Tag: Nevada

  • „Amazon“ valdoma „Zoox“ startuoja Las Vegase: robotaksi be vairo jau greitai ims mokestį

    „Amazon“ valdoma „Zoox“ startuoja Las Vegase: robotaksi be vairo jau greitai ims mokestį

    Komercinis startas Las Vegase

    „Amazon“ valdoma autonominių automobilių bendrovė „Zoox“ pranešė, kad rugpjūčio 10 dieną pradės komercines robotaksi keliones Las Vegase. Tai būtų vienas pirmųjų atvejų, kai keleiviai už kelionę mokės važiuodami specialiai sukurtu autonominiu automobiliu, neturinčiu įprastų vairuotojo valdymo priemonių.

    Iki šiol „Zoox“ savo stačiakampio formos autonominiuose automobiliuose keleivius vežiojo bandomuoju režimu, o kelionės buvo nemokamos. Bendrovė sako, kad pereinant prie mokamo modelio kainos bus aiškiai pateikiamos prieš užsakant kelionę.

    Išimtis iš saugos standartų

    JAV Nacionalinė greitkelių eismo saugumo administracija (NHTSA) „Zoox“ suteikė komercinę išimtį iš dalies motorinių transporto priemonių standartų. Ji leidžia mokamai eksploatuoti robotaksi, nors ši transporto priemonė neturi vairo, pedalų, šoninių veidrodėlių ir kitų tradiciškai reikalaujamų elementų.

    Išimtis yra laikina ir galios dvejus metus, o per metus leidžiama eksploatuoti iki 2 500 tokių transporto priemonių. NHTSA nurodė, kad eksploatavimui bus taikoma sustiprinta ir prireikus koreguojama priežiūros sistema, kuri galės keistis technologijai tobulėjant.

    Kiek kainuos ir kaip skaičiuos?

    Konkrečių tarifų „Zoox“ kol kas neskelbia, tačiau patvirtino, kad kaina bus sudaroma iš bazinio mokesčio bei atstumo ir kelionės trukmės. Bendrovė taip pat neatmeta papildomų mokesčių už keliones į specifines vietas, pavyzdžiui, į oro uostą ar iš jo.

    „Pradžioje kainą sudarys bazinis mokestis, atstumas ir kelionės laikas, o galimi ir paskirties vietos mokesčiai, pavyzdžiui, vykstant į oro uostą“, – sakė „Zoox“ atstovas.

    Bendrovė pabrėžia, kad keleiviui kaina bus matoma iš anksto ir apims visus taikomus mokesčius. Taip pat žadama, kad klientas nemokės papildomai, jei robotaksi dėl maršruto parinkimo ar eismo situacijos nuvažiuos toliau, nei buvo planuota užsakymo metu.

    Kodėl tai svarbu visai rinkai

    Robotaksi rinka pastaraisiais metais juda nuo ribotų bandymų prie atsargaus komercinio diegimo, tačiau ją stipriai formuoja reguliavimas ir saugos reikalavimai. „Zoox“ atvejis išsiskiria tuo, kad tai ne perdarytas serijinis automobilis, o nuo nulio suprojektuota autonominė transporto priemonė keleivių vežimui.

    Vis dėlto vien federalinis leidimas nereiškia automatinės plėtros visoje šalyje. „Zoox“ dar turi derinti veiklą su valstijų ir vietos taisyklėmis: šiuo metu mokamoms kelionėms bendrovė turi leidimus Nevadoje, o dėl platesnės veiklos, įskaitant Kaliforniją, procedūros tęsiamos.

    Ekspertai pabrėžia, kad komercinės paslaugos sėkmę lems ne tik technologijos patikimumas, bet ir aiškios atsakomybės taisyklės, incidentų valdymas bei keleivių pasitikėjimas. „Zoox“ startas Las Vegase taps svarbiu testu, ar autonominės kelionės gali tapti įprasta, kasdiene paslauga mieste.

  • Mojavos vėžliai po perkėlimo dėl saulės parko: mokslininkus nustebino, kur jie išgyvena geriausiai

    Mojavos vėžliai po perkėlimo dėl saulės parko: mokslininkus nustebino, kur jie išgyvena geriausiai

    Didelio saulės elektrinių projekto plėtra JAV Mojavos dykumoje prieš kelerius metus privertė biologus perkelti daugiau kaip 150 dykumų vėžlių, laikomų viena jautriausių šio regiono rūšių. Tuomet buvo baiminamasi, kad statybos ir priverstinis iškėlimas smarkiai sumažins jų išgyvenamumą, nes vėžliai prisitaikę gyventi labai ribotoje teritorijoje.

    Dykumų vėžlys yra ilgaamžis gyvūnas, galintis gyventi kelis dešimtmečius, o vandens trūkumą atlaikyti itin ilgai. Karščiausiu metu jis slepiasi urvuose, kurie net ir per kaitrą išlieka vėsesni, o aktyvesnis tampa pavasarį, kai pasirodo žoliniai augalai ir laukinės gėlės.

    Didžiausias pažeidžiamumas prasideda ankstyvame amžiuje, kai jaunikliai dar neturi tvirto šarvo. Jiems būtina priedanga nuo plėšrūnų, todėl svarbūs žemi dykumų krūmai ir augalija, suteikianti šešėlį bei galimybę pasislėpti nuo varninių paukščių, kojotų ar barsukų.

    Pastaraisiais metais natūrali priedanga daugelyje dykumos vietų prastėjo dėl sausrų, žmogaus veiklos, ganymo, bekelės transporto bei kelių plėtros. Dėl to net atviros, iš pažiūros nepaliestos teritorijos jaunikliams tapo pavojingesnės dar iki pradedant stambius infrastruktūros projektus.

    Kas pasikeitė saulės parko teritorijoje

    Stebėdami vėžlius ir augaliją veikiančio saulės parko apylinkėse Nevadoje, tyrėjai užfiksavo netikėtą rezultatą: dalyje teritorijų augalai, ypač krūmai, vėžliams suteikiantys priedangą, saulės modulių zonoje augo vešliau nei atviroje dykumoje už tvoros. Tokį efektą kūrė šešėlis ir tai, kaip nuo modulių nubėgantis lietaus vanduo pasiskirstydavo dirvožemyje, formuodamas palankesnį mikroklimatą.

    Kai kuriuose objektuose tvoroje buvo paliktos specialios angos, pritaikytos vėžliams, kad jie galėtų judėti įprastais maršrutais. Tokie sprendimai leido teritorijai veikti ne kaip barjerui, o kaip dalinai prieinamai buveinei, kurioje jaunikliams atsirado daugiau priedangos ir pavėsio.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog saulės parkai savaime yra naudingi laukinei gamtai. Perkėlimas išlieka rizikingas, ypač sausros laikotarpiais, o netinkamai parinktos vietos ar prasta projekto logistika gali baigtis didesniu mirtingumu ir plėšrūnų spaudimu.

    Kodėl lemiamas tampa dizainas

    Ši istorija dažnai įvardijama kaip pavyzdys, kad rezultatą nulemia ne vien pats projektas, o jo įgyvendinimo detalės. Aptvėrimo sprendimai, judėjimo koridoriai, mažesnis žemės paviršiaus ardymas ir buveinių atkūrimas gali padėti sumažinti poveikį, o kai kuriais atvejais net sukurti palankesnes sąlygas augalijai.

    Lygiagrečiai taikomos ir kitos apsaugos priemonės, orientuotos į jauniklių išgyvenamumą. Kai kuriose JAV programose jauni vėžliai laikinai auginami apsaugotuose aptvaruose, kol jų šarvas sutvirtėja, o tuomet jie paleidžiami į natūralią aplinką, taip sumažinant pažeidžiamiausią gyvenimo etapą.

    Augant atsinaujinančios energetikos projektų mastui, tokie tyrimai tampa svarbūs planuojant, kaip suderinti klimato tikslus ir biologinės įvairovės apsaugą. Mojavos vėžlių atvejis rodo, kad kruopščiai suprojektuotos priemonės gali pakeisti scenarijų nuo prognozuotos žalos iki netikėtai geresnių sąlygų daliai buveinės.