CP v2

Tag: Nida

  • Mažiau žinomi Europos pakrančių kampeliai: nuo Kuršių nerijos iki Ksamilio be turistų minių

    Europoje netrūksta populiarių kurortų, tačiau naujausi kelionių gidai vis dažniau siūlo žvilgsnį į mažiau žinomas pakrančių kryptis, kuriose dar išlikęs vietos autentiškumas. Tokios vietos vilioja ramesniu poilsiu, gamtos įvairove ir dažnai palankesnėmis kainomis nei žinomiausiuose Viduržemio jūros taškuose.

    Viename naujausių „Rough Guides“ leidinių apie labiausiai neįvertintas Europos vietas išskiriami regionai, kuriuose svarbų vaidmenį atlieka ne tik paplūdimiai, bet ir kultūra, gastronomija bei vietiniai vyno keliai. Keliautojų dėmesys kreipiamas į mažiau girdėtus kultūrinius centrus ir pakrantes, kurias masinis turizmas dar neperformavo.

    Pastaraisiais metais visoje Europoje ryškėja vadinamojo „lėtesnio keliavimo“ tendencija, kai prioritetu tampa ne kuo daugiau objektų per trumpą laiką, o kokybiškas buvimas vietoje. Prie to prisideda ir klimato realybė: karščio bangos vasarą dažnai skatina rinktis vėsesnes ar labiau vėdinamas pakrantes, salas ir miškų supamus regionus.

    Kartu auga ir „antrojo pasirinkimo“ krypčių populiarumas, kai keliautojai sąmoningai vengia garsiausių miestų ar kurortų, ieškodami mažesnio žmonių srauto. Tai ypač juntama pakrantėse, kur ankstyvas apgyvendinimo rezervavimas, parkavimo ribojimai ar paplūdimių prieigos mokesčiai tampa kasdienybe labiausiai apkrautose vietose.

    Tarp išskiriamų krypčių minimos Alandų salos Suomijoje, kur archipelagas apima apie 6 700 salų, o atmosfera labiau primena lėtą gamtos poilsį nei tipinį kurortą. Čia populiarios dviračių išvykos, vandens pramogos, žygiai, o žiemą – ir ilgesni čiuožimo maršrutai.

    Ispanijoje dėmesio sulaukia Cabo de Gata-Níjar gamtos parkas Almerijoje – saugoma teritorija su vulkaniniais peizažais, paslėptomis įlankomis ir laukine pakrante, kuri skiriasi nuo labiau užstatytų pietų Ispanijos kurortų. Portugalijoje išskiriama Komporta, kurią supa pušynai, kopos ir ryžių laukai, o griežtesnė statybų kontrolė padėjo išlaikyti ramesnį regiono charakterį.

    Į sąrašą patenka ir Kuršių nerija Lietuvoje – siaura sausumos juosta tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių, garsėjanti didžiulėmis kopomis, miškais ir išskirtiniu kraštovaizdžiu. Keliautojai čia dažnai renkasi Parnidžio kopą, pasivaikščiojimus pajūriu, gintaro paieškas bei Nidą, kur gamtos patirtys dera su vietos kultūra ir žvejiška tradicija.

    Vokietijoje minimas Fischland-Darß-Zingst pusiasalis Baltijos jūroje, žinomas plačiais paplūdimiais, pelkėtomis teritorijomis ir paukščių stebėjimu. Rudenį ir pavasarį čia fiksuojami įspūdingi migruojančių gervių būriai, o kai kurios gyvenvietės iki šiol saugo menininkų kolonijų palikimą.

    Ieškantiems Viduržemio jūros vaizdų siūlomas Ksamilis Albanijoje, kuris pastaruoju metu vis dažniau vadinamas viena įdomiausių ramesnio poilsio alternatyvų. Netoliese esantis Butrinto nacionalinis parkas ir UNESCO pasaulio paveldo vietovė Butrintas suteikia galimybę vienoje kelionėje derinti paplūdimius, žygius ir istorinius objektus.

    Prancūzijoje išskiriamas Lège-Cap-Ferret Atlanto pakrantėje, kuriame dera žvejų kaimeliai, pušynai ir ilgi smėlio paplūdimiai, populiarūs tiek tarp banglentininkų, tiek tarp ramesnio poilsio ieškančių keliautojų. Kroatijoje rekomenduojama Lošinio sala, o Graikijoje – Peliono pusiasalis, kur masinio turizmo mažiau dėl kalnuoto reljefo ir sudėtingesnio susisiekimo, tačiau atsiveria autentiškos gyvenvietės ir senieji pėsčiųjų takai.

    Renkantis mažiau žinomas vietas verta įvertinti sezoniškumą: kai kuriose salose ar atokesniuose regionuose paslaugų pasirinkimas stipriai priklauso nuo metų laiko. Taip pat svarbu pasitikrinti saugomų teritorijų taisykles, automobilių eismo ribojimus ir parkavimo sąlygas, nes dalyje pakrančių vis dažniau taikomos priemonės gamtai ir infrastruktūrai apsaugoti.

    Vis dėlto būtent tokios kryptys daugeliui tampa atradimu: mažiau triukšmo, daugiau vietos paplūdimiuose ir didesnė tikimybė pamatyti tikrą regiono ritmą. Kelionių leidėjai ir turizmo analitikai sutaria, kad „neįvertintos“ vietos sparčiai tampa nauju standartu tiems, kurie Europoje ieško ne atviruko, o patirties.

  • Prancūzijos ambasadorės vizitas Neringoje: dėmesys Sartro ir de Beauvoir palikimui bei naujiems projektams

    Prancūzijos ambasadorės vizitas Neringoje: dėmesys Sartro ir de Beauvoir palikimui bei naujiems projektams

    Neringoje apsilankė Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Lucie Stepanyan, ją lydėjo Prancūzų instituto Lietuvoje direktorius Pascalius Mulleris. Susitikime su Neringos savivaldybės meru Dariumi Jasaičiu aptartos kultūrinio bendradarbiavimo kryptys ir idėjos, kurios galėtų sustiprinti Prancūzijos ir Kuršių nerijos ryšius.

    Didelė pokalbio dalis skirta Nidoje įamžintam Prancūzijos intelektualų pėdsakui, siejamam su Antano Sutkaus fotografijomis. Savivaldybė yra įsigijusi visą ciklo kolekciją, o dabar svarsto, kaip ją plačiau ir nuosekliau pristatyti lankytojams bei vietos bendruomenei.

    Susitikime akcentuota, kad Nidos istorija svarbi ne tik dėl Jeano-Paulio Sartre’o viešnagės, bet ir dėl Simone de Beauvoir indėlio į Europos intelektinę tradiciją. Ambasadorė išreiškė palaikymą iniciatyvoms, kurios padėtų aktualizuoti abiejų autorių palikimą per šiuolaikinio dialogo temas, tokias kaip laisvė, lygybė ir demokratinės visuomenės raida.

    Pasak savivaldybės atstovų, Kuršių nerija galėtų tapti erdve tarptautinėms konferencijoms, diskusijoms ir intelektiniams forumams, sujungiant kultūrą, akademiją ir visuomenės aktualijas. Pabrėžta, kad Neringa jau turi tarptautinių renginių organizavimo patirties, todėl ateities projektai galėtų būti plėtojami ne nuo nulio, o remiantis turima infrastruktūra ir partnerystėmis.

    „Kuršių nerijos kultūrinė atmintis ir šiandien gali būti gyvas tiltas tarp Lietuvos ir Prancūzijos, jei ją nuosekliai paversime šiuolaikinėmis iniciatyvomis“, – sakė Lucie Stepanyan.

    Numatomi prancūzų kultūros renginiai

    Vizito metu pristatyti artimiausi Neringoje planuojami prancūzų kultūros projektai. Skelbiama, kad 2026 metų spalio 16–18 dienomis Neringoje vyks Prancūzų kultūros dienos, numatant kino, muzikos, šiuolaikinio šokio ir gastronomijos programą.

    Dalis renginių turėtų vykti Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“, taip pat planuojamos ekskursijos, skirtos Kuršių nerijos ryšiams su Prancūzija ir platesniam Europos kultūriniam kontekstui. Organizatoriai akcentuoja siekį kurti programą, kuri būtų įdomi ir turistams, ir vietos gyventojams.

    Rezidencija ir tarptautinės partnerystės

    Taip pat pristatyta, kad kitų metų pavasarį planuojama tarptautinė menininkų rezidencija „Nida Artist’s Residency: Where Bodies Meet Landscape“. Projektą įgyvendins Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“, gavęs programos „Culture Moves Europe“ finansavimą.

    Rezidencijoje turėtų dalyvauti menininkai iš Prancūzijos šiuolaikinio šokio trupės „Ex Nihilo“, o projektas bus vykdomas bendradarbiaujant su Šeiko šokio teatru ir programa „Neringos šokis“. Planuojama, kad rezultatai bus pristatyti viešuose renginiuose, bendruomenės susitikimuose bei profesiniuose seminaruose.

  • Molėtuose startavo „Press rally 2026“: daugiau nei 80 ekipažų laukia 600 km kelias iki Nidos

    Molėtuose startavo „Press rally 2026“: daugiau nei 80 ekipažų laukia 600 km kelias iki Nidos

    Gegužės 29 dieną Molėtuose oficialiai prasidėjo „Press rally 2026“ varžybų programa. Daugiau nei 80 ekipažų į trasą pajudėjo iš Molėtų rajono savivaldybės aikštės, kuri šiemet tapo oficialiu starto tašku.

    „Press rally“ Lietuvoje rengiamas jau 31-ąjį kartą, o per daugiau nei tris dešimtmečius tapo vienu ryškiausių automobilių sporto ir žiniasklaidos bendruomenės susitikimų. Renginys paprastai suburia žurnalistus, komunikacijos specialistus ir jų komandas, kurios varžosi specialiose rungtyse ir kelionėje per skirtingus miestus.

    Maršrutas nuo Molėtų iki Nidos

    Šių metų dalyvių laukia apie 600 kilometrų maršrutas nuo Molėtų iki Nidos. Organizatorių teigimu, visos distancijos metu numatytos specialios rungtys ir laiko matavimu paremtos užduotys įvairiose Lietuvos vietovėse.

    Tokio formato ralio esmė yra ne vien ilga kelionė, bet ir tikslus važiavimas pagal užduotis, komandinis darbas bei susikaupimas trumpose rungtyse, kuriose sprendžiamas rezultatas. Dėl to dalyviams svarbus ne tik greitis, bet ir disciplina, navigacija bei taktika.

    Kodėl startas patikėtas Molėtams?

    Molėtai šiemet pasirinkti oficialiu varžybų starto miestu, todėl pirmoji renginio diena prasidėjo miesto centre. Tokie startai dažnai tampa proga miestams prisistatyti dalyviams ir žiūrovams, o kartu suteikia daugiau matomumo vietos turizmui ir bendruomenei.

    Varžybų programa tęsis kelionėje link pajūrio, o finišo akcentu tradiciškai laikoma Nida, kur dalyvius pasitinka finalinės rungtys ir rezultatų suvedimas. Organizatoriai primena, kad svarbiausia šio renginio dalis yra saugus eismas ir atsakingas dalyvių elgesys viešuose keliuose.

  • Nida nuo birželio 1 dienos apmokestina parkavimą: zonos, tarifai ir nauji mėnesiniai leidimai

    Nida nuo birželio 1 dienos apmokestina parkavimą: zonos, tarifai ir nauji mėnesiniai leidimai

    Neringos savivaldybė skelbia, kad nuo birželio 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos Nidoje bus renkama vietinė rinkliava už automobilių statymą žaliojoje, raudonojoje ir mėlynojoje zonose. Raudonojoje ir mėlynojoje zonose mokestis taikomas nuo 8 iki 22 valandos, o žaliojoje zonoje rinkliava galioja visą parą.

    Sezoninis apmokestinimas kasmet taikomas siekiant suvaldyti didelius transporto srautus Kuršių nerijoje ir užtikrinti tvarką populiariausiose kurorto vietose. Vairuotojams patariama iš anksto pasitikrinti, kuriai zonai priskirta konkreti aikštelė, nes nuo to priklauso ir tarifas, ir mokėjimo laikas.

    Žalioji zona plečiasi

    Šiemet žalioji zona papildyta naujomis vietomis Nidos gyvenvietės teritorijoje. Jai priskirtos aikštelės Purvynės gatvėje, privažiuojamasis kelias prie Kuršių gatvės 2 aikštelės, taip pat Pamario gatvės 55 teritorija prie buvusios Vasaros estrados.

    Žaliajai zonai toliau priklauso ir skaldos dangos aikštelė Vėtrungių gatvėje, taip pat ilgalaikio stovėjimo aikštelės Taikos gatvėje 39 ir 41. Savivaldybė pabrėžia, kad ši zona išlieka pigiausiu pasirinkimu, ypač planuojantiems palikti automobilį ilgesniam laikui.

    Žaliojoje zonoje įvestas valandinis tarifas: motociklams ir lengviesiems automobiliams taikomas 1 euras už valandą, o paros tarifas siekia 6 eurus. Kemperiams nustatytas 10 eurų paros tarifas, o autobusams, keleiviniams mikroautobusams ir krovininiams automobiliams – 15 eurų už vieną parą.

    Keičiasi mėlynosios zonos įkainiai

    Mėlynoji zona apima Nidos centrinės dalies prieigas, gyvenamąsias teritorijas ir intensyvesnio parkavimo vietas prie paplūdimių bei lankomų objektų. Nuo šio sezono čia taikomi palankesni tarifai, lyginant su ankstesne tvarka.

    Lengvųjų automobilių ir motociklų stovėjimas mėlynojoje zonoje kainuos 1,50 euro už valandą. Autobusams ir krovininiam transportui nustatytas 3 eurų už valandą tarifas, o kemperiams įvestas atskiras 2 eurų už valandą mokestis.

    Raudonoji zona ir leidimai gyventojams

    Raudonoji zona apima aktyviausias Nidos centro vietas ir pagrindines aikšteles, todėl čia įkainiai nesikeičia. Lengviesiems automobiliams, motociklams ir kemperiams taikomas 3 eurų už valandą tarifas, autobusams ir krovininiam transportui – 5 eurai už valandą.

    Naujovė šiemet – žaliojoje ir mėlynojoje zonose atsirandantys mėnesiniai ir sezoniniai leidimai. Žaliojoje zonoje lengviesiems automobiliams ir motociklams leidimas kainuos 100 eurų per mėnesį arba 250 eurų sezonui, o mėlynojoje – atitinkamai 300 eurų ir 700 eurų; numatyti ir atskiri tarifai priekaboms.

    Svarbu, kad mėlynojoje zonoje įsigytas ilgalaikis leidimas galios ir visose žaliosios zonos aikštelėse. Tuo metu gyventojams su galiojančiu Gyventojo leidimu suteikiama teisė statyti transporto priemonę apmokestintoje teritorijoje 200 metrų spinduliu nuo deklaruotos gyvenamosios vietos bei nemokamai statyti žaliojoje zonoje.

    Kartu gali būti išduodamas ir Artimojo leidimas, galiojantis 3 metus, tačiau bendra vienam turto objektui tenkančių Gyventojo ir Artimojo leidimų suma negali viršyti dviejų transporto priemonių. Savivaldybė taip pat atkreipia dėmesį, kad šie leidimai negalios dalyje raudonosios zonos ir dalyje mėlynosios zonos aikštelių.

  • Savaitgalį Nidoje keisis eismas: uždarys Taikos gatvės atkarpą ir ribos patekimą prie uosto

    Savaitgalį Nidoje keisis eismas: uždarys Taikos gatvės atkarpą ir ribos patekimą prie uosto

    Artėjant paskutiniam gegužės savaitgaliui Nidoje, kur vyks festivalis „Sveika, Neringa!“ ir renginys „Žurnalistų ralis 2026“ („Press Rally 2026“), savivaldybė praneša apie laikinus eismo organizavimo pokyčius. Vairuotojai, dviratininkai ir pėstieji raginami iš anksto įsivertinti galimus nepatogumus ir planuoti maršrutus.

    Skelbiama, kad nuo gegužės 29 dieną 16.30 valandos iki gegužės 30 dieną 18.15 valandos bus stabdomas transporto priemonių eismas Taikos gatvės atkarpoje. Ribojimai galios ruože nuo Taikos ir Naglių gatvių sankryžos iki pastato Naglių g. 16.

    Dėl šių ribojimų minėtu laikotarpiu nebus galimybės privažiuoti ir prie Nidos uosto prieigose esančių elektromobilių įkrovimo stotelių. Planuojantiems kelionę elektromobiliu rekomenduojama įkrovimą susiplanuoti iš anksto ir įvertinti alternatyvias stoteles aplinkinėse vietose.

    Papildomi ribojimai numatyti gegužės 30 dieną nuo 13.05 valandos iki 18.00 valandos, kai pagal renginio schemą tam tikroje Taikos gatvės atkarpoje bus stabdomas ne tik transporto priemonių, bet ir dviračių bei pėsčiųjų eismas. Į Parnidžio kopą tuo metu bus galima patekti sekant specialiai pažymėtais apylankos ženklais, nukreipiančiais pro automobilių stovėjimo aikštelę.

    Taip pat nuo gegužės 29 dieną 16.30 valandos iki gegužės 30 dieną 18.00 valandos bus draudžiamas transporto priemonių stovėjimas aikštelėje tarp pastatų Taikos g. 32A ir Taikos g. 32B. Gyventojų ir svečių prašoma automobilius iš šios aikštelės patraukti, kad būtų užtikrintas sklandus renginių aptarnavimas ir saugumas.

    Organizatoriai ir atsakingos tarnybos primena, kad didesni žmonių srautai kurorte savaitgalį gali lemti trumpalaikius spūsčių židinius, todėl svarbu laikytis laikinų kelio ženklų ir vietoje teikiamų nurodymų. Keliaujantiems į Nidą patariama pasilikti daugiau laiko atvykimui ir, jei įmanoma, rinktis alternatyvias judėjimo priemones.

    „Prašome gyventojų ir kurorto svečių iš anksto planuoti keliones, atkreipti dėmesį į laikinus kelio ženklus ir vadovautis organizatorių bei atsakingų tarnybų nurodymais“, – pranešime nurodo Neringos savivaldybė.

  • Neringos gimnazijos abiturientų eisena į savivaldybę: kokius studijų ir karjeros kelius renkasi?

    Neringos gimnazijos abiturientų eisena į savivaldybę: kokius studijų ir karjeros kelius renkasi?

    Neringos gimnazijos abiturientai paskutinio skambučio dieną tradiciškai šventine eisena atėjo į Neringos savivaldybę. Jaunuolius lydėjo šypsenos, plojimai ir palaikymo šūksniai, o susitikimas tapo simboline šventės dalimi prieš artėjančius brandos egzaminus.

    Vizitas savivaldybėje Neringoje puoselėjamas ne vieną dešimtmetį ir laikomas ilgamete bendruomenės tradicija. Šiemet abiturientus priėmė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis, su kuriuo jaunuoliai bendravo neformaliai ir atvirai.

    Pokalbio metu meras domėjosi, kokius tolesnius žingsnius planuoja mokyklą baigiantys neringiškiai ir kur jie save mato po metų ar kelerių. Abiturientai vardijo skirtingas kryptis – nuo tarnybos kariuomenėje iki kūrybinių ir technologinių specialybių.

    Tarp aptartų pasirinkimų skambėjo multimedija ir kompiuterinis dizainas, kibernetinis saugumas, anglų filologija, teisė, aviacijos inžinerija, iliustracija, filosofija, dietetika ir kitos sritys. Dalis jaunuolių pripažino dar svarstantys kelias alternatyvas, tačiau dauguma planuoja studijas Lietuvoje.

    Susitikime abiturientams palinkėta sėkmės egzaminuose ir drąsos apsisprendžiant, ypač tais atvejais, kai pasirinkimą tenka derinti su asmeniniais pomėgiais ir darbo rinkos realijomis. Taip pat nuskambėjo kvietimas baigus studijas sugrįžti į Neringą ir savo žinias pritaikyti gimtajame krašte.

  • Neringoje pristatomas 13-asis almanachas „Dorė“: Rėzos metai, Nidos atmintis ir nauji autoriai

    Neringoje pristatomas 13-asis almanachas „Dorė“: Rėzos metai, Nidos atmintis ir nauji autoriai

    Neringoje gegužės 19 dieną 18 valandą Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ rengiamas 13-ojo Neringos kultūros almanacho „Dorė“ pristatymas. Į sutiktuves kviečiami leidinio kūrėjai, straipsnių autoriai ir herojai.

    144 puslapių apimties almanachą kartą per metus leidžia Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešoji biblioteka. Šių metų numeryje pateikiama 12 temų, o tekstus parengė 15 autorių, iš kurių 10 „Dorei“ rašo pirmą kartą.

    Rėzos metai ir europinis kontekstas

    Į jubiliejinius Martyno Liudviko Rėzos metus almanachas įžengia su reikšminga publikacija: dr. Iljos Lemeškino straipsniu apie Prahoje 1827 metais išleistą antrąjį L. Rėzos lietuviškų dainų rinkinį. Pasak leidinio sudarytojų, tuomet 800 egzempliorių tiražu išleista knyga greitai tapo bestseleriu ir peržengė vien akademinį lauką.

    Straipsnyje primenama, kad Rėzos darbai buvo svarbūs ne tik lietuvių kultūrai, bet ir platesniam Vidurio Europos intelektiniam judėjimui. Tokie leidiniai XIX amžiuje dažnai veikė kaip impulsas tautinei savivokai ir kultūriniam atgimimui, todėl Rėzos paveldas almanache pristatomas europiniame kontekste.

    Ar Nida tampa atminties vieta?

    Almanache keliami ir šiandienos klausimai: ar Nida jau gali būti laikoma literatūrine atminties vieta. Šią temą savo įžvalgose nagrinėja prof. dr. Ruth Leiserowitz.

    Kita kryptis – atminties įamžinimo praktikos: dr. Rasa Antanavičiūtė interviu aptaria, kokios įamžinimo formos labiausiai tiktų Neringai. Diskusija aktuali dėl nuolat kintančio kurortinio miesto audinio, kuriame dera saugoti paveldą ir kartu neįšaldyti gyvos aplinkos.

    Vietos istorijos, kūryba ir šių dienų Neringa

    Leidinyje žadami pasakojimai apie naująją Tomo Mano gatvę, Bitininkų taką Pervalkoje ir atminimo ženklą ant „Agilos“ sienos. Taip pat publikuojamas žurnalistės Rasos Kalinauskaitės pokalbis su kraštovaizdžio geografe dr. Giedre Godiene, kuriame dėmesys skiriamas aplinkos kaitai ir Neringos kraštovaizdžio sluoksniams.

    Almanache vietos randama ir Kuršių marių temoms: Edita Anglickaitė-Beržinskienė svarsto apie žvejybą Kuršių mariose kaip Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybę. Tokie tekstai almanachą priartina prie bendruomenės kasdienybės ir tradicijų, kurios formuoja vietos tapatybę.

    „Dorėje“ pristatomas ir žmonių portretų rinkinys: rašoma apie aistringą buriuotoją, Neringos vyriausiąjį architektą Algimantą Zavišą, kūrybines Martyno Liudviko Rėzos premijos laureato Sauliaus Kruopio ir tapytojo Romualdo Kuncos sankirtas. Taip pat publikuojami nidiškės poetės Neringos Abrutytės naujausi eilėraščiai, o tarp debiutuojančių autorių minima nidiškė Elena Tarvainienė.

    Viršelį puošia 2025 metais Neringos mero premija įvertinto fotomenininko Andriaus Repšio fotografija iš ciklo Balti medžiai, sukurto 2020–2022 metais. Almanacho dizainą parengė Aida Zybartė, o sudarytoja ir redaktorė yra Raimonda Meyer-Ravaitytė; leidinys, leidžiamas nuo 2010 metų, finansuojamas Neringos savivaldybės lėšomis.

  • Nida kviečia į „Kernagines“: Kernagio dainos, dirbtuvės ir filmas per dvi festivalio dienas

    Nida kviečia į „Kernagines“: Kernagio dainos, dirbtuvės ir filmas per dvi festivalio dienas

    Nidoje startuoja „Kernaginės“

    Gegužės 16–17 dienomis Nida kvies į „Kernagines“ – naują festivalį, skirtą Vytauto Kernagio gimimo metinėms paminėti. Organizatoriai žada gyvo garso koncertą, kūrybines dirbtuves, edukacijas vaikams ir jaunimui bei susitikimus, kuriuose svarbiausia – bendrystė ir kūryba.

    Pasak renginio sumanytojų, festivalio idėja gimė iš noro Kernagio atminimą susieti ne vien su scena, bet ir su Nida kaip vieta, kurioje jis daugeliui tapo laisvės, tikrumo ir paprastumo simboliu. Būtent todėl programa sudėliota taip, kad apimtų skirtingas amžiaus grupes ir patirtis.

    „Tėtis Nidoje toks ir buvo – su džinsine striuke, visada besišypsantis ir švenčiantis galimybę būti kartu. Kai buvau maža, laukiamiausios tėčio lauktuvės iš Nidos buvo didžiulis ungurys“, – sakė Eglė Kernagytė-Dambrauskė.

    Programa: paroda, dirbtuvės, koncertas

    Festivalis gegužės 16 dieną 11 valandą prasidės Vytauto Kernagio fotografijų parodos atidarymu. Joje bus pristatomos skirtingos kūrėjo gyvenimo ir kūrybos akimirkos, leidžiančios pamatyti maestro ne tik kaip scenos žmogų, bet ir kaip asmenybę.

    Šeštadienio popietę Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyks nemokamos kūrybinės dirbtuvės vaikams ir jaunimui. Atlikėjai Bjelle ir Rokas Petrauskas kvies jungti muziką ir teatrą, lavinti vaizduotę bei sceninę drąsą.

    „Žaisime teatrinius žaidimus, lavinsime vaizduotę ir sceninę drąsą, mokysimės Vytauto Kernagio dainų, ieškosime savo balso ir kūrybinės išraiškos. Dalyviai kurs trumpas scenas, improvizuos, eksperimentuos su tekstais ir muzika, o svarbiausia – patirs kūrybos džiaugsmą“, – sakė Bjelle ir Rokas Petrauskas.

    Programoje numatytos ir kaligrafijos dirbtuvės, kurias ves Neringos meno mokyklos dailės mokytoja Monika Urbonavičienė. Jose bus galima susipažinti su gražaus rašto pagrindais ir rašymą patirti kaip kūrybinę praktiką.

    Šeštadienio vakaro kulminacija taps koncertas, kuriame skambės žinomiausios Vytauto Kernagio dainos. Organizatoriai pabrėžia, kad gerai atpažįstamos melodijos suskambės šiuolaikiškiau, išlaikant kūrėjo dvasiai svarbų atvirumą ir žaismę.

    Filmas ir žvilgsnis į ateitį

    Gegužės 17 dieną 12 valandą „Agiloje“ vyks dokumentinio filmo „Kernagis“ peržiūra. Filme per archyvinę medžiagą ir artimųjų bei bendražygių liudijimus atsiskleidžia ne tik scenos legenda, bet ir žmogus, jo vertybės bei ryšys su publika.

    Organizatorių teigimu, „Kernaginės“ planuojamos kaip tradicija, kuri kasmet Nidoje primintų Kernagio kūrybos reikšmę skirtingoms kartoms. Taip pat skelbiama, kad baigiamasis renginys 2026 metų spalio 3 dieną turėtų sutapti su Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ atidarymo švente.

    Festivalį organizuoja Vytauto Kernagio fondas drauge su Nidos kultūros ir turizmo informacijos centru „Agila“, o projektą iš dalies finansuoja Neringos savivaldybė. Dalyvavimas dalyje veiklų nemokamas, tačiau į kai kuriuos užsiėmimus gali reikėti išankstinės registracijos.

  • Neringa prieš vasaros sezoną: Mero pusryčiai su verslu „Agiloje“ ir nauja „GoNeringa“ programėlė

    Neringa prieš vasaros sezoną: Mero pusryčiai su verslu „Agiloje“ ir nauja „GoNeringa“ programėlė

    Gegužės 15 dieną 10 valandą Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyks tradicinis Neringos savivaldybės susitikimas Mero pusryčiai su verslu. Renginio tikslas – prieš vasaros piką aptarti pasirengimą sezonui ir aktualiausius klausimus, su kuriais susiduria vietos verslas.

    Susitikime numatoma kalbėti apie praktinius kurortinio sezono iššūkius: paslaugų kokybę, darbo jėgos poreikį, lankytojų srautų valdymą ir bendradarbiavimą tarp savivaldybės, įstaigų bei privataus sektoriaus. Tokie susitikimai Neringoje tampa svarbiu formatu derinti sprendimus dar iki prasidedant didžiausiam turistų antplūdžiui.

    Renginyje dalyvaus Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis. Jo įžvalgos turėtų padėti plačiau įvertinti sezoniškumo keliamas rizikas pajūrio verslams ir tai, kaip nacionalinės verslo aplinkos tendencijos persikelia į kurortus.

    Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento patarėjas Virginijus Andriušis ir paslaugų darbdaviams konsultantė Ieva Stulpinienė pristatys darbo rinkos situaciją Neringoje. Taip pat bus aptartos Užimtumo tarnybos priemonės darbdaviams, kurios ypač aktualios vasarą, kai trumpam laikotarpiui išauga darbuotojų paklausa apgyvendinimo, maitinimo, prekybos ir pramogų srityse.

    Dar viena susitikimo tema – naujas įrankis veiklų planavimui ir rezervavimui. Neringos sporto mokyklos direktorius Norbertas Airošius pristatys „GoNeringa“ programėlę, kuri sukurta tam, kad vienoje vietoje būtų galima planuoti ir užsisakyti įvairias veiklas Neringoje.

    Pasak organizatorių, „GoNeringa“ sprendimas orientuotas ne tik į gyventojus ir svečius, bet ir į verslą, įstaigas bei organizacijas, kurios siūlo paslaugas ar renginius. Pristatymo metu ketinama aptarti, kaip programėlė gali prisidėti prie aiškesnės pasiūlos komunikacijos sezono metu ir patogesnio rezervavimo, kai išauga užklausų skaičius.

    Neringos savivaldybė kviečia dalyvauti kurortinio verslo atstovus, kuriems aktualus pasirengimas vasarai ir bendri sprendimai dėl sezono organizavimo. Dalyvavimas numatytas po išankstinės registracijos.

  • Antrasis įvažiavimas į Nidą keičia šeimininką: G. D. Kuverto gatvę perėmė Neringos savivaldybė

    Antrasis įvažiavimas į Nidą keičia šeimininką: G. D. Kuverto gatvę perėmė Neringos savivaldybė

    Neringos savivaldybė oficialiai perėmė G. D. Kuverto gatvę Nidoje – iki šiol valstybės valdytą regioninio kelio ruožą, daugeliui žinomą kaip antrąjį įvažiavimą į gyvenvietę. Nuosavybės teisė įregistruota po Vyriausybės sprendimo ir pasirašius perdavimo–priėmimo aktą su akcine bendrove „Via Lietuva“.

    Perimtas ruožas yra apie 1,134 kilometro ilgio ir laikomas viena svarbiausių Nidos susisiekimo arterijų. Šia gatve naudojasi Neringos gimnazijos bendruomenė, ji jungia gyvenamąsias teritorijas su centrine Nidos dalimi ir sudaro alternatyvų maršrutą tiek gyventojams, tiek atvykstantiems poilsiautojams.

    Ko tikėtis po perdavimo?

    Savivaldybė pabrėžia, kad kelio perėmimas yra lūžis, leidžiantis iš esmės spręsti ilgai keltas problemas, susijusias su dangos būkle. Iki šiol, kai gatvė nepriklausė savivaldybei, darbai dažniau apsiribodavo laikinais, fragmentiškais remontais, o galimybės planuoti didesnės apimties atnaujinimą buvo ribotos.

    Nuo šiol savivaldybė galės savarankiškai planuoti investicijas, rengti projektus ir derinti sprendinius, kad gatvė atitiktų kurortui keliamus kokybės bei eismo saugos reikalavimus. Kartu tai leidžia geriau integruoti infrastruktūros sprendinius į bendrą Nidos urbanistinį ir aplinkosaugos kontekstą.

    Formalieji žingsniai prieš remontą

    Pasak Neringos savivaldybės, darbai neprasidės iš karto: pirmiausia numatomas detalesnis būklės vertinimas, techninių sprendimų parinkimas ir projektavimo etapas. Taip pat dar teks sutvarkyti su žeme susijusius formalumus, įskaitant žemės nuomos ir valdymo klausimus, kurie yra būtina sąlyga pradedant infrastruktūros atnaujinimo darbus.

    „Per pastarąjį dešimtmetį tvarkybos darbai palietė kone visas Neringos gyvenviečių gatves, tačiau ši iki šiol taip ir nesulaukė reikalingų pokyčių. Dabar atsiranda reali galimybė tai pakeisti – planuoti nuoseklų gatvės atnaujinimą“, – sakė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

    Savivaldybė akcentuoja, kad svarbiausias pokytis jau įvyko – atsakomybė ir sprendimų priėmimas pereina į vietos valdžios rankas. Tai turėtų sudaryti prielaidas nuoseklesniam planavimui ir ilgalaikiams sprendimams, kad šis įvažiavimas į Nidą būtų patogus, saugus ir atitiktų kurorto aplinkos standartus.