Tag: NFT

  • „OpenSea“ rinkodaros vadovas: žetonizuotos „Pokémon“ kortelės, „Rolex“ ir bilietai gali išjudinti NFT bangą

    „OpenSea“ rinkodaros vadovas: žetonizuotos „Pokémon“ kortelės, „Rolex“ ir bilietai gali išjudinti NFT bangą

    „OpenSea“ rinkodaros vadovas Adamas Hollanderis teigia, kad kita didesnė NFT augimo banga greičiausiai nebeatrodys kaip 2021–2022 metų spekuliacinis įkarštis. Jo vertinimu, rinka gali pasisukti į praktiškesnius panaudojimo scenarijus, kur svarbiausia būtų patogus nuosavybės įrodymas ir prekyba, o ne greitas kainų šuolis.

    Pasak A. Hollanderio, logiška, kad kolekciniai fiziniai daiktai ir teisės į paslaugas būtų žymimos skaitmeniniais žetonais blokų grandinėje. Tarp dažniausiai minimų pavyzdžių jis išskyrė kolekcines korteles, prabangius laikrodžius, renginių bilietus ir žaidimų daiktus, kurių kilmė, autentiškumas ir savininkų istorija gali būti aiškiau atsekama.

    Kodėl ankstesnis bumas subliuško

    A. Hollanderis pabrėžė, kad ankstesnį NFT ciklą užgožė spekuliacija, kai dalis pirkėjų įsigydavo žetonus ne dėl turinio ar kolekcionavimo, o dėl vilties greitai perparduoti brangiau. Jo teigimu, toks elgesys labiau priminė lošimą, o ne technologijos prasmės supratimą, todėl kainų kritimas smarkiai paveikė visuomenės pasitikėjimą.

    Jis atkreipė dėmesį, kad technologija, skirta nuosavybės įrodymui, savaime nedingsta net ir tada, kai atskirų kolekcijų vertės smunka. Rinkai bręstant, dėmesys gali persikelti nuo profilio paveikslėlių kolekcijų prie sprendimų, kurie realiai taupo laiką, mažina sukčiavimo riziką ar palengvina perpardavimą.

    Kas gali tapti nauju varikliu

    „OpenSea“ vadovas tarp potencialių augimo krypčių išskyrė žetonizuojamas kolekcijas, skaitmeninius bilietus, žaidimų ekonomikas ir įrankius kūrėjams. Tokiais atvejais NFT gali veikti kaip skaitmeninis sertifikatas, o naudotojui svarbiausia būtų paprastas įsigijimas, aiški kaina ir suprantamas turto valdymas.

    Jo vertinimu, papildomą impulsą gali suteikti dirbtinis intelektas ir DI įrankių plėtra, nes kūrybos procesai tampa prieinamesni daugiau žmonių. Kai kurti iliustracijas, animaciją ar žaidimų turinį darosi lengviau, daugėja ir skaitmeninių objektų, kuriems gali prireikti aiškaus autorystės bei nuosavybės mechanizmo.

    „OpenSea“ planai ir vartotojų patogumas

    A. Hollanderis teigė, kad „OpenSea“ siekia tapti vieta, kur vienoje sąsajoje būtų galima matyti ir valdyti skirtingose piniginėse bei skirtingose blokų grandinėse laikomą turtą. Tai atspindi rinkos kryptį, kai vartotojai tikisi paprastesnio valdymo ir mažiau techninių barjerų.

    Jis taip pat akcentavo patogesnio įvedimo į platformą svarbą, įskaitant atsiskaitymus įprastais mokėjimo būdais ir aiškesnį kainų pateikimą suprantama valiuta, o ne vien kriptovaliutų vienetais. Tokie pokyčiai, pasak jo, būtini, jei žetonizuoti daiktai turi tapti masiškai naudojamu produktu, o ne tik nišine investuotojų veikla.

    Kalbėdamas apie vėluojantį „OpenSea“ SEA žetono paleidimą, A. Hollanderis pabrėžė, kad sprendimai priklauso nuo „OpenSea“ fondo ir jis pats negalėjo pateikti tikslaus grafiko. Jo teigimu, žetonas neturėtų būti leidžiamas vien dėl trumpalaikio triukšmo, jei jis nesukuria apčiuopiamos vertės naudotojams.

  • Kaip „Pudgy Penguins“ vadovas Luca Netz siekia paversti NFT prekės ženklą vartotojų hitu už kripto ribų

    Kaip „Pudgy Penguins“ vadovas Luca Netz siekia paversti NFT prekės ženklą vartotojų hitu už kripto ribų

    Tinklalaidės „The Crypto Beat“ 75 epizode „Pudgy Penguins“ ir „Igloo Inc.“ vadovas Luca Netz pasakoja, kaip keičia NFT projekto kryptį ir bando jį paversti plačiai atpažįstamu vartotojų prekės ženklu. Pokalbyje akcentuojama, kad sėkmę, anot jo, lemia ne tik kripto naratyvas, bet ir emocinis ryšys su auditorija.

    L. Netz teigia, kad didžiausias dėmesys skiriamas ne spekuliacijai, o tam, kad žmonės norėtų su prekės ženklu tapatintis kasdienybėje. Jo strategijoje svarbiausi tampa apčiuopiami produktai, aiški istorija ir nuoseklus bendruomenės auginimas, o ne vien trumpalaikiai kainų šuoliai.

    Nuo NFT prie realių produktų

    Vadovo žinutė paprasta: prekės ženklas išgyvena tada, kai išeina už siauro kripto ratų ribų ir atsiranda realiose pardavimo vietose. Todėl „Pudgy Penguins“ atveju prioritetu įvardijami vartotojų produktai ir platinimas, leidžiantis pasiekti pirkėjus, kurie su NFT niekada nebuvo susidūrę.

    Toks posūkis atspindi platesnę rinkos tendenciją, kai dalis NFT projektų bando kurti ilgalaikę vertę per licencijavimą, prekes, partnerystes ir žinomumą už kriptovaliutų bendruomenės ribų. Tai taip pat mažina priklausomybę nuo cikliško kripto rinkos aktyvumo, kuris vienais metais šokteli, o kitais smunka.

    Emocinis ryšys vietoje pažadų

    Pokalbyje L. Netz pabrėžia, kad vartotojų lojalumą dažniau kuria emocijos, o ne techniniai paaiškinimai, ką tiksliai suteikia NFT. Jo požiūriu, prekės ženklas turi tapti kultūros dalimi, o ne tik „blokų grandinės“ eksperimentu, kurio vertę žmonės matuoja vien perpardavimo kaina.

    Ši logika būdinga ir tradiciniams vartotojų prekės ženklams: pirmiausia kuriama istorija, simboliai ir pasitikėjimas, o tik tada plečiamas produktų krepšelis. Kripto sektoriuje tai dažnai reiškia, kad komunikacijoje mažiau dėmesio skiriama žargonui, o daugiau tam, kaip produktas atrodo, ką reiškia ir kodėl jis patinka.

    Kur čia telpa kripto rinka?

    Epizode taip pat paliečiama, kur šiandien stovi kripto rinka, kaip keičiasi institucijų dėmesys ir kokią įtaką nuotaikoms daro tokie reiškiniai kaip memecoin kultūra. Nors temos įvairios, pagrindinė mintis išlieka ta pati: laimi tie, kurie geba pasiūlyti vertę už kripto ekosistemos ribų.

    Tuo pat metu rinkoje daugėja bandymų sujungti skaitmeninį turtą, bendruomenes ir tradicinę prekybą, o DI įrankiai vis dažniau pasitelkiami turinio kūrimui ir auditorijų analizei. Vis dėlto L. Netz pasakojime akcentas dedamas ne į technologijos naujumą, o į klasikinę discipliną: produktą, platinimą ir ilgalaikį pasitikėjimą.