tačiau gali būti svarbi, jei žmogus gyveno ar keliavo į didesnės rizikos teritorijas.

    Ką rodo ankstesni tyrimai?

    Neurologų bendruomenėje ne kartą buvo aptarta, kad daliai pacientų išsėtinė sklerozė gali būti nustatyta klaidingai, ypač kai simptomai yra nespecifiniai, o vaizdiniai tyrimai interpretuojami pernelyg plačiai. Viename plačiai cituojamame 2016 metais publikuotame darbe analizuotos situacijos, kai ankstesnė diagnozė vėliau buvo pripažinta klaidinga arba tikėtina klaidinga.

    Ten tarp dažnesnių alternatyvų minėtos migrenos, fibromialgija, įvairūs nespecifiniai neurologiniai nusiskundimai ir neuromielito optikos spektro sutrikimas. Daliai žmonių klaidinga diagnozė buvo išlikusi ilgą laiką, o tai pabrėžia, kodėl svarbu periodiškai peržiūrėti diagnozę, jei klinikinis vaizdas nesutampa.

    Pati Christina Applegate kol kas nėra įvardijusi, kokia alternatyvi diagnozė galėtų paaiškinti jos simptomus. Ji akcentuoja, kad laukia pakartotinių vertinimų, o aiškus atsakymas paaiškės tik atlikus naujus tyrimus.

    Gydytojai primena, kad bet kokie progresuojantys neurologiniai simptomai, tokie kaip silpnumas, pusiausvyros prastėjimas, tirpimas ar regėjimo pakitimai, yra priežastis nedelsti ir kreiptis į specialistus. Ankstyvas, nuoseklus ištyrimas gali padėti greičiau atskirti panašias būkles ir parinkti tinkamą gydymą.

  • Alzheimerio liga atima žmogų po gabalėlį: vaistai yra, bet kompensacijos pacientai dar laukia

    Alzheimerio liga yra dažniausia demencijos priežastis ir progresuojanti neurodegeneracinė liga, palaipsniui silpninanti atmintį, mąstymą bei savarankiškumą. Nors ligos išgydyti šiuo metu neįmanoma, ankstyva diagnostika ir šiuolaikiniai gydymo metodai gali sulėtinti jos eigą ir palengvinti kasdienybę pacientui bei artimiesiems. Vis daugiau vilčių teikia ligą modifikuojantys biologiniai vaistai, tačiau praktinis jų prieinamumas daug kur dar priklauso nuo kompensavimo sprendimų.

    Alzheimerio ligą 1906 metais aprašė vokiečių neurologas Aloisas Alzheimeris, o ligos pavadinimas kilo iš jo pavardės. Dažniausiai ji pasireiškia vyresniems nei 65 metų žmonėms, tačiau daliai pacientų nustatoma ir ankstyva ligos pradžia, kai simptomai išryškėja dar nesulaukus 65-erių. Dėl visuomenės senėjimo demencijos atvejų Europoje ir pasaulyje daugėja, todėl vis dažniau kalbama apie sveikatos sistemų pasirengimą ir paslaugų prieinamumą.

    Kas vyksta smegenyse?

    Alzheimerio ligos metu smegenyse ilgainiui kaupiasi pakitę baltymai, siejami su beta amiloido sankaupomis ir tau baltymo patologija. Šie procesai trikdo nervinių ląstelių ryšius, skatina neuronus žūti, o smegenų audinys palaipsniui nyksta. Dėl to pirmiausia nukenčia sritys, atsakingos už trumpalaikę atmintį, orientaciją, planavimą ir kalbą.

    Svarbu suprasti, kad biologiniai pokyčiai dažnai prasideda gerokai anksčiau nei pastebimi akivaizdūs simptomai. Dėl to medicinoje vis daugiau dėmesio skiriama ankstyvam atpažinimui, kai dar galima efektyviau planuoti gydymą ir pagalbą. Praktikoje tai reiškia didesnį poreikį šeimos gydytojų budrumui, neurologų ir geriatrijos paslaugoms, taip pat atminčiai vertinančioms konsultacijoms.

    Pirmieji simptomai, kurių nereikėtų ignoruoti

    Alzheimerio liga dažniausiai prasideda nepastebimai, o pirmuosius ženklus neretai palaiko įprastu amžiaus nulemtu užmaršumu. Vis dėlto įtarimą turėtų kelti pasikartojantys atminties sutrikimai, kai žmogus dažnai kartoja tuos pačius klausimus ar pamiršta neseniai įvykusius dalykus. Būdingi ir sunkumai atliekant anksčiau įprastas užduotis, pavyzdžiui, tvarkant finansus ar planuojant dieną.

    Kiti dažni signalai yra kalbos sunkumai, kai darosi sunkiau rasti žodžius, suprasti sudėtingesnius pasakymus ar sekti pokalbį. Taip pat gali atsirasti dezorientacija laike ir vietoje, pasimetimas pažįstamoje aplinkoje, prastėjantis dėmesys ir sprendimų priėmimas. Ligai progresuojant ryškėja nuotaikos ir elgesio pokyčiai, apatija, dirglumas, mažėjantis socialinis aktyvumas, kartais blogėja ir asmens higiena.

    Gydymas: nuo simptomų kontrolės iki ligą modifikuojančių vaistų

    Ilgą laiką Alzheimerio ligos gydymas daugiausia buvo orientuotas į simptomų kontrolę, kognityvinių funkcijų palaikymą ir elgesio sutrikimų valdymą. Tačiau pastaraisiais metais tarptautinėje praktikoje atsirado ligą modifikuojantys biologiniai vaistai, nukreipti į su liga siejamus patologinius procesus, ypač beta amiloido sankaupas. Nors šie vaistai nėra išgydymas, daliai pacientų jie gali sulėtinti ligos progresavimą ankstyvose stadijose, jei diagnozė patvirtinama tinkamais tyrimais.

    Tokių gydymo metodų diegimas paprastai reikalauja aiškių indikacijų, diagnostikos infrastruktūros, stebėsenos ir rizikų valdymo, nes biologiniai vaistai gali turėti reikšmingų nepageidaujamų reakcijų, todėl pacientai turi būti kruopščiai atrenkami. Dėl to sveikatos sistemos dažnai kuria specialias programas, apibrėžiančias, kam ir kokiomis sąlygomis gydymas gali būti skiriamas, o galutiniam prieinamumui didelę įtaką daro kompensavimo sprendimai.

    Pacientams ir jų artimiesiems praktinė pagalba ne mažiau svarbi nei vaistai. Ankstyvas veiksmų planas, saugios aplinkos pritaikymas, atminties ir kasdienio funkcionavimo palaikymas, psichologinė pagalba bei globėjų atokvėpio paslaugos dažnai lemia, kiek ilgai žmogus gali išlikti savarankiškas. Specialistai pabrėžia, kad pastebėjus įtartinus simptomus verta nelaukti ir kreiptis į šeimos gydytoją, nes laiku pradėtas ištyrimas suteikia daugiau galimybių pasirinkti tinkamiausią pagalbos kelią.

    „Kuo anksčiau liga atpažįstama, tuo daugiau yra būdų sulėtinti jos eigą ir užtikrinti žmogui orų, saugų gyvenimą, o artimiesiems suteikti aiškų planą, kaip elgtis“, – sako demencijų srityje dirbantys specialistai.

  • Mirtingumas iki 70 proc.: JAV plinta retas grybelis, galintis pažeisti smegenis

    JAV medikai fiksuoja augantį itin retos grybelinės infekcijos atvejų skaičių: tamsiai pigmentuotas pelėsinis grybelis Cladophialophora bantiana siejamas su galvos smegenų abscesais ir labai didele mirties rizika. Pastaraisiais metais nustatomų atvejų skaičius, kaip nurodoma medicininėse apžvalgose, išaugo kelis kartus, o priežastys iki galo nėra aiškios.

    Šis sukėlėjas laikomas išskirtinai pavojingu dėl to, kad dažniausiai pažeidžia centrinę nervų sistemą. Infekcija neretai nustatoma jau susiformavus pūliniams smegenų audinyje, o tai apsunkina gydymą ir didina komplikacijų tikimybę.

    Klinikinių atvejų analizėse minima, kad mirtingumas gali siekti 60–70 proc., net ir taikant intensyvią terapiją. Specialistai pabrėžia, kad prognozė priklauso nuo to, kaip greitai nustatoma diagnozė, kurioje vietoje susiformuoja abscesas ir ar įmanomas chirurginis židinio pašalinimas.

    Svarbu tai, kad ši infekcija nebūtinai apsiriboja žmonėmis su nusilpusiu imunitetu. Medicininėje literatūroje aprašomi atvejai, kai sunkios eigos liga išsivystė ir anksčiau sveikiems pacientams, todėl gydytojai ragina neignoruoti užsitęsusių ar neįprastų neurologinių simptomų.

    Manoma, kad grybelis į organizmą dažniausiai patenka įkvėpus aplinkoje esančių sporų, o vėliau, retais atvejais, gali išplisti į smegenis. Dėl itin retų susirgimų dalis atvejų gali būti neatpažįstami laiku, ypač jei pradžioje simptomai primena kitas neurologines ar infekcines ligas.

    Ekspertai tarp galimų augimo priežasčių aptaria kelis veiksnius: gerėjančią diagnostiką, didesnį budrumą, taip pat ir aplinkos pokyčius. Vis dažniau keliama hipotezė, kad šylantis klimatas gali sudaryti palankesnes sąlygas kai kurių grybų išlikimui ir plitimui, tačiau tiesioginių, vienareikšmių įrodymų konkrečiai šiam sukėlėjui kol kas trūksta.

    Papildomą iššūkį kelia tai, kad tokios retos infekcijos ne visur yra sistemingai registruojamos, todėl tiksliai įvertinti paplitimą ir tendencijas sudėtinga. Medikai pabrėžia, kad riziką mažina ankstyvas ištyrimas, tikslus sukėlėjo nustatymas laboratorijoje ir kompleksinis gydymas, dažniausiai derinant chirurgiją bei priešgrybelinius vaistus.

  • Parkinsoną nustatys iš kraujo? Gdansko mokslininkų atradimas žada proveržį net po 20 metų

    Parkinsoną nustatys iš kraujo? Gdansko mokslininkų atradimas žada proveržį net po 20 metų

    Gdansko medicinos universiteto ir Gdansko universiteto mokslininkai paskelbė apie kraujo analizės metodą, kuris ateityje galėtų padėti anksčiau įtarti Parkinsono ligą. Tyrėjų komanda nagrinėjo, ar kraujyje aptinkami tam tikri biocheminiai pokyčiai gali tapti patikimu ankstyvos diagnostikos signalu.

    Pagrindinis dėmesys sutelktas į 2-metoksiestradiolį, natūralų estrogenų apykaitos produktą, randamą tiek moterų, tiek vyrų organizme. Mokslininkai nustatė, kad tam tikromis sąlygomis šios medžiagos pokyčiai gali būti susiję su nervinių ląstelių pažeidimais ir oksidaciniu stresu.

    Analizuojant Parkinsono liga sergančių pacientų mėginius, tyrime pastebėtas padidėjęs 2-metoksiestradiolio ir vandenilio peroksido kiekis, taip pat pakitę kitų estrogenų darinių santykiai. Būtent toks medžiagų profilis, kaip teigiama, ateityje galėtų būti panaudotas kaip ligos riziką rodantis žymuo.

    Kodėl ankstyvas nustatymas toks svarbus?

    Parkinsono liga yra progresuojantis neurodegeneracinis sutrikimas, susijęs su dopaminą gaminančių nervinių ląstelių nykimu. Dopaminas yra būtinas judesių kontrolei, todėl ligai pažengus dažnėja motoriniai simptomai ir prastėja kasdienė savijauta.

    Dažniausiai atpažįstami požymiai yra ramybės tremoras, judesių sulėtėjimas ir raumenų sustingimas. Problema ta, kad šie simptomai paprastai išryškėja tik tada, kai patologiniai procesai smegenyse jau kurį laiką vyksta.

    „Kai pasirodo tipiniai motoriniai simptomai, liga dažnai jau būna įsisenėjusi, todėl ankstyvų biologinių signalų paieška yra itin svarbi“, – sakė tyrimui vadovavusi prof. Magdalena Górska-Ponikowska.

    Dar iki motorinių simptomų daliai žmonių pasireiškia mažiau specifiniai požymiai, pavyzdžiui, susilpnėjusi uoslė, lėtiniai vidurių užkietėjimai ar elgesio pokyčiai REM miego metu. Vis dėlto šie simptomai patys savaime nereiškia, kad žmogus būtinai susirgs Parkinsono liga.

    Kaip Parkinsonas diagnozuojamas šiandien?

    Šiuo metu Parkinsono ligos diagnostikos pagrindas yra neurologo apžiūra ir paciento apklausa, vertinant judesius, raumenų tonusą ir specifinių simptomų visumą. Diagnozė dažniausiai nustatoma klinikiniu pagrindu, o tyrimai parenkami individualiai, kai reikia patikslinti situaciją.

    Esant neaiškumų, gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai, pavyzdžiui, SPECT tyrimas dopaminerginės sistemos pokyčiams įvertinti. Taip pat taikomas magnetinis rezonansas, dažniausiai siekiant atmesti kitas galimas simptomų priežastis.

    Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama ir alfa-sinukleino tyrimams, nes netaisyklingos šio baltymo formos siejamos su ligos mechanizmais. Vis dėlto tokie metodai ne visur prieinami, gali būti invazyvūs ir šiandien dar nepakeičia standartinės neurologinės diagnostikos.

    Kas toliau: kada tai galėtų tapti testu?

    Tyrėjai pabrėžia, kad kraujo testas dar nėra parengtas plačiam naudojimui, o gauti rezultatai turi būti patvirtinti didesnėse ir įvairesnėse pacientų grupėse. Praktikoje tai reiškia, kad reikės įvertinti metodo tikslumą, pakartojamumą ir tai, kaip jis veikia skirtingo amžiaus bei gretutinių ligų turinčių žmonių populiacijose.

    Komandos tikslas yra sukurti paprastesnį ir pigesnį tyrimą, kuris leistų atrinkti žmones, kuriems verta taikyti atidesnę neurologinę stebėseną. Tokia atranka galėtų būti svarbi ir klinikiniams tyrimams, kuriuose siekiama rasti gydymą, galintį realiai sulėtinti ligos progresavimą.

    Šiuo metu Parkinsono ligos gydymas daugiausia orientuotas į simptomų kontrolę, dažniausiai vaistais, veikiančiais dopamino sistemą. Pažengusiais atvejais taikomos ir pažangios priemonės, pavyzdžiui, gilioji smegenų stimuliacija ar vaistų pompos, tačiau ligos eigos sustabdymas išlieka vienu didžiausių medicinos iššūkių.

  • 7 ženklai, kad atmintis keičiasi: kada tai normalu, o kada jau verta kreiptis į gydytoją

    7 ženklai, kad atmintis keičiasi: kada tai normalu, o kada jau verta kreiptis į gydytoją

    Atmintis nėra tobulas archyvas, kuriame viskas išlieka vienodai ryšku visą gyvenimą. Smegenys nuolat atrenka, kas svarbu, dalį detalių ištrina, o prisiminimus dažnai ne tiek „atkuria“, kiek iš naujo sukonstruoja. Todėl pavieniai užmaršumo epizodai pasitaiko ir visiškai sveikiems žmonėms.

    Su amžiumi dažniau pastebima, kad reikia daugiau laiko prisiminti pavardę, pavadinimą ar konkretų žodį. Tam didelę įtaką daro miego trūkumas, lėtinis stresas, perdegimas, daug užduočių vienu metu ir stiprios emocijos. Svarbiausia vertinti ne patį faktą, kad pamirštate, o ar tai kartojasi vis dažniau ir ima trukdyti kasdieniam gyvenimui.

    Žodis ant liežuvio ir durų efektas

    Įprasta situacija, kai kalbate ir staiga pritrūksta vieno žodžio: žinote, ką norite pasakyti, tačiau pavadinimas „neateina“. Jei po kelių minučių ar vėliau žodis prisimenamas, o epizodai reti, tai dažniausiai nėra pavojingas signalas. Vis dėlto, jei kalbiniai sutrikimai ryškėja, verta pasitarti su specialistu.

    Dar vienas dažnas reiškinys yra vadinamasis durų efektas: įėjote į kitą kambarį ir akimirkai pamiršote, ko ėjote. Aplinkos pasikeitimas smegenims reiškia naują kontekstą, todėl ankstesnė intencija gali trumpam pasitraukti į „antrą planą“. Dažnai padeda grįžti atgal arba trumpai sustoti ir sąmoningai prisiminti tikslą.

    Kai daiktai „dingsta“ ir detalės pasimiršta

    Telefonas, raktai ar akiniai dažniau „dingsta“ ne dėl atminties ligos, o dėl dėmesio stokos. Jei daiktą padedate automatiškai, tuo pat metu kalbėdami ar galvodami apie kitus reikalus, smegenys gali tiesiog neužfiksuoti, kur jis atsidūrė. Tokiais atvejais problema dažniau susijusi su koncentracija, o ne su gebėjimu įsiminti.

    Natūralu pamiršti knygos siužeto detales po kelerių metų ar nebeprisiminti restorano pavadinimo po atostogų. Ilgalaikėje atmintyje dažniausiai išlieka bendras įspūdis, o smulkmenos blunka. Be to, gebėjimas pamiršti padeda smegenims neperkrauti kasdienio informacijos srauto.

    Kada užmaršumas jau kelia nerimą?

    Aiškesnė riba atsiranda tuomet, kai žmogus ne tik pamiršta seną informaciją, bet ir sunkiai „įrašo“ naują. Viena yra po kelių dienų dar kartą pasitikslinti vizito laiką, ypač jei tuo metu buvote užsiėmę. Visai kas kita, kai tas pats klausimas kartojamas kelis kartus per keliolika minučių nepastebint, kad atsakymas jau buvo pasakytas.

    Nerimą gali kelti ir pasikartojantys orientacijos sutrikimai gerai pažįstamoje aplinkoje. Vienkartinis netyčia praleistas posūkis nėra neįprastas, tačiau situacija keičiasi, jei žmogus neberanda kelio į vietas, kuriose lankosi metų metus, arba sunkiai grįžta namo iš įprasto maršruto. Tokiais atvejais vertėtų neatidėlioti konsultacijos.

    Dar vienas svarbus signalas yra kasdienių įgūdžių prastėjimas. Jei žmogus, daugelį metų gaminęs tuos pačius patiekalus ar tvarkęs įprastus reikalus, staiga ima painioti veiksmų seką, nebesusitvarko su sąskaitomis, vaistais ar buities prietaisais, tai gali reikšti ne vien išsiblaškymą. Pagrindinis kriterijus yra savarankiškumo praradimas arba ryškus funkcijų blogėjimas.

    Atminties pokyčiai ne visada reiškia Alzheimerio ligą ar kitą demenciją. Juos gali sukelti depresija, nerimo sutrikimai, miego apnėja, skydliaukės veiklos sutrikimai, vitamino B12 ar folio rūgšties stoka, taip pat kai kurių vaistų šalutinis poveikis. Dalis priežasčių yra koreguojamos, todėl verta įvertinti visą sveikatos foną.

    Jei užmaršumas ryškėja, kartojasi, trukdo darbui ar buičiai, o pokyčius pastebi ir artimieji, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją. Prieš vizitą naudinga užsirašyti konkrečius pavyzdžius, kada ir kaip dažnai tai įvyksta, nuo kada tęsiasi, ar yra miego, nuotaikos, streso pokyčių. Tokia informacija padeda greičiau pasirinkti tinkamą ištyrimą ir pagalbą.

  • Mokslininkai aptiko netikėtą būdą įtarti Parkinsoną: svarbi užuomina slypi bamboje

    Bamba gali atrodyti kaip visiškai nereikšminga kūno vieta, tačiau mokslininkai pastebi, kad ji gali slėpti biocheminių užuominų apie sveikatos būklę. Naujas pilotinis tyrimas rodo, kad bamboje paimtuose mėginiuose aptinkamų lakiųjų organinių junginių visuma skyrėsi tarp žmonių, sergančių skirtingomis ligomis.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad tai tik ankstyvas etapas, o išvados dar nėra pritaikomos praktinei diagnostikai. Vis dėlto kryptis laikoma perspektyvia, nes organizmo išskiriami junginiai kartais atspindi medžiagų apykaitos ir mikrobiomos pokyčius.

    Kaip vyko tyrimas

    Tyrime dalyvavo 24 žmonės, suskirstyti į keturias vienodo dydžio grupes. Įtraukti 6 dalyviai, sergantys Parkinsono liga, 6 turintys lengvų kognityvinių sutrikimų, 6 sirgę COVID-19 ir 6 sveiki kontrolinės grupės asmenys.

    Kiekvienam dalyviui buvo paimti tepinėliai iš bambos, nosies ir srities prie ausies. Tuomet mėginiai analizuoti vertinant lakiuosius organinius junginius, kurie sudaro savotišką cheminį mėginio profilį.

    Analizei naudota lazerinė fotoakustinė spektroskopija, leidžianti fiksuoti junginių signalus ir palyginti jų visumą tarp grupių. Ryškiausi skirtumai, pagal autorius, matėsi nosies ir bambos mėginiuose.

    Ką pastebėjo Parkinsono grupėje

    Parkinsono liga sergančių dalyvių mėginiai demonstravo panašesnį tarpusavyje cheminį „piršto atspaudą“ nei kitų grupių. Tyrėjai taip pat pakartotinai paėmė papildomus mėginius iš 3 Parkinsono liga sergančių pacientų po dviejų savaičių.

    Šie pakartotiniai mėginiai vėl pateko į tą pačią cheminio panašumo grupę, kas, autorių vertinimu, leidžia manyti, kad užfiksuotas signalas gali būti ne atsitiktinis. Vis dėlto tai dar nėra įrodymas, kad būtent bamba tinka ligai nustatyti.

    Kodėl tai dar ne diagnostika

    Mokslininkai akcentuoja, kad imtis buvo labai maža, todėl pagal šiuos duomenis negalima teigti, jog bambos kvapo ar cheminės sudėties analizė gali diagnozuoti Parkinsono ligą. Tokiems tikslams reikėtų didelių, skirtingų šalių ir centrų patvirtintų tyrimų.

    Rezultatams galėjo turėti įtakos amžius, higienos priemonės, kvepalai, odos priežiūros produktai bei kiti aplinkos veiksniai. Tyrėjai taip pat atkreipė dėmesį, kad mažoje grupėje amžius ir diagnozė galėjo būti per glaudžiai susiję, todėl jų poveikį sunku atskirti.

    Nepaisant ribojimų, darbas papildo augantį mokslinių tyrimų lauką, kuriame ieškoma neinvazinių biologinių žymenų pagal žmogaus išskiriamus lakiuosius junginius. Kitas žingsnis, pasak tyrėjų, būtų didesnės apimties tyrimai su panašaus amžiaus dalyviais ir griežtai suvienodintomis mėginių paėmimo sąlygomis.