CP v2

Tag: Neuronai

  • Mokslininkai atskleidė, kodėl APOE2 gali saugoti nuo Alzheimerio: raktas slypi DNR

    Mokslininkai atskleidė, kodėl APOE2 gali saugoti nuo Alzheimerio: raktas slypi DNR

    Mokslininkai vis geriau supranta, kodėl kai kurie žmonės rečiau suserga Alzheimerio liga. Nauji tyrimų duomenys rodo, kad APOE2 geno variantas gali turėti tiesioginį apsauginį poveikį neuronams, o svarbiausias mechanizmas susijęs ne tik su riebalų apykaita, bet ir su DNR apsauga.

    APOE genas koduoja apolipoproteiną E, kuris dalyvauja cholesterolio ir kitų lipidų pernašoje organizme bei smegenyse. Šis genas turi kelis dažnesnius variantus, iš kurių APOE4 siejamas su didesne Alzheimerio rizika, o APOE2 dažniau aptinkamas tarp žmonių, kuriems rizika mažesnė.

    Kas paaiškėjo apie neuronų DNR?

    JAV Buck senėjimo tyrimų instituto komanda tyrė, kaip skirtingi APOE variantai veikia žmogaus neuronų atsparumą. Laboratorijoje iš žmogaus kamieninių ląstelių buvo išaugintos smegenų ląstelės su APOE2, APOE3 ir APOE4 variantais, o vėliau vertinta, kaip jos reaguoja į stresą.

    Paaiškėjo, kad neuronai su APOE2 variantu patiria mažiau DNR pažeidimų ir, svarbiausia, greičiau įjungia apsaugos bei taisymo sistemas. Tyrėjai taip pat fiksavo požymius, kad šios ląstelės geriau atsispiria su amžiumi siejamam ląstelių senėjimo procesui, kai ląstelė nebeveikia efektyviai, bet neišnyksta ir gali skatinti uždegiminius procesus.

    „Jau seniai žinome, kad APOE2 nešiotojai dažniau gyvena ilgiau ir rečiau suserga Alzheimerio liga, tačiau apsauginis mechanizmas ilgai buvo neaiškus“, – sakė Buck instituto mokslininkė Lisa Ellerby.

    Kodėl tai svarbu gydymui?

    Tyrime keliama idėja, kad ateityje būtų galima kurti terapijas, imituojančias APOE2 poveikį, ypač žmonėms, turintiems APOE4 variantą. Papildomu signalu tapo ir tai, kad eksperimentuose APOE4 neuronams pritaikius APOE2 baltymą, buvo matomas didesnis atsparumas pažeidimams.

    Kita tyrimo dalis atlikta su senesnėmis pelėmis, kurių smegenyse buvo išreikšti skirtingi APOE variantai. Rezultatai sustiprino laboratorinių bandymų kryptį: APOE2 siejosi su sveikesnio smegenų senėjimo žymenimis ir geresniu ląstelių struktūriniu stabilumu.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia ribotumus: neuronai buvo dirbtinai veikiami intensyviu stresu, pavyzdžiui, radiacija ir cheminėmis medžiagomis, todėl būtini papildomi tyrimai, kad būtų aišku, kaip šie procesai vyksta natūralaus senėjimo metu. Alzheimerio liga išlieka daugialypė, todėl tikėtina, kad veiksmingiausios strategijos ateityje derins kelis taikinius, įskaitant amiloido ir tau procesus, uždegimą bei ląstelių atsparumą.

    „Mūsų duomenys rodo, kad APOE2 neuronai geriau apsaugo ir taiso DNR pažeidimus, taip pat labiau priešinasi ląstelinio senėjimo programai, kuri skatina vėlyvo amžiaus silpnėjimą“, – sakė Lisa Ellerby.

    Tyrimo autoriai tikisi, kad šie rezultatai padės tiksliau suprasti, kaip genetika veikia smegenų senėjimą, ir atvers naujas kryptis kuriant prevencines bei gydomąsias priemones. Dar vienas svarbus žingsnis bus detaliai išnarplioti, kokie signaliniai keliai sujungia APOE2, DNR taisymo mechanizmus ir uždegiminius procesus smegenyse.

  • Depression research takes a new turn: Scientists trace the disorder to specific brain cell types

    Depression research takes a new turn: Scientists trace the disorder to specific brain cell types

    Scientists at McGill University and the Douglas Research Centre have identified specific brain cell types that show altered activity in people with major depression, a finding that could help sharpen the search for more targeted treatments.

    The work, published in Nature Genetics, combines genetic risk signals with cell-level measurements from human brain tissue to pinpoint where depression-related changes appear most strongly.

    Depression is among the world’s leading causes of disability, and many patients do not respond fully to existing therapies. Researchers have long suspected that depression involves measurable biological changes, but mapping them to precise cell types has been difficult.

    Rare brain tissue, sharper tools

    The team relied on post-mortem samples from the Douglas-Bell Canada Brain Bank, one of the specialized collections that includes tissue from people diagnosed with psychiatric conditions.

    Using single-nucleus methods, the researchers profiled gene regulation and gene activity across thousands of individual cells, comparing samples from 59 people with depression and 41 without it.

    Neurons and microglia stand out

    The analysis highlighted two cell populations with notable differences in depression: a group of excitatory neurons involved in mood and stress-related circuits, and a subtype of microglia, immune cells that help regulate inflammation in the brain.

    In both cell types, multiple genes showed altered patterns of activity, suggesting that disruptions in neural signaling and immune-related pathways may converge in the disorder.

    What this could mean for treatment

    By tying depression-associated genetic mechanisms to defined cell types, the study offers a clearer roadmap for experiments that test how these cellular shifts affect brain function over time.

    Researchers caution that the findings do not translate directly into an immediate new therapy, but they may help guide drug development and biomarker research toward more precise biological targets.

    Senior author Gustavo Turecki said the approach provides a clearer picture of where disruptions occur and which cells are involved, reinforcing the view that depression reflects identifiable brain changes rather than a purely psychological experience.