Testosteronas yra vienas svarbiausių vyrų lytinių hormonų: jis susijęs su lytine funkcija, lytiniu potraukiu, raumenų mase, kaulų tankiu ir medžiagų apykaita. Nors su amžiumi jo kiekis gali mažėti, specialistai pabrėžia, kad vien amžius ne visada paaiškina prastesnius tyrimų rezultatus.
Naujesni darbai vis dažniau rodo, kad testosterono koncentraciją lemia ir gyvenimo būdas, miegas, lėtinės ligos bei kūno sudėtis. Ypač daug dėmesio skiriama nutukimui ir metaboliniams sutrikimams, nes jie gali būti susiję su vadinamuoju funkciniu hipogonadizmu, kai hormonų pokyčius išprovokuoja grįžtamos priežastys.
Pilvo riebalai svarbesni nei svoris
2026 metais Journal of the Endocrine Society paskelbtoje analizėje buvo vertinti 4 948 20–59 metų vyrai iš JAV NHANES programos. Tyrėjai matavo bendrą testosteroną, o 4 492 dalyviams turėjo duomenis apie visceralinį, arba pilvo ertmės, riebalų kiekį.
Tyrimas išryškino problemą, kuri dažnai pasimeta kasdienėje praktikoje: kūno masės indeksas parodo svorio ir ūgio santykį, tačiau neatskleidžia, kiek to svorio sudaro riebalai ir kur jie susikaupę. Dėl to du vyrai su tuo pačiu KMI gali turėti visiškai skirtingą metabolinę ir hormoninę riziką.
Skaičiai buvo iškalbingi: tose pačiose KMI grupėse vyrai, turintys daugiau visceralinio riebalo, pasižymėjo maždaug 33–36 proc. mažesniu testosterono lygiu nei jų bendraamžiai su panašiu KMI, bet mažesniu pilvo riebalų kiekiu. Panaši tendencija matyta ir vertinant liemens apimtį, skirtumai siekė apie 25–39 proc.
Ypač svarbus pastebėjimas buvo susijęs su iš pažiūros normaliu svoriu. Vyrai, kurių KMI atitiko normą, bet visceralinio riebalo buvo daug, testosterono rodikliais galėjo priartėti prie nutukusių vyrų, kurių hormono lygis dažniau būna sumažėjęs.
Kodėl visceralinis riebalas veikia hormonus
Po oda esantis riebalinis audinys labiau susijęs su išvaizda, o visceralinis riebalas kaupiasi giliau, aplink vidaus organus. Būtent jo perteklius dažniau siejamas su atsparumu insulinui, 2 tipo diabetu ir didesne širdies bei kraujagyslių ligų rizika, o kartu gali keisti ir hormonų pusiausvyrą.
Tiksli mechanizmų grandinė dar tiriama, tačiau dažniausiai minimos kelios kryptys. Viena jų yra metaboliniai pokyčiai ir atsparumas insulinui, galintys paveikti ašį, kuri reguliuoja testosterono gamybą, kita kryptis yra lėtinis uždegimas, nes riebalinis audinys veikia kaip aktyvus organas, gaminantis biologiškai aktyvias medžiagas.
Tyrimuose taip pat akcentuojamas SHBG baltymas, kuris perneša lytinius hormonus ir lemia, kiek testosterono yra biologiškai prieinama organizmui. Be to, ryšys gali būti dvikryptis: mažesnis testosterono lygis gali skatinti riebalų kaupimąsi pilvo srityje, o daugiau pilvo riebalų gali dar labiau bloginti hormoninę situaciją.
Ką tai reiškia praktiškai
Ankstesnės apžvalgos ir metaanalizės rodo, kad vyrams, turintiems nutukimą, svorio mažinimas dažnai siejamas su testosterono koncentracijos didėjimu. Pokyčiai fiksuojami tiek koreguojant mitybą ir fizinį aktyvumą, tiek po bariatrinių operacijų, nors poveikio dydis priklauso nuo pasirinkto metodo ir numesto svorio.
Vis dėlto žema testosterono reikšmė viename tyrime dar nereiškia diagnozės. Hormonų koncentracija kinta paros metu, ją gali paveikti miegas, ūmi liga, stresas ar vaistai, todėl vertinant būtina atsižvelgti ir į simptomus, ir į pakartotinius, tinkamai atliktus laboratorinius tyrimus.
Jei pasireiškia aiškūs simptomai, tokie kaip sumažėjęs libido, erekcijos sutrikimai, nuolatinis nuovargis, sumažėjusi raumenų masė ar jėga, verta kreiptis į gydytoją dėl išsamesnio ištyrimo. Svarbiausia žinia iš naujausių duomenų yra ta, kad vien skaičius svarstyklėse ar KMI ne visada atskleidžia tikrąją riziką, o pilvo riebalų perteklius gali būti vienas svarbiausių veiksnių.
