CP v2

Tag: NFOŚiGW

  • Elektromobilių subsidijos Lenkijoje: programai NaszEauto pridėta apie 19 mln. eurų, paraiškos dar vertinamos

    Biudžetas padidintas po didelio susidomėjimo

    Lenkijoje elektromobilių pirkimo subsidijų programos NaszEauto biudžetas padidintas daugiau nei 82 mln. zlotų, tai yra maždaug 19 mln. eurų. Apie sprendimą pranešė Nacionalinis aplinkos apsaugos ir vandens ūkio fondas, kuris administruoja programą ir išmokas finansuoja iš KPO lėšų.

    Papildomos lėšos skirtos tam, kad būtų galima paremti pareiškėjus, kurie paraiškas pateikė vadinamuoju sąlyginiu režimu. Tai reiškia, kad sprendimai dėl paramos šiai grupei priklauso nuo paraiškų vertinimo rezultatų ir galutinio finansavimo patvirtinimo.

    „Programos NaszEauto biudžeto didinimas yra atsakas į labai didelį lenkų susidomėjimą nulinės taršos transportu“, – sakė Narodowy Fundusz Ochrony Środowiska i Gospodarki Wodnej atstovas Pawełas Augustynas.

    Paraiškos buvo priimamos sąlyginai

    Fondas nurodo, kad pirminis programos biudžetas siekė 1,18 mlrd. zlotų, arba apie 272 mln. eurų, ir buvo išnaudotas 2026 metų sausio 27 dieną. Nuo tos dienos iki kvietimo pabaigos 2026 metų balandžio 30 dieną paraiškos buvo priimamos sąlyginiu būdu.

    Šiai pareiškėjų grupei paramos sutarčių pasirašymas ir lėšų išmokėjimas buvo susietas su papildomų pinigų atsiradimu. Būtent dėl to Klimato ir aplinkos ministerija kartu su fondu nusprendė biudžetą padidinti iki daugiau nei 1,26 mlrd. zlotų, arba maždaug 291 mln. eurų.

    Kiek paraiškų ir sutarčių jau pasirašyta

    Pagal fondo pateikiamus duomenis, programoje NaszEauto buvo pateikta apie 40 000 paraiškų dėl finansavimo. Jų vertinimo procesas artėja prie pabaigos, o iki šiol pasirašyta daugiau nei 37 000 paramos sutarčių.

    Pareiškėjai informaciją apie paraiškos būklę ir galimus dokumentų patikslinimus gauna per paraiškų teikimo sistemą bei el. paštu, nurodytu dokumentuose. Institucijos pabrėžia, kad galutiniai sprendimai priklauso nuo vertinimo rezultatų ir biudžeto ribų.

    Elektromobilių subsidijų paklausa Lenkijoje išlieka aukšta, o programos biudžeto korekcija rodo, kad dalis finansavimo planų buvo peržiūrėta siekiant nepalikti paraiškų be atsakymo. Artimiausiu metu rinkos dalyviai daugiausia dėmesio skirs tam, kaip greitai bus užbaigtas vertinimas ir kada realiai pasieks išmokos.

  • Lenkija skiria apie 230 mln. eurų išmaniesiems elektros skaitikliams: beveik 5 mln. įrenginių iki 2030

    Lenkijos Nacionalinis aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondas (NFOŚiGW) pranešė jau pasirašęs dotacijų sutartis dėl maždaug 230 mln. eurų investicijų į išmaniuosius elektros skaitiklius. Lėšos skirtos skaitiklių su nuotoliniu nuskaitymu (AMI) pirkimui ir įrengimui namų ūkiuose bei įmonėse.

    Fondas teigia finansuosiantis beveik 5 mln. skaitiklių, o projektų įgyvendinimas planuojamas iki 2030 metų. Kartu numatoma modernizuoti ir prie naujos apskaitos sistemos pritaikyti dalį tinklo infrastruktūros, kad duomenys būtų perduodami automatiškai.

    Kas keičiasi vartotojams?

    Išmanieji skaitikliai realiu laiku fiksuoja elektros suvartojimą ir perduoda rodmenis operatoriui, todėl sąskaitos dažniau paremamos faktiniu vartojimu, o ne prognozėmis. Tai ypač aktualu namų ūkiams, kurių vartojimas kinta sezoniškai, taip pat smulkiajam verslui.

    Vartotojams atsiranda daugiau galimybių sekti, kiek energijos suvartojama konkrečiu metu, ir atitinkamai koreguoti įpročius. NFOŚiGW pabrėžia, kad tai palengvina išlaidų kontrolę ir leidžia efektyviau pasinaudoti tarifu, kuris priklauso nuo paros meto.

    Kodėl tai svarbu tinklui?

    Fondas pažymi, kad išmanioji apskaita tampa viena iš prielaidų modernizuoti elektros sistemą, ypač sparčiau augant atsinaujinančių išteklių gamybai. Turint detalesnius duomenis, operatoriams lengviau planuoti tinklo apkrovas ir tiksliau prognozuoti poreikį.

    Tokie skaitikliai taip pat svarbūs turintiems saulės elektrines, nes padeda stebėti į tinklą atiduodamos energijos kiekius. Praktikoje tai reiškia aiškesnę apskaitą ir mažiau neapibrėžtumo, kai vartojimas ir gamyba vyksta skirtingu paros metu.

    Investicijos finansuojamos iš Modernizavimo fondo lėšų, o NFOŚiGW nurodo, kad planuojama pasirašyti ir daugiau sutarčių. Be to, duomenys iš skaitiklių turi būti integruojami į Centrinę energijos rinkos informacinę sistemą (CSIRE), kuri turėtų pagreitinti informacijos apsikeitimą rinkoje ir supaprastinti procesus tarp dalyvių.

    Pagal galiojančius reikalavimus Lenkijoje iki 2031 metų liepos mėnesio visi galutiniai elektros vartotojai turi būti aprūpinti nuotolinio nuskaitymo skaitikliais, sujungtais su CSIRE. Tai reiškia, kad dabartinė 230 mln. eurų programa yra tik dalis platesnio nacionalinio perėjimo prie išmaniosios apskaitos.

  • Naujos Lenkijos valstybės subsidijos lietaus vandeniui: iki 1 800 eurų namų savininkams

    Kas planuojama ir kam skirta?

    Lenkijoje antrąjį 2026 metų ketvirtį planuojama pradėti paraiškų priėmimą programai „Mikroretencja“, kuri skatins įsirengti lietaus vandens surinkimo ir panaudojimo sprendimus prie individualių namų.

    Iniciatyvą pristato Nacionalinis aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondas. Programos tikslas – mažinti liūčių metu susidarančius paviršinius nuotekius, didinti vandens sulaikymą ir padėti gyventojams efektyviau naudoti kritulių vandenį.

    Kiek galima gauti?

    Numatyta, kad fiziniams asmenims kompensacija sieks iki 90 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Didžiausia išmoka vienam projektui – 8 000 zlotų, tai yra apie 1 800 eurų.

    Bendras programos biudžetas – 173 mln. zlotų, arba apie 39 mln. eurų. Nurodoma, kad finansavimas siejamas su Europos Sąjungos lėšomis, todėl tikėtina, jog bus taikomos aiškios tinkamumo ir atsiskaitymo taisyklės.

    Kokias sistemas būtų galima finansuoti?

    Parama būtų skirta sprendimams, leidžiantiems surinkti lietaus ar tirpsmo vandenį nuo nelaidžių paviršių, pavyzdžiui, stogų, takų ar įvažiavimų. Taip pat numatomas finansavimas vandens kaupimui sandariuose rezervuaruose, kurių bendra talpa turėtų būti ne mažesnė nei 2 kubiniai metrai.

    Be kaupimo, lėšas planuojama nukreipti ir į infiltracijos sprendimus, kai vanduo sulaikomas grunte, pavyzdžiui, įrengiant infiltracinius šulinius, drenažą ar sklaidymo dėžes. Taip pat būtų finansuojamos priemonės sukauptam vandeniui panaudoti, pavyzdžiui, siurbliai ar laistymo sistemos.

    Kokios sąlygos numatomos?

    Paraiškas galėtų teikti fiziniai asmenys, kurie yra vienbučių namų savininkai, bendrasavininkiai arba žemės naudotojai pagal amžinąją nuomą, jei sklype yra gyvenamosios paskirties pastatas.

    Skelbiama, kad programa orientuota į jau užbaigtas investicijas, o sutartis su paramos gavėju kartu būtų ir atsiskaitymas už atliktus darbus. Tinkamos finansuoti išlaidos būtų skaičiuojamos nuo 2024 metų liepos 1 dienos.

    Taip pat numatomas ribojimas dėl dvigubo finansavimo: jei tas pats projektas ar jo dalis jau buvo remtas regioninių ar nacionalinių aplinkosaugos fondų lėšomis, nauja parama tam pačiam įrenginiui nebūtų taikoma. Tai svarbu planuojantiems derinti kelias priemones ar anksčiau pasinaudojusiems panašiomis programomis.

    Kodėl tai aktualu dabar?

    Pastaraisiais metais daugelyje Vidurio Europos šalių dažnėja intensyvios liūtys ir trumpalaikiai potvyniai, o kartu pasikartoja ir sausringi periodai. Mikroretencijos sprendimai padeda suvaldyti abi problemas: sumažina apkrovą lietaus nuotekų sistemoms ir leidžia sukauptą vandenį panaudoti buityje ar laistymui.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokios priemonės ypač pasiteisina individualiuose namuose, kur yra daugiau kietų dangų ir didesnis stogo plotas. Valstybės subsidija dažnai tampa lemiamu argumentu investiciją atlikti greičiau, ypač jei kartu tenka spręsti ir kiemo užliejimo problemas.