CP v2

Tag: Neuroplastiškumas

  • Mokslininkai žmonėms VR davė sparnus: po savaitės smegenys ėmė juos laikyti kūno dalimi

    Mokslininkai žmonėms VR davė sparnus: po savaitės smegenys ėmė juos laikyti kūno dalimi

    Virtualios realybės patirtys gali ne tik sukurti įtikinamą pojūtį, bet ir pakeisti tai, kaip smegenys apdoroja kūno vaizdą. Naujas tyrimas parodė, kad žmonėms VR aplinkoje suteikus sparnus, smegenų reakcijos pradėjo panašėti į tas, kurios paprastai būdingos tikroms galūnėms.

    Tyrimą atliko Pekino normaliojo universiteto ir Pekino universiteto mokslininkai, o rezultatai publikuoti mokslo žurnale „Cell Reports“. Eksperimente dalyvavo 25 savanoriai, kurie vieną savaitę keturis kartus po 30 minučių treniravosi naudotis virtualiais sparnais.

    Kaip atrodė eksperimentas

    VR aplinkoje sparnai visiškai pakeitė dalyvių rankas: žmogus nematė savo rankų, o jų vietoje matė didelius plunksnuotus sparnus. Dalyviai atliko mokomąsias užduotis, pavyzdžiui, turėjo skristi ir praskristi pro žiedus, taip treniruodami naują judėjimo kontrolę.

    Svarbi detalė ta, kad sparnai buvo sukurti taip, jog jų judesiai atitiktų aerodinamikos logiką. Tai reiškia, kad dalyviai ne tik stebėjo animaciją, bet ir mokėsi valdyti naują, į kūną panašiai integruotą judesio priemonę.

    Kas pasikeitė smegenyse

    Mokslininkai prieš ir po treniruočių atliko funkcinio magnetinio rezonanso tyrimus ir stebėjo, kaip keičiasi smegenų reakcijos. Daugiausia dėmesio skirta pakaušio ir smilkinio sričių žievės zonai, kuri siejama su regimu kūno dalių atpažinimu.

    Po savaitės ši sritis į sparnų vaizdus reagavo stipriau nei anksčiau. Be to, smegenų aktyvumo raštai, susiję su sparnais, tapo panašesni į tuos, kurie įprastai susiformuoja žiūrint į žmogaus rankas, ypač dešiniajame pusrutulyje.

    Taip pat nustatyta, kad ši sritis glaudžiau veikė kartu su tinklais, siejamais su judesių planavimu ir koordinacija. Tai leidžia manyti, kad smegenys sparnus apdorojo ne vien kaip regimą objektą, o kaip potencialiai valdomą kūno tęsinį.

    Ką tai gali reikšti ateičiai

    Patys autoriai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog sparnai jau tapo nuolatine kūno schema smegenyse. Vis dėlto faktas, kad reakcijos priartėjo prie būdingų kūno dalims, rodo ryškią neuroplastiškumo galimybę prisitaikyti prie naujų, biologiškai neįprastų efektorių.

    Tokie rezultatai svarbūs ne tik VR technologijų plėtrai, bet ir reabilitacijai bei protezų valdymo mokymui, kai žmogui reikia išmokti naudotis nauja galūne ar prietaisu. Tyrimas papildo ankstesnes įžvalgas, kad įrankiai ir protezai dažnai išlieka tarsi išoriniai objektai, o itin įtraukios VR patirtys gali labiau priartinti juos prie kūno suvokimo.

    Mokslininkai neatmeta, kad ateityje žmonės vis daugiau laiko praleis VR aplinkose, todėl klausimas, kaip tai ilgainiui veikia smegenų sistemas, taps dar aktualesnis. Šis darbas rodo, kad net per palyginti trumpą laiką galima išmatuoti apčiuopiamus pokyčius, susijusius su tuo, kaip žmogus mato ir valdo savo kūną.

    „Mes nesakome, kad sparnai jau tapo kanoninės kūno reprezentacijos dalimi, tačiau fiksuojame, kad nervinės reakcijos tapo reikšmingai panašesnės į būdingas kūno dalims“, – teigė tyrimo autoriai.

  • Tyrimas atskleidė: nėštumas perbraižo moters smegenis – keičiasi beveik visos sritys

    Tyrimas atskleidė: nėštumas perbraižo moters smegenis – keičiasi beveik visos sritys

    Iki maždaug 1970-ųjų buvo manoma, kad suaugusio žmogaus smegenys yra tarsi „kietai sujungtos“ ir jų tinklai beveik nebekinta. Vis daugiau neurovaizdinimo duomenų rodo priešingai: smegenys visą gyvenimą persitvarko, o nėštumas yra vienas ryškiausių šių pokyčių laikotarpių.

    JAV neuromokslininkai 2024 metais pristatė vienos nėštumo istorijos detalią smegenų pokyčių „žemėlapio“ analizę, paremtą kartotiniais magnetinio rezonanso tyrimais prieš nėštumą, jo metu ir po gimdymo. Artėjant gimdymo terminui dalies smegenų struktūrų tūris mažėjo, o šis reiškinys paskatino platesnę programą, vadinamą Maternal Brain Project.

    Projekto vadovė Kalifornijos universitete Santa Barbaroje Emily Jacobs pabrėžia, kad moterų sveikatai smegenų skenavimo tyrimuose ilgą laiką buvo skiriama neproporcingai mažai dėmesio. Pasak jos, nuo 1990 metų tik apie 0,5 proc. smegenų skenavimo studijų kryptingai nagrinėjo moterų sveikatą ir su nėštumu susijusius pokyčius.

    Ką rodo skenavimai nėštumo metu?

    Naujesni projekto duomenys, surinkti jau iš kelių motinų, rodo panašią tendenciją: nėštumo metu bendras smegenų tūris, pilkosios medžiagos tūris ir žievės storis reikšmingai mažėja, o po gimdymo dalis rodiklių bent iš dalies atsistato. Tuo pat metu smegenų skysčio rodikliai kinta priešinga kryptimi, kas leidžia įtarti platesnį persitvarkymą, o ne vien izoliuotą vienos srities efektą.

    Tyrėjai taip pat fiksuoja pokyčius smegenų kraujagyslių sistemoje ir smegenų skysčio tekėjimo ypatumuose. Tai dera su gerai žinomomis nėštumo fiziologinėmis adaptacijomis, kai smarkiai persitvarko visa širdies ir kraujagyslių sistema, kad aprūpintų augantį vaisių.

    „Beveik kiekviena smegenų sritis nėštumo metu reikšmingai keičiasi“, – sakė Emily Jacobs.

    Ar tūrio mažėjimas reiškia prastėjimą?

    Iš pirmo žvilgsnio smegenų tūrio mažėjimas gali skambėti grėsmingai, tačiau mokslininkai ragina jo nesieti su blogėjančia funkcija. Vienas pagrindinių aiškinimų yra efektyvumo hipotezė: smegenys, veikiamos didelių hormoninių ir fiziologinių pokyčių, persitvarko taip, kad geriau prisitaikytų prie naujų užduočių, susijusių su motinyste.

    Ši perspektyva prisideda prie požiūrio į vadinamąjį „mamos smegenų“ fenomeną peržiūros. Vietoj prielaidos, kad tai yra sutrikimas ar neadekvatumas, vis dažniau kalbama apie matrescenciją, tai yra apie biologiškai ir psichologiškai intensyvų virsmą, kai organizmas, įskaitant smegenis, prisitaiko prie naujo gyvenimo etapo.

    Kas toliau ir kodėl tai svarbu medicinai?

    Dabartinė projekto imtis dar nėra didelė, tačiau ji plečiama: įtraukiamos pirmą kartą gimdančios ir pakartotinai gimdančios moterys, taip pat palyginamosios grupės, pavyzdžiui, tėčiai ir nėštumo metu nedalyvaujančios moterys. Dalyviai stebimi apie 18 mėnesių, derinant magnetinio rezonanso tyrimus, kraujo tyrimus ir klausimynus apie miegą, nuotaiką bei sveikatą.

    Vienas ambicingiausių tikslų yra sukurti atvirą ir kuo išsamesnę motinystės smegenų duomenų bazę, kuri leistų ieškoti ankstyvų biologinių žymenų. Praktinė nauda gali būti didelė: geriau suprasti pogimdyminės depresijos riziką, nėštumo komplikacijų, tokių kaip preeklampsija ar gestacinis diabetas, sąsajas su smegenų sveikata, ir galiausiai patikslinti, kokios profilaktikos ar pagalbos priemonės veikia geriausiai.

    „Šie duomenys padeda atsisakyti pasenusių įsitikinimų, kad „mamos smegenys“ yra disfunkcija, ir rodo gebėjimą nuolat prisitaikyti bei išlaikyti neuroplastiškumą“, – sakė Emily Jacobs.

  • Brain development may extend into your early 30s, reshaping the age 25 myth

    Brain development may extend into your early 30s, reshaping the age 25 myth

    The popular claim that the brain finishes maturing at 25 has become a shorthand explanation on social media for impulsive decisions and uneven judgment in young adulthood. Neuroscientists say the idea is rooted in older imaging work, but it oversimplifies a longer and more gradual process.

    Earlier longitudinal MRI studies tracked changes in grey matter across childhood and adolescence, including synaptic pruning that strengthens frequently used circuits and trims others. Because many of those datasets ended in the early 20s, age 25 emerged as a convenient estimate rather than a hard biological cutoff.

    New scans map longer maturation

    More recent research has shifted from single brain regions to how whole networks communicate via white matter, the fiber pathways that connect distant areas. In a large analysis spanning infancy to old age, researchers identified a prolonged phase of network reorganization that can stretch into the early 30s.

    One focus is how the brain balances segregation and integration as it matures. Segregation builds specialized clusters for different functions, while integration strengthens long-range connections that help coordinate complex tasks like planning and self-control.

    What changes after the early 30s

    Data suggest a turning point around the early 30s, when some developmental trends level off and the brain shifts toward maintaining well-used pathways. Rather than continuous expansion, the emphasis becomes efficiency and stability in the connections a person relies on most.

    Experts caution that labeling adults as unfinished can be misleading, because brain development is not a single finish line and varies across individuals. Maturation also depends on experience, education, sleep, stress, and health, all of which can shape brain organization over time.

    Why the finding matters

    The updated picture supports a more nuanced view of neuroplasticity, the brain’s ability to adapt across the lifespan. While younger brains often show faster structural change, learning and training remain possible well beyond the 20s, and there is no sudden switch that flips at 25.

    Researchers say the takeaway is not that people in their late 20s are incapable of adult judgment, but that key neural systems may still be refining how efficiently they communicate. That may help explain why many people report steadier decision-making and emotional regulation as they move through their 30s.