CP v2

Tag: Neurotechnologijos

  • Neurotechnologijų proveržis: „Neuroelectrics“ vadovė prognozuoja pokyčius kasdienybėje

    Neurotechnologijų proveržis: „Neuroelectrics“ vadovė prognozuoja pokyčius kasdienybėje

    Neurologinių ligų mastas auga

    Neurologinės būklės šiandien paliečia milžinišką žmonių dalį: 2021 metais su jomis gyveno daugiau kaip 3 mlrd. pasaulio gyventojų. Tai apima epilepsiją, Alzheimerio ir Parkinsono ligas, demenciją bei daugybę kitų nervų sistemą veikiančių sutrikimų.

    Šios ligos laikomos viena pagrindinių prastos sveikatos ir negalios priežasčių pasaulyje, o našta tenka ne tik pacientams bei artimiesiems, bet ir ekonomikai. Ilgalaikė priežiūra, ankstyvas darbingumo praradimas ir slauga didina spaudimą sveikatos sistemoms, ypač senėjančiose visuomenėse.

    Europos atsakas ir „Neuroelectrics“ kelias

    Ieškant tikslesnės diagnostikos ir efektyvesnio gydymo, į neurotechnologijas investuoja ir JAV, ir Europa. Viena ryškesnių Europos bendrovių šiame lauke yra Ispanijoje 2011 metais įkurta „Neuroelectrics“, kurią kartu įkūrė Ana Maiques ir Giulio Ruffini.

    Įmonė per daugiau nei dešimtmetį išaugo iš europinės iniciatyvos į tarptautinį žaidėją ir įsitvirtino Jungtinėse Valstijose. Skirtingai nei invazinius smegenų implantus kuriantys projektai, „Neuroelectrics“ pasirinko neinvazinį kelią, kai su smegenimis sąveikaujama išorine įranga.

    Kas yra neinvazinė neurotechnologija?

    „Neuroelectrics“ kuriami sprendimai remiasi elektrodais, kurie fiksuoja smegenų elektrinį aktyvumą ir, esant poreikiui, gali taikyti stimuliaciją. Toks metodas siejamas su mažesne rizika nei chirurginiai implantai, todėl dažniau svarstomas klinikiniams ir moksliniams pritaikymams.

    Bendrovė kaip vieną pagrindinių sprendimų mini elektrodais aprūpintą galvos įrangą su belaidžiu moduliu. Ji gali padėti registruoti smegenų signalus, o tai aktualu vertinant miego sutrikimus, epilepsiją ir kitas būkles, ypač ten, kur trūksta tradicinės EEG įrangos ar specialistų.

    DI tampa neatsiejamas nuo smegenų duomenų

    Ana Maiques pabrėžia, kad be pažangių skaičiavimo metodų žmogui praktiškai neįmanoma greitai ir tiksliai interpretuoti sudėtingų smegenų signalų. Dėl to neurotechnologijų srityje jau kelerius metus plačiai taikomas DI, padedantis analizuoti didelius neurologinių duomenų kiekius.

    „Žmonėms nėra realu iššifruoti smegenų be tokių priemonių pagalbos“, – sakė Ana Maiques.

    Pasak jos, DI raida atveria galimybę kurti vis tikslesnius smegenų veiklos modelius, tačiau kartu kelia ir daugiau etinių klausimų. Būtent todėl, jos teigimu, būtini aiškūs klinikiniai standartai, papildomi tyrimai ir atsakingas reguliavimas, nes smegenų veikla išlieka viena sudėtingiausių mokslo sričių.

    Ne tik medicina: nuo meno iki skonio tyrimų

    Maiques akcentuoja, kad neurotechnologijos, jos manymu, pirmiausia bus naudojamos gydymui ir mokslui, o ne žmonių savybių, tokių kaip intelektas, dirbtiniam gerinimui ar senėjimo stabdymui. Vis dėlto ji prognozuoja, kad tokios priemonės ilgainiui gali keisti tai, kaip žmonės patiria aplinką ir kaip supranta savo pačių smegenų darbą.

    „Sulaukiame labai skirtingų užklausų: nuo menininkų iki virtuvės profesionalų, kurie nori moksliškai suprasti, kaip patirtys veikia smegenis“, – sakė Ana Maiques.

    Ji pripažįsta, kad dalį visuomenės gąsdina pati idėja naudoti elektrinius impulsus smegenų tyrimuose, tačiau baimę dažnai lemia informacijos stoka. Pasak jos, klinikinėje praktikoje svarbiausia yra saugumas, aiškus medicininis tikslas ir patikrinti metodai, kurie gali padėti spręsti itin plačiai paplitusias neurologines problemas.

  • Kinija su JAV sujungė DI ir smegenų implantus: paralyžiuoti pacientai jau valdo įrenginius mintimis

    Kinija su JAV sujungė DI ir smegenų implantus: paralyžiuoti pacientai jau valdo įrenginius mintimis

    Kinijos technologijų bendrovės vis aktyviau kuria smegenų–kompiuterio sąsajas, kurias integruoja su dirbtiniu intelektu. Tokie sprendimai leidžia tiksliau dekoduoti smegenų signalus ir paralyžių patiriantiems žmonėms greičiau valdyti kompiuterį bei bendrauti.

    Smegenų–kompiuterio sąsajos gali būti neinvazinės, kai signalai fiksuojami nuo galvos paviršiaus, arba invazinės, kai jutikliai implantuojami prie smegenų žievės. Pastaruoju atveju pasiekiamas didesnis signalų tikslumas, tačiau išlieka chirurginės rizikos ir ilgalaikio stabilumo klausimai.

    Implantai ir kalbos atkūrimas

    Viena ryškiau minėtų krypčių siejama su Šanchajuje įsikūrusia „NeuroXess“, kuri atliko nedidelius klinikinius bandymus su implantu, sujungtu su DI modeliais. Aprašoma konstrukcija numato implantą kaukolėje, jutiklius prie smegenų žievės ir duomenų siųstuvą krūtinėje, atliekantį ir baterijos funkciją.

    Bandymuose pacientas, patyręs nugaros smegenų traumą, gebėjo vien mintimis valdyti kompiuterio žymeklį ir per programėlę įjungti ar išjungti namų įrenginius. Taip pat teigiama, kad kuriami kalbos dekodavimo sprendimai, skirti realiu laiku atkurti mandarinų kalbą, o tyrimų rezultatai rengiami publikuoti.

    Valstybės strategija ir reguliavimas

    Kinija neurotechnologijas įtraukė į strategines kryptis ir siekia tapti šios srities lydere iki dešimtmečio pabaigos. Toks politinis dėmesys paprastai reiškia spartesnį finansavimą, daugiau klinikinių bandymų ir greitesnį technologijų perkėlimą į rinką.

    Kartu daugėja diskusijų apie etiką ir duomenų privatumą, nes smegenų signalai laikomi itin jautria informacija. Kinijoje skelbiamos etinės gairės, kurios numato rašytinį dalyvių sutikimą ir privalomas etikos peržiūras prieš pradedant bandymus.

    Bendradarbiavimas su JAV

    Nors JAV ir Kinijos technologiniai santykiai įtempti, neurotechnologijų srityje bendradarbiavimas išlieka svarbus dėl riboto aukštos kvalifikacijos specialistų skaičiaus. JAV dažnai pirmauja fundamentiniuose tyrimuose, o Kinija turi platesnę klinikinių atvejų bazę, kuri palengvina sprendimų testavimą ir mastelio didinimą.

    Kaip vienas pavyzdžių minimas Pekino „Maschine Robot“, bendradarbiaujantis su MIT ir Stanfordo universitetų laboratorijomis kuriant smegenų–kompiuterio sąsajoms pritaikytus DI modelius. Įmonė taip pat sieja projektus su pagalbinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, galvos juosta fiksuojama smegenų veikla ir papildomais signalais, tokiais kaip žvilgsnio kryptis, kad komandos būtų patikimiau patvirtinamos.

    Ekspertai pabrėžia, kad artimiausiais metais svarbiausia taps ne tik dekodavimo sparta, bet ir saugumas, patikimumas bei aiškios atsakomybės ribos. Be medicininės naudos, augant DI galimybėms didės ir poreikis griežčiau apibrėžti, kaip tvarkomi neuroduomenys, kas gali prie jų prieiti ir kaip užkertamas kelias piktnaudžiavimui.