Tag: Nigerija

  • Musulmonų pasaulio lyga Vakarų Afrikoje pradeda planą prieš ekstremizmą: kas numatyta?

    Musulmonų pasaulio lyga Vakarų Afrikoje pradeda planą prieš ekstremizmą: kas numatyta?

    Musulmonų pasaulio lyga paskelbė pradedanti iniciatyvą, skirtą silpninti ekstremistinės propagandos poveikį Vakarų Afrikoje ir stiprinti bendruomenių taiką. Planas pristatytas tarptautinėje konferencijoje Abudžoje, kur susirinko musulmonų ir krikščionių religiniai lyderiai, valdžios atstovai bei pilietinės visuomenės organizacijos.

    Renginys vyko globojant Nigerijos prezidentui Bola Ahmedui Tinubu, o jo metu dalyviai sutarė dėl bendros krypties, kaip mažinti įtampas ir užkirsti kelią konfliktams. Konferencijoje pabrėžta, kad saugumo priemonės vienos problemos neišsprendžia, jei kartu neveikia švietimas, bendruomenių dialogas ir atsakinga komunikacija viešojoje erdvėje.

    Abudžos deklaracija ir naujas koordinavimo organas

    Konferencijos dalyviai bendru sutarimu priėmė Abudžos deklaraciją, kuria įtvirtintas bendras veiksmų planas valstybės institucijoms, religiniams lyderiams ir nevyriausybinėms organizacijoms. Deklaracijoje akcentuotas konfliktų prevencijos stiprinimas ir kryptinga kova su ekstremistų skleidžiamais naratyvais.

    Taip pat nuspręsta plėsti švietimo, mokymų ir žiniasklaidos programas, siejamas su Mekos chartija, kuri pristatoma kaip religinio bendradarbiavimo ir socialinės sanglaudos gairės. Įgyvendinimui koordinuoti įsteigtas naujas Vakarų Afrikos religinių ir pilietinių lyderių bei institucijų koordinavimo organas, kuris turėtų vertinti pažangą ir reguliariai teikti įgyvendinimo apžvalgas.

    Keturi susitarimai tarp religinių organizacijų

    Po konferencijos įvykusiame susitikime pasirašyti keturi bendradarbiavimo memorandumai tarp musulmonų ir krikščionių organizacijų. Tarp jų įvardyti susitarimai tarp Musulmonų pasaulio lygos ir Nigerijoje veikiančio tarpreliginės mediacijos centro, taip pat kelių religinių asociacijų ir krikščionių lyderių bei jaunimo taikos iniciatyvų.

    Skelbiama, kad naujasis koordinavimo organas prižiūrės visų pasirašytų susitarimų įgyvendinimą. Tikslas – per praktinius projektus stiprinti bendruomenių atsparumą radikalizacijai ir mažinti bandymus supriešinti skirtingų tikėjimų žmones.

    „Ši iniciatyva skirta spręsti ekstremistinių idėjų šaknis per abipusiškai įpareigojančius susitarimus“, – sakė Musulmonų pasaulio lygos generalinis sekretorius šeichas Mohammedas bin Abdul Karimas Al-Issa.

    Kontekstas: Sahelio saugumo krizė ir Nigerijos patirtis

    Iniciatyva pristatyta regione, kuris pastarąjį dešimtmetį patiria nuolatinį smurtą Sahelio juostoje. Vakarų Afrikoje ir kaimyniniuose rajonuose aktyvios grupuotės, siejamos su tarptautiniais džihadistiniais tinklais, o jų išpuoliai prisidėjo prie masinio gyventojų perkėlimo ir humanitarinių iššūkių.

    Nigerija savo ruožtu nuo 2009 metų kovoja su „Boko Haram“ ir su ja siejamomis atšakomis, o konfliktas ne kartą buvo lydimas bandymų kurstyti priešiškumą tarp musulmonų ir krikščionių bendruomenių. Konferencijos dalyviai akcentavo, kad tarpreliginis dialogas ir vietos lyderių įsitraukimas laikomi vienu iš būdų mažinti radikalizacijos riziką.

    Skelbiama, kad Nigerijos prezidentas susitiko su šeichu M. Al-Issa prezidentūroje ir patvirtino paramą deklaracijai bei jos įgyvendinimo programoms, įskaitant įsipareigojimą periodiškai vertinti pažangą. Į Abudžą taip pat atvyko tarptautinių religinių organizacijų ir įvairių konfesijų atstovai, siekiant suteikti iniciatyvai platesnį regioninį ir tarptautinį svorį.

  • Šveicarija Nigerijai grąžino 18 Benino bronzų: ką tai keičia muziejams ir restitucijai Europoje

    Šveicarija Nigerijai grąžino 18 Benino bronzų: ką tai keičia muziejams ir restitucijai Europoje

    Šveicarija perdavė Nigerijai 18 vadinamųjų Benino bronzų – kolonijiniu laikotarpiu pagrobtų meno ir istorijos artefaktų. Ceremonija vyko Lagose, Nacionaliniame muziejuje, o grąžinimas įvardijamas kaip naujas žingsnis dešimtmečius trunkančiame siekyje susigrąžinti kultūros paveldą.

    Artefaktus perdavė trys Šveicarijos muziejai: Ciuricho universiteto Etnografijos muziejus, Ciuricho muziejus Rietberg ir Ženevos etnografijos muziejus. Šis perdavimas yra platesnio susitarimo dalis: 2026 metų kovą Šveicarija įsipareigojo Nigerijai perduoti nuosavybės teises iš viso į 28 objektus.

    Kas yra Benino bronzos?

    Benino bronzomis vadinama šimtai skulptūrų ir plokštelių, daugiausia lietų iš metalo bei drožtų iš dramblio kaulo, kurios puošė Benino karalystės valdovų rūmus. Šiandien istorinis Benino karalystės centras siejamas su Nigerijos pietuose esančia Edo valstija, o objektai laikomi svarbiais politinės ir religinės galios simboliais.

    Didžioji dalis šių kūrinių buvo pagrobta 1897 metais per britų kolonijinių pajėgų baudžiamąją ekspediciją. Po reido artefaktai paplito po tarptautinę meno rinką, o vėliau atsidūrė dešimtyse valstybių ir šimtuose muziejų kolekcijų.

    Kaip vyko perdavimas?

    Grąžinimas siejamas su iniciatyva Benin Initiative Switzerland, pradėta 2021 metais. Jos tikslas – tirti Benino kilmės objektų provenienciją Šveicarijos institucijų rinkiniuose ir sudaryti sąlygas sprendimams dėl grąžinimo ar nuosavybės perdavimo.

    „Mūsų kultūros paveldo sugrįžimas reiškia daugiau nei artefaktų susigrąžinimą. Tai rodo dialogo, pasitikėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo galią“, – sakė Nigerijos kultūros ministrė Hannatu Musa Musawa.

    Per ceremoniją taip pat buvo perduota bronzinė apyrankė ir keturi archeologiniai monolitai iš Nigerijos Nigerio deltos regiono. Šveicarijos institucijos nurodė, kad šie objektai buvo konfiskuoti vykdant baudžiamąsias bylas ir vėliau perduoti valstybei.

    Restitucija Europoje įgauna pagreitį

    Pastaraisiais metais Benino bronzų grąžinimai Europoje ryškiai suintensyvėjo, o Nigerija tapo viena aktyviausių šalių, siekiančių susigrąžinti kolonijiniu laikotarpiu prarastą paveldą. 2025 metais Nyderlandai Nigerijai grąžino 119 Benino bronzų – tai laikoma didžiausiu fiziniu tokio pobūdžio perdavimu iki šiol.

    2026 metų vasarį Kembridžo universitetas perdavė Nigerijos Nacionalinei muziejų ir paminklų komisijai nuosavybės teises į 116 Benino bronzų, o fizinis objektų perkėlimas dar turi būti suderintas. Tuo pat metu diskusijos dėl grąžinimo tęsiamos su institucijomis, kurių kolekcijas riboja įstatymai ar vidaus taisyklės.

    Pavyzdžiui, Britų muziejus, Nigerijai oficialiai pateikus repatriacijos prašymą 2021 metais, iki šiol laikosi pozicijos, kad jo kolekcija teisiškai yra neatidalijama. Dėl to didelė dalis Benino karalystės objektų, įskaitant Benino bronzas, tebėra Londone.

    Nigerijoje taip pat kyla klausimų, kur ir kaip grąžinti artefaktai turėtų būti saugomi ir eksponuojami. Dalis Šveicarijos grąžintų kūrinių bus rodoma Lagose, tačiau dauguma planuojami perkelti į Edo valstiją ir laikinai saugoti Nacionaliniame muziejuje Benino mieste.

    Šveicarija ir Nigerija kartu pasirašė ir bendradarbiavimo susitarimą, orientuotą į kultūros paveldo apsaugą. Šis žingsnis vertinamas kaip platesnių Europos muziejų praktikų pokyčių dalis, kai vis dažniau pripažįstama proveniencijos svarba ir ieškoma konkrečių sprendimų dėl kolonijinių laikų neteisybių.