Tag: Nigerija

  • Nigerijos centrinis bankas įveda licencijas stabiliosioms kriptovaliutoms ir uždraudžia algoritmines

    Nigerijos centrinis bankas įveda licencijas stabiliosioms kriptovaliutoms ir uždraudžia algoritmines

    Nigerijos centrinis bankas (CBN) įveda naujas licencijavimo taisykles stabiliųjų kriptovaliutų (stablecoin) leidėjams ir uždraudžia algoritmines jų versijas. Reguliavimas įsigaliojo lapkričio 5 dieną.

    Taisyklės taikomos ne tik veiklai, vykdomai Nigerijoje, bet ir paslaugoms, kurios nukreiptos į Nigerijos vartotojus ar gali paveikti šalies finansų sistemą. Tai reiškia, kad reikalavimai gali būti aktualūs ir įmonėms, neturinčioms fizinio padalinio šalyje.

    Pagal naują sistemą nustatomos atskiros licencijų kategorijos stabilioms kriptovaliutoms, susietoms su naira, ir toms, kurios susietos su užsienio valiuta. Be licencijos, leidėjai taip pat privalės gauti atskirą rašytinį leidimą kiekvienam planuojamam žetonui.

    CBN nurodo, kad siekiama aiškiau prižiūrėti skaitmeninį turtą, naudojamą mokėjimams, pervedimams, pinigų perlaidoms, valiutų keitimui ir atsiskaitymui. Tuo pat metu kapitalo rinkų ir vertybinių popierių srities priežiūra lieka Nigerijos Vertybinių popierių ir biržų komisijai.

    Kaip bus licencijuojami stablecoin leidėjai

    Reglamentas numato, kad užsienio valiuta paremti stablecoin Nigerijos vartotojams gali būti siūlomi tik kaip 2 klasės žetonai. Juos turės leisti Nigerijoje įregistruotas juridinis asmuo, turintis užsienio valiutos leidėjo licenciją.

    Taip pat įtvirtinama pareiga gauti rašytinį CBN pritarimą kiekvienam žetonui, prieš pradedant jo leidimą. Prašyme, be kita ko, turės būti nurodoma žetono klasifikacija, atskaitos valiuta, rezervo (užtikrinimo) mechanizmas, pavadinimas, žymuo (ticker) ir palaikomi blokų grandinės tinklai.

    Daugiau reikalavimų dėl pinigų plovimo prevencijos

    Naujasis reguliavimas taip pat akcentuoja pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus. Įmonės turės taikyti klientų pažinimo procedūras, sankcijų patikrą, operacijų stebėseną ir laikytis vadinamosios „Travel Rule“ taisyklės.

    Reikalavimai apima įvairius kanalus, įskaitant saugomų (custodial) piniginių paslaugas, tarpusavio (P2P) paslaugas ir pinigų perlaidų schemas. Praktikoje tai reiškia griežtesnę kontrolę, kai virtualus turtas naudojamas pervedimams ar atsiskaitymams.

    Algoritminiai stablecoin – uždrausti

    Taisyklėse aiškiai įvardijama, kad algoritminiai stablecoin Nigerijoje draudžiami. CBN pažymi, jog draudimas taikomas žetonams, kurių vertė palaikoma daugiausia rinkos dinamikos mechanizmais, o ne tinkamu rezervo turtu.

    Be to, reglamentas numato pereinamąjį laikotarpį: jau veikiantys rinkos dalyviai per 180 dienų turės kreiptis dėl reikiamos licencijos ar autorizacijos, laikydamiesi pereinamojo laikotarpio reikalavimų.

  • Ebola protrūkis plečiasi: ECDC siunčia ekspertus į Nigeriją, Konge fiksuojama per 10 000 atvejų

    Ebola protrūkis plečiasi: ECDC siunčia ekspertus į Nigeriją, Konge fiksuojama per 10 000 atvejų

    ECDC komanda vyksta į Nigeriją

    Europinis ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) šią savaitę į Nigeriją išsiuntė ekspertų komandą, kai Ebolos viruso protrūkis plečiasi už pagrindinio židinio ribų Afrikoje. Agentūra nurodo, kad daugiausia atvejų fiksuojama Kongo Demokratinėje Respublikoje, kur jų skaičius perkopė 10 000.

    ECDC teigimu, Nigerija tapo ketvirtąja Afrikos valstybe, kurioje per šį protrūkį patvirtintas Ebolos atvejis. Apie naujus susirgimus taip pat pranešta Kenijoje, o regione sustiprintos epidemiologinės priežiūros priemonės.

    ECDC komandos tikslas – konsultuoti ir teikti techninę pagalbą Europos Sąjungos delegacijai Abujoje bei pasiūlyti paramą Nigerijos institucijoms. Dėmesys skiriamas ligos stebėsenai, kontaktų atsekimui, infekcijų prevencijai ir kontrolei bei pasirengimui galimiems papildomiems atvejams.

    Ko ieško epidemiologai?

    Tokiose situacijose daugiausia dėmesio skiriama kuo ankstesniam atvejų nustatymui ir izoliavimui, taip pat kontaktų stebėsenai, kad būtų nutrauktos perdavimo grandinės. Ebolos virusas plinta per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusio žmogaus kūno skysčiais, todėl sveikatos priežiūros įstaigose ypač svarbios apsaugos priemonės ir griežtos infekcijų kontrolės procedūros.

    Specialistai taip pat vertina laboratorinių tyrimų pajėgumus, gydymo centrų parengtį ir visuomenės informavimo efektyvumą. Patirtis rodo, kad aiški komunikacija ir pasitikėjimas sveikatos sistema yra vieni svarbiausių veiksnių, padedančių suvaldyti protrūkius.

    Protrūkis peržengė Kongo ribas

    Protrūkis Kongo Demokratinėje Respublikoje prasidėjo šių metų gegužę ir laikomas didžiausiu, su kuriuo šalis susidūrė per pastaruosius metus. Plintant infekcijai, atvejai registruoti ir kaimyninėse bei regiono valstybėse, tarp jų Ugandoje, Kenijoje ir Nigerijoje.

    Kenija apie pirmąjį Ebolos atvejį savo istorijoje pranešė spalio 6 dieną. Jungtinės Tautos nurodė, kad daliai patvirtintų atvejų kontaktų išsivystė simptomai ir laboratoriniai tyrimai patvirtino užsikrėtimą, o kiti kontaktai po stebėjimo laikotarpio buvo išleisti iš karantino.

    ECDC pažymi, kad užsikrėtimo tikimybė Europoje vertinama kaip labai maža. Vis dėlto žmonėms, gyvenantiems protrūkio paveiktose teritorijose arba į jas keliaujantiems, rekomenduojama laikytis vietos institucijų nurodymų, vengti kontakto su galimai užsikrėtusių asmenų kūno skysčiais ir nedelsiant kreiptis į medikus pajutus simptomus.

    ECDC primena, kad tai nėra pirmas kartas, kai šio protrūkio metu agentūra siunčia ekspertus į Afrikos šalis. Anksčiau komandos buvo deleguotos bendradarbiauti su Africa CDC, taip pat vertinti išvykimo patikros priemones oro uostuose Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Ugandoje, o dalis ekspertų dirbo Pietų Sudane.

  • Saulės elektrinių bumas Nigerijoje po kuro subsidijų pabaigos: panelės tapo net vestuvių dovana

    Nigerijoje sparčiai daugėja saulės elektrinių, o fotovoltiniai moduliai tapo kasdienio gyvenimo dalimi ten, kur ilgus metus dominavo nafta ir benzininiai generatoriai. Pokytį labiausiai paskatino valdžios sprendimas 2023 metais nutraukti kuro subsidijas, dėl kurio išaugo degalų kainos ir generatorių eksploatacija tapo gerokai brangesnė.

    Šalies gyventojai, nuolat susiduriantys su elektros tiekimo sutrikimais ir nepakankamai pajėgiu tinklu, vis dažniau renkasi nuosavą elektros gamybą iš saulės. Fotovoltika čia vertinama ne tik kaip ekologiškesnė alternatyva, bet ir kaip praktiškas sprendimas, leidžiantis sumažinti priklausomybę nuo brangaus kuro ir triukšmingų agregatų.

    Kas išjudino paklausą?

    Kuro subsidijų pabaiga pakeitė ekonomiką namų ūkių lygmeniu: tai, kas anksčiau atrodė pigu, staiga tapo didele mėnesio išlaida. Dėl to saulės moduliai ir ypač baterijos, leidžiančios kaupti energiją vakarui, ėmė konkuruoti su generatoriais jau ne vien patogumu, bet ir bendra kaina per laiką.

    Didelę reikšmę turėjo ir importas iš Kinijos, kuris į Nigerijos rinką atnešė pigesnių saulės modulių, inverterių ir kitų komponentų. Prekybininkai pasakoja, kad kai kuriose Lagos prekyvietėse saulės energetikos įranga nustūmė į šalį generatorių prekybą, o pirkėjų srautai perorientavo visą asortimentą.

    Kiek kainuoja ir kada atsiperka?

    Vertinama, kad saulės elektrinės komplektas su energijos kaupikliu, tinkantis trijų asmenų šeimai, gali kainuoti apie 4 200 eurų. Tai vis dar daug didesnė vienkartinė suma nei paprastesnis benzininis generatorius, tačiau skirtumą mažina augančios degalų išlaidos ir tai, kad sistema leidžia dalį elektros vartojimo perkelti nuo kuro prie saulės.

    Skaičiuojama, kad esant dabartinei situacijai investicija į fotovoltiką su baterija gali atsipirkti maždaug per 16 mėnesių, nors realus terminas priklauso nuo įrangos kokybės, baterijos talpos, namų ūkio vartojimo ir to, kiek dažnai anksčiau buvo naudojamas generatorius. Kartu su paklausa auga ir baterijų svarba, nes be jų saulės elektrinė ne visada gali pakeisti generatorių vakarais ar dingus tinklo elektrai.

    Fotovoltikos populiarumas įgavo ir kultūrinį atspalvį: pasakojama, kad saulės moduliai kai kur jau įtraukiami į vestuvių dovanų sąrašus. Tai signalas, jog technologija Nigerijoje tampa nebe nišine, o praktišku, statusą ir stabilumą simbolizuojančiu pirkiniu.

  • Mo Abudu Londone atidarė „EbonyLife Place“: naujas Afrikos kino ir juodaodžių kultūros centras

    Mo Abudu Londone atidarė „EbonyLife Place“: naujas Afrikos kino ir juodaodžių kultūros centras

    Londone duris atvėrė naujas kultūros centras, skirtas Afrikos kinui ir juodaodžių kūrybai. Jį įkūrė Nigerijos žiniasklaidos verslininkė ir prodiuserė Mo Abudu, siekianti, kad Afrikos istorijos ir diasporos patirtys būtų lengviau pasiekiamos plačiai auditorijai.

    „EbonyLife Place“ Londone vienoje vietoje sujungia kino salę, restoraną ir butiką, kuriame pristatomi dizaineriai iš Afrikos bei jos diasporos. Pasak projekto kūrėjų, idėja paprasta: lankytojai gali patirti skirtingas kultūros formas neišvykdami iš Jungtinės Karalystės.

    Mo Abudu pabrėžia, kad tai yra ilgai brandinta ambicija Londone sukurti nuolatinį tašką Afrikos pasakojimams. Pasak jos, kultūrai svarbu keliauti, o tokie centrai padeda mažinti atstumą tarp kūrėjų ir publikos.

    „Ši mintis ilgai gyveno mano pasąmonėje. Žinau, kaip svarbu, kad istorijos ir kultūra keliautų, todėl norėjau sukurti vietą, į kurią ši kultūra galėtų atvykti“, – sakė Mo Abudu.

    Kas bus rodoma kino salėje?

    Centro šerdis – kino salė, kurioje planuojama rodyti Afrikos filmus ir juodaodžių kūrėjų darbus. Programoje numatomi ir Nigerijos kino industrijos Nolivudo filmai, ir tarptautiniai kūriniai, nagrinėjantys juodaodžių patirtis įvairiose šalyse.

    Mo Abudu teigimu, repertuaras apims ir didžiuosius JAV filmus, kuriuose svarbų vaidmenį turi juodaodžiai aktoriai bei kūrėjai. Tokia kryptis atliepia rinkos tendencijas, kai auditorijos vis dažniau ieško autentiškų, įvairias patirtis atspindinčių istorijų, o platformos ir kino teatrai plečia turinio geografiją.

    „Mes tiek daug vartojome pasaulio kultūros. O kiek pasaulis vartojo mūsų? Aš nebenoriu laukti, kol kas nors važiuos šešias valandas iš Londono, kad suprastų Nigerijos filmą ar pamatytų Nigerijos madą. Visa tai yra čia, Londone“, – sakė Mo Abudu.

    Tikslas – ne niša, o norma

    Verslininkė atvirai kalba ir apie asmeninį motyvą: ji gimė Anglijoje ir prisimena, kad jaunystėje neturėjo vietos, kur būtų galima žiūrėti juodaodžių kiną. Todėl, jos žodžiais, jei ji pati nesukurtų tokios erdvės, ji tiesiog neegzistuotų.

    Ilgalaikis tikslas – kad Afrikos ir juodaodžių kinas būtų vertinamas kaip įprasta kultūrinio gyvenimo dalis, o ne išskirtinė retenybė. Mo Abudu viliasi, kad po kelerių metų klausimas „pirmasis juodaodžių kinas“ išnyks, o miestuose atsiras daugiau panašių vietų, kurios jungtų kiną, maistą, madą ir meną.

    „Po dešimties metų neturėtume sakyti, kad tai pirmasis juodaodžių kinas. Tada tai turėtų skambėti paprastai: štai dar vienas kinas“, – sakė Mo Abudu.

    „EbonyLife Place“ Londone atsiradimas rodo platesnę kryptį Europos kultūros rinkoje: didmiesčiai vis aktyviau konkuruoja dėl turinio ir auditorijų, o kultūros centrai ieško formatų, kurie apjungtų patirtį, bendruomenę ir komerciją. Šiuo požiūriu naujasis hubas siekia tapti ne vien kino teatru, bet ir nuolat veikiančiu Afrikos kūrybos vitrina.

  • Musulmonų pasaulio lyga Vakarų Afrikoje pradeda planą prieš ekstremizmą: kas numatyta?

    Musulmonų pasaulio lyga Vakarų Afrikoje pradeda planą prieš ekstremizmą: kas numatyta?

    Musulmonų pasaulio lyga paskelbė pradedanti iniciatyvą, skirtą silpninti ekstremistinės propagandos poveikį Vakarų Afrikoje ir stiprinti bendruomenių taiką. Planas pristatytas tarptautinėje konferencijoje Abudžoje, kur susirinko musulmonų ir krikščionių religiniai lyderiai, valdžios atstovai bei pilietinės visuomenės organizacijos.

    Renginys vyko globojant Nigerijos prezidentui Bola Ahmedui Tinubu, o jo metu dalyviai sutarė dėl bendros krypties, kaip mažinti įtampas ir užkirsti kelią konfliktams. Konferencijoje pabrėžta, kad saugumo priemonės vienos problemos neišsprendžia, jei kartu neveikia švietimas, bendruomenių dialogas ir atsakinga komunikacija viešojoje erdvėje.

    Abudžos deklaracija ir naujas koordinavimo organas

    Konferencijos dalyviai bendru sutarimu priėmė Abudžos deklaraciją, kuria įtvirtintas bendras veiksmų planas valstybės institucijoms, religiniams lyderiams ir nevyriausybinėms organizacijoms. Deklaracijoje akcentuotas konfliktų prevencijos stiprinimas ir kryptinga kova su ekstremistų skleidžiamais naratyvais.

    Taip pat nuspręsta plėsti švietimo, mokymų ir žiniasklaidos programas, siejamas su Mekos chartija, kuri pristatoma kaip religinio bendradarbiavimo ir socialinės sanglaudos gairės. Įgyvendinimui koordinuoti įsteigtas naujas Vakarų Afrikos religinių ir pilietinių lyderių bei institucijų koordinavimo organas, kuris turėtų vertinti pažangą ir reguliariai teikti įgyvendinimo apžvalgas.

    Keturi susitarimai tarp religinių organizacijų

    Po konferencijos įvykusiame susitikime pasirašyti keturi bendradarbiavimo memorandumai tarp musulmonų ir krikščionių organizacijų. Tarp jų įvardyti susitarimai tarp Musulmonų pasaulio lygos ir Nigerijoje veikiančio tarpreliginės mediacijos centro, taip pat kelių religinių asociacijų ir krikščionių lyderių bei jaunimo taikos iniciatyvų.

    Skelbiama, kad naujasis koordinavimo organas prižiūrės visų pasirašytų susitarimų įgyvendinimą. Tikslas – per praktinius projektus stiprinti bendruomenių atsparumą radikalizacijai ir mažinti bandymus supriešinti skirtingų tikėjimų žmones.

    „Ši iniciatyva skirta spręsti ekstremistinių idėjų šaknis per abipusiškai įpareigojančius susitarimus“, – sakė Musulmonų pasaulio lygos generalinis sekretorius šeichas Mohammedas bin Abdul Karimas Al-Issa.

    Kontekstas: Sahelio saugumo krizė ir Nigerijos patirtis

    Iniciatyva pristatyta regione, kuris pastarąjį dešimtmetį patiria nuolatinį smurtą Sahelio juostoje. Vakarų Afrikoje ir kaimyniniuose rajonuose aktyvios grupuotės, siejamos su tarptautiniais džihadistiniais tinklais, o jų išpuoliai prisidėjo prie masinio gyventojų perkėlimo ir humanitarinių iššūkių.

    Nigerija savo ruožtu nuo 2009 metų kovoja su „Boko Haram“ ir su ja siejamomis atšakomis, o konfliktas ne kartą buvo lydimas bandymų kurstyti priešiškumą tarp musulmonų ir krikščionių bendruomenių. Konferencijos dalyviai akcentavo, kad tarpreliginis dialogas ir vietos lyderių įsitraukimas laikomi vienu iš būdų mažinti radikalizacijos riziką.

    Skelbiama, kad Nigerijos prezidentas susitiko su šeichu M. Al-Issa prezidentūroje ir patvirtino paramą deklaracijai bei jos įgyvendinimo programoms, įskaitant įsipareigojimą periodiškai vertinti pažangą. Į Abudžą taip pat atvyko tarptautinių religinių organizacijų ir įvairių konfesijų atstovai, siekiant suteikti iniciatyvai platesnį regioninį ir tarptautinį svorį.

  • Šveicarija Nigerijai grąžino 18 Benino bronzų: ką tai keičia muziejams ir restitucijai Europoje

    Šveicarija Nigerijai grąžino 18 Benino bronzų: ką tai keičia muziejams ir restitucijai Europoje

    Šveicarija perdavė Nigerijai 18 vadinamųjų Benino bronzų – kolonijiniu laikotarpiu pagrobtų meno ir istorijos artefaktų. Ceremonija vyko Lagose, Nacionaliniame muziejuje, o grąžinimas įvardijamas kaip naujas žingsnis dešimtmečius trunkančiame siekyje susigrąžinti kultūros paveldą.

    Artefaktus perdavė trys Šveicarijos muziejai: Ciuricho universiteto Etnografijos muziejus, Ciuricho muziejus Rietberg ir Ženevos etnografijos muziejus. Šis perdavimas yra platesnio susitarimo dalis: 2026 metų kovą Šveicarija įsipareigojo Nigerijai perduoti nuosavybės teises iš viso į 28 objektus.

    Kas yra Benino bronzos?

    Benino bronzomis vadinama šimtai skulptūrų ir plokštelių, daugiausia lietų iš metalo bei drožtų iš dramblio kaulo, kurios puošė Benino karalystės valdovų rūmus. Šiandien istorinis Benino karalystės centras siejamas su Nigerijos pietuose esančia Edo valstija, o objektai laikomi svarbiais politinės ir religinės galios simboliais.

    Didžioji dalis šių kūrinių buvo pagrobta 1897 metais per britų kolonijinių pajėgų baudžiamąją ekspediciją. Po reido artefaktai paplito po tarptautinę meno rinką, o vėliau atsidūrė dešimtyse valstybių ir šimtuose muziejų kolekcijų.

    Kaip vyko perdavimas?

    Grąžinimas siejamas su iniciatyva Benin Initiative Switzerland, pradėta 2021 metais. Jos tikslas – tirti Benino kilmės objektų provenienciją Šveicarijos institucijų rinkiniuose ir sudaryti sąlygas sprendimams dėl grąžinimo ar nuosavybės perdavimo.

    „Mūsų kultūros paveldo sugrįžimas reiškia daugiau nei artefaktų susigrąžinimą. Tai rodo dialogo, pasitikėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo galią“, – sakė Nigerijos kultūros ministrė Hannatu Musa Musawa.

    Per ceremoniją taip pat buvo perduota bronzinė apyrankė ir keturi archeologiniai monolitai iš Nigerijos Nigerio deltos regiono. Šveicarijos institucijos nurodė, kad šie objektai buvo konfiskuoti vykdant baudžiamąsias bylas ir vėliau perduoti valstybei.

    Restitucija Europoje įgauna pagreitį

    Pastaraisiais metais Benino bronzų grąžinimai Europoje ryškiai suintensyvėjo, o Nigerija tapo viena aktyviausių šalių, siekiančių susigrąžinti kolonijiniu laikotarpiu prarastą paveldą. 2025 metais Nyderlandai Nigerijai grąžino 119 Benino bronzų – tai laikoma didžiausiu fiziniu tokio pobūdžio perdavimu iki šiol.

    2026 metų vasarį Kembridžo universitetas perdavė Nigerijos Nacionalinei muziejų ir paminklų komisijai nuosavybės teises į 116 Benino bronzų, o fizinis objektų perkėlimas dar turi būti suderintas. Tuo pat metu diskusijos dėl grąžinimo tęsiamos su institucijomis, kurių kolekcijas riboja įstatymai ar vidaus taisyklės.

    Pavyzdžiui, Britų muziejus, Nigerijai oficialiai pateikus repatriacijos prašymą 2021 metais, iki šiol laikosi pozicijos, kad jo kolekcija teisiškai yra neatidalijama. Dėl to didelė dalis Benino karalystės objektų, įskaitant Benino bronzas, tebėra Londone.

    Nigerijoje taip pat kyla klausimų, kur ir kaip grąžinti artefaktai turėtų būti saugomi ir eksponuojami. Dalis Šveicarijos grąžintų kūrinių bus rodoma Lagose, tačiau dauguma planuojami perkelti į Edo valstiją ir laikinai saugoti Nacionaliniame muziejuje Benino mieste.

    Šveicarija ir Nigerija kartu pasirašė ir bendradarbiavimo susitarimą, orientuotą į kultūros paveldo apsaugą. Šis žingsnis vertinamas kaip platesnių Europos muziejų praktikų pokyčių dalis, kai vis dažniau pripažįstama proveniencijos svarba ir ieškoma konkrečių sprendimų dėl kolonijinių laikų neteisybių.