Per metus Lietuvoje ryškėja teigiami pokyčiai savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų veikloje. Platformoje nvotarybos.lt paskelbti atnaujinti tyrimo duomenys rodo, kad neveikiančių NVO tarybų turinčių savivaldybių sumažėjo nuo 20 2025 metais iki 12 2026 metais.
Vertinime taikomas šviesoforo principas: žalia spalva žymi aktyviai veikiančią NVO tarybą, geltona – iš dalies veikiančią, o raudona – neveikiančią arba tokią, apie kurią viešai nerasta aktualios informacijos. 2026 metais žaliai įvertintų savivaldybių skaičius išaugo iki 16, o geltonai – iki 32.
Kas padeda taryboms veikti
Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro vadovė Jolita Petraitienė teigia, kad pažanga dažniausiai atsiranda tada, kai savivaldybės sudaro realias sąlygas dialogui ir bendradarbiavimui. Pasak jos, iš anksčiau raudonai įvertintų 20 savivaldybių net 13 per metus padarė apčiuopiamą žingsnį į priekį.
„Šių metų rezultatai rodo, kad savivaldybių NVO tarybų veikla stiprėja. Ypač džiugina tai, kad iš 20 praėjusiais metais raudonai įvertintų savivaldybių net 13 jų padarė pažangą“, – sakė J. Petraitienė.
Tyrimo išvados siejamos ir su praktinėmis priemonėmis, kurios padeda taryboms pereiti nuo formalaus egzistavimo prie reguliaraus darbo. 2026 metų vasarą keturiuose regionuose vyko NVO tarybų mokymai, o savivaldybėms taip pat siūlomos individualios konsultacijos bei vizitai, padedantys įsivertinti situaciją ir susitarti dėl konkrečių veiksmų.
Tauragės pavyzdys: dialogas kasdieniuose sprendimuose
Kaip veikia nuoseklus bendradarbiavimas, iliustruoja Tauragės rajono patirtis. Savivaldybėje akcentuojama, kad operatyvus ryšys tarp NVO ir administracijos padeda spręsti ne tik strateginius, bet ir kasdienius klausimus, susijusius su finansavimu, projektais ar infrastruktūra.
„Tauragės NVO tarybos veiklą labai palengvina geranoriškas ir operatyvus NVO bei savivaldybės administracijos bendradarbiavimas“, – sakė Tauragės savivaldybės administracijos atstovė Rita Matemaitienė.
Tauragės rajono savivaldybės vicemerė Andžela Jakienė pabrėžia, kad NVO įsitraukimas didina sprendimų kokybę, kai organizacijų atstovai dalyvauja komisijose ir pasiūlymai pasiekia politinį lygmenį. Tai, pasak jos, padeda idėjas paversti darbais, o gyventojams – greičiau pajusti rezultatą.
Didžiausias iššūkis – tęstinumas ir viešumas
Naujausi duomenys kartu išryškino ir silpnąją grandį: NVO tarybų veiklos tęstinumo užtikrinimą. Penkiose savivaldybėse, kurios 2025 metais buvo vertintos žaliai, 2026 metais fiksuotas prastesnis įvertinimas, dažnai dėl pasibaigusios kadencijos ir užsitęsusio naujos sudėties suformavimo.
„Svarbu ne tik laiku suformuoti naująją NVO tarybą, bet ir užtikrinti, kad jos veikla būtų matoma – posėdžių protokolai, sprendimai ir kita aktuali informacija turėtų būti skelbiama nuosekliai“, – sakė J. Petraitienė.
NVO tarybų indeksas nuo šiol bus atnaujinamas kasmet, remiantis viešai prieinama informacija ir patvirtinta vertinimo metodika. Tai leidžia stebėti pokyčius laike ir aiškiau matyti, kur savivaldybėms reikia stiprinti ne tik pačią tarybą, bet ir skaidrią komunikaciją su bendruomenėmis.