CP v2

Tag: Nevaisingumas

  • Kodėl vis daugiau lenkių neturi vaikų: tyrimas rodo, kad priežastys dažnai ne apie patogumą

    Kas paneigiama naujame tyrime

    Naujausia Lenkijos rinkos ir visuomenės tyrimų instituto „Pollster“ analizė griauna įsisenėjusius stereotipus apie bevaikes moteris. Tyrėjai pabrėžia, kad sprendimas neturėti vaikų dažniausiai nėra susijęs su vien pramogomis ar „patogiu gyvenimu“.

    Tyrimas atliktas su reprezentatyvia 3 337 suaugusių Lenkijos gyventojų imtimi, todėl jo išvados leidžia matyti platesnes tendencijas. Pagrindinis motyvas įvairiose amžiaus grupėse kartojasi gana nuosekliai: dažniausiai nurodomas tinkamo partnerio nebuvimas.

    Dažniausiai įvardijamos priežastys

    Jaunesnės moterys, be partnerio temos, dažniau kalba apie finansinį nesaugumą ir vaikų auginimo kaštus, kurių, jų vertinimu, galėtų „nepanešti“. Taip pat tarp dažnesnių argumentų minimos baimės dėl nėštumo, gimdymo ar galimų sveikatos komplikacijų.

    36–49 metų amžiaus grupėje, kai biologinis laikas tampa vis labiau juntamas, ryškėja dvi priežastys: tinkamo partnerio trūkumas ir tėvystės ar motinystės noro nebuvimas. Tyrėjų vertinimu, esant tokioms aplinkybėms šeimos planavimas tampa sudėtingas net ir norint.

    Vyresnių nei 50 metų moterų grupėje reikšmingesnę dalį sudaro sveikatos veiksniai. Beveik kas penkta respondentė šiame amžiuje nurodė sunkumus pastojant ar nevaisingumą kaip svarbią bevaikystės priežastį.

    „Todėl mitą apie bevaikę, vien vakarėlius renkančią moterį greičiau galime palikti pasakoms. Matyti, kad laisvesnį laiką jos dažnai skiria saviugdai, mokslams ir karjerai, o ne pramogoms“, – sakė „Pollster“ vyresnioji rinkos tyrimų specialistė.

    Ką sako vyrai ir kaip keičiasi požiūris

    Tyrime nagrinėtos ir vyrų atsakymais paremtos tendencijos. Bevaikiai vyrai, nepriklausomai nuo amžiaus, dažniausiai taip pat nurodo tinkamos partnerės nebuvimą, o antroje vietoje minimi vaikų auginimo kaštai.

    Trečias dažnas argumentas vyrų grupėje – noras išlaikyti daugiau laisvės ir nepriklausomybės. Vis dėlto bendra tendencija panaši: sprendimas neturėti vaikų rečiau pristatomas kaip hedonistinis pasirinkimas, o dažniau kaip santykių, ekonominio stabilumo ar aplinkybių rezultatas.

    Tyrimo duomenys rodo ir platesnį vertybinį foną. 84 proc. bevaikių respondentų teigia, kad tėvystė turėtų būti sąmoningas pasirinkimas, o ne socialinio spaudimo pasekmė.

    Dar 74 proc. pripažįsta, kad vaiko auginimas yra viena sunkiausių gyvenimo rolių, o 73 proc. mano, jog galima gyventi pilnavertį ir laimingą gyvenimą neturint vaikų. Vyresni nei 50 metų bevaikiai dažniau nei jaunesni apie tėvystę kalba pozityviai, ją įvardydami kaip gyvenimui prasmės suteikiantį patyrimą.

  • Motinos dieną skauda labiausiai: kaip kalbėti apie nevaisingumą nežeidžiant ir nedalijant patarimų

    Motinos dieną skauda labiausiai: kaip kalbėti apie nevaisingumą nežeidžiant ir nedalijant patarimų

    Motinos diena daugeliui asocijuojasi su dėkingumu ir švente, tačiau daliai žmonių ji tampa itin skausmingu priminimu apie nevaisingumą. Reklamose ir socialiniuose tinkluose vyraujančios žinutės apie motinystę gali sustiprinti vienišumo jausmą ir išryškinti tai, ko pora vis dar neturi.

    40-metė Malvina pasakoja, kad gegužė jai sunkiausia, nes aplinkoje nuolat girdimi klausimai apie vaikus ir padrąsinimai, kurie nepadeda. Ji jaučiasi įsprausta į lūkesčius, nors realybėje tenka gyventi tarp vilčių, tyrimų ir nusivylimų.

    „Būti ne mama Motinos dieną dar sunkiau, tarsi tą dieną būčiau nevaisinga dar labiau“, – sakė Malvina.

    Nevaisingumo priežasčių gali būti daug ir jos ne visada greitai nustatomos. Moterims dažniau minimi ovuliacijos sutrikimai, endometriozė, policistinių kiaušidžių sindromas, kiaušintakių nepraeinamumas, taip pat sumažėjusi kiaušidžių rezervų būklė ar priešlaikinis kiaušidžių funkcijos išsekimas.

    Problema gali slypėti ir skydliaukės veikloje, autoimuniniuose susirgimuose ar po persirgtų uždegimų, o daliai porų priežastys siejamos su vyro vaisingumu. Kartais, net ir atlikus išsamią diagnostiką, aiškios priežasties nustatyti nepavyksta, todėl situacija emociškai alina dar labiau.

    Pasaulio sveikatos organizacija nevaisingumą apibrėžia kaip ligą, kai nėštumas nepasiekiamas po 12 mėnesių reguliarių nesaugių lytinių santykių. PSO vertinimu, nevaisingumą per gyvenimą patiria maždaug 1 iš 6 žmonių, todėl tai nėra reta išimtis, nors viešai apie tai vis dar kalbama nedrąsiai.

    Lietuvoje ir kitose Europos šalyse dažnai akcentuojama tendencija, kad tėvystė planuojama vis vėlesniame amžiuje, o tai mažina natūralaus pastojimo tikimybę. Riziką didina ir gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip rūkymas, nutukimas, lėtinis stresas, miego stoka, taip pat kai kurios lėtinės ligos.

    Gydytojai pabrėžia, kad būtent dėl amžiaus faktoriaus delsti su diagnostika ne visada saugu, ypač jei yra nereguliarus ciklas, įtariama endometriozė, buvusios dubens uždegiminės ligos ar ankstesni persileidimai. Praktikoje svarbu vertinti ir vyro sveikatą, nes poros vaisingumas yra abiejų partnerių klausimas.

    „Nevaisingumas yra medicininė problema, o diagnostikos atidėliojimas gali turėti realų poveikį gydymo galimybėms“, – sakė gydytoja Anna Wajda.

    Ne mažiau svarbus ir psichologinis krūvis: vizitų grafikai, laukimas, procedūrų nesėkmės bei nuolatinis nežinomumas gali keisti kasdienį gyvenimą ir santykius. Tokiais laikotarpiais šeimos šventės, krikštynos ar Motinos diena neretai tampa emociškai sudėtingomis ribinėmis situacijomis.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad aplinkinių reakcijos dažnai, nors ir iš gerų ketinimų, skaudina. Tokios frazės kaip pasistenkite mažiau galvoti, jums dar yra laiko ar tikrai pavyks gali stiprinti kaltės jausmą ir kurti įspūdį, kad žmogaus patirtis nuvertinama.

    Užuot dalijus patarimus, kurie primena moralą ar spaudimą, labiau padeda paprastas, neutralus rūpestis. Klausimai kaip kaip tu jautiesi arba kuo galiu padėti palieka žmogui teisę nuspręsti, kiek jis nori pasakoti, ir sumažina riziką netyčia įžeisti.

    Motinos diena gali būti proga ne tik švęsti, bet ir prisiminti, kad dalis žmonių tą dieną išgyvena tyliai ir sunkiai. Didesnis jautrumas, mažiau smalsavimo ir daugiau pagarbos riboms padeda kurti aplinką, kurioje apie nevaisingumą nereikia kalbėti vienumoje.