Tag: Nijolė Guobienė

  • Policijos diena Zarasuose: merės Nijolės Guobienės žinutė pareigūnams ir bendruomenei

    Policijos diena Zarasuose: merės Nijolės Guobienės žinutė pareigūnams ir bendruomenei

    Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė Policijos dienos proga kreipėsi į Zarasų rajono policijos pareigūnus, padėkodama už jų atsakomybę ir tarnystę žmogui. Pasak merės, pareigūnų darbas yra esminė grandis, užtikrinanti kasdienį žmonių saugumą.

    Sveikinime išskirta bendrystė su Zarasų rajono savivaldybe ir pastangos kartu ieškoti sprendimų, kad rajono gyventojai jaustųsi saugūs. Akcentuota, kad pagalba turi pasiekti žmones ne tik nutikus nelaimei, bet ir tada, kai pavojus tik nujaučiamas.

    Akcentas prevencijai ir pasitikėjimui

    Merė pabrėžė, kad policijos matomumas bendruomenėje ir greita reakcija į pranešimus stiprina visuomenės pasitikėjimą. Saugumo jausmą kuria ne vien patruliavimas, bet ir prevencinės priemonės, glaudus dialogas su gyventojais bei institucijomis.

    Tokiose savivaldybėse kaip Zarasų rajonas ypač svarbu, kad pagalbos sistema veiktų laiku ir būtų pasiekiama visose teritorijose, įskaitant mažesnius miestelius. Praktikoje tai reiškia operatyvų reagavimą, aiškią komunikaciją ir nuoseklų darbą su vietos bendruomenėmis.

    Palinkėjimai tarnybai ir artimiesiems

    Linkėdama pareigūnams stiprybės, merė išskyrė susitelkimą, kolegų ir vadovų palaikymą bei visuomenės pasitikėjimą. Taip pat pabrėžtas artimųjų supratimas, nes tarnyba dažnai reiškia didelę emocinę įtampą ir atsakomybę.

    Sveikinime priminti policijos šūkio žodžiai Ginti. Saugoti. Padėti., kaip kasdienio darbo prasmę nusakantis įsipareigojimas. Kreipimosi pabaigoje palinkėta pareigūnams būti saugiems, stipriems ir visuomet sugrįžti ten, kur jų laukia.

  • Zarasų merė kreipėsi į senjorus: šie žodžiai Tarptautinei pagyvenusių žmonių dienai sujaudino

    Zarasų merė kreipėsi į senjorus: šie žodžiai Tarptautinei pagyvenusių žmonių dienai sujaudino

    Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos proga paskelbė sveikinimą rajono senjorams. Jame pabrėžtas vyresniosios kartos indėlis į krašto raidą ir bendruomenės stiprybę.

    Sveikinime merė dėkojo už senjorų darbą, sprendimus ir tikėjimą, kad Zarasų krašte gera gyventi. Pasak jos, daugelis svarbių rajono pasiekimų prasidėjo nuo žmonių, kurie kūrė kasdienę gerovę ir telkė bendruomenę.

    „Tegul Zarasų kraštas visada būna vieta, kurioje jaučiatės reikalingi, girdimi ir svarbūs“, – sakė Nijolė Guobienė.

    Merė palinkėjo sveikatos, ilgų metų ir daugiau kasdienybės akimirkų, kurios įkvepia judėti pirmyn: susitikti, keliauti, mokytis, kurti ir džiaugtis gyvenimu. Ji akcentavo, kad prasmingas užimtumas ir ryšys su žmonėmis yra vieni svarbiausių geros savijautos veiksnių.

    Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena kasmet minima spalio 1 dieną, siekiant atkreipti dėmesį į vyresnio amžiaus žmonių gerovę, orumą ir jų vaidmenį visuomenėje. Pastaraisiais metais vis daugiau savivaldybių viešai kelia senjorų vienišumo, paslaugų prieinamumo, sveikatinimo bei aktyvaus dalyvavimo bendruomenėje temas.

    Sveikinime taip pat išskirta senjorų patirtis ir tradicijų tęstinumas. Merė dėkojo už perduotas vertybes, bendruomeniškumą ir pavyzdį, kad amžius nėra kliūtis smalsumui bei norui būti savo krašto dalimi.

  • Zarasų merė priėmė naują Rotary vadovą: aiškėja, kokios iniciatyvos pasieks jaunimą

    Zarasų merė priėmė naują Rotary vadovą: aiškėja, kokios iniciatyvos pasieks jaunimą

    Rugsėjo 29 dieną Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė susitiko su naujuoju Zarasų Rotary klubo prezidentu Algirdu Lekavecku. Pokalbyje aptarta klubo veikla, bendruomenei kuriamos iniciatyvos ir artimiausi planai, susiję su parama jaunimui.

    Susitikimo metu akcentuota, kad savanoryste ir filantropija paremti projektai savivaldybėse dažnai tampa greitu būdu spręsti konkrečius bendruomenės poreikius. Pasak abiejų pusių, svarbiausia, kad parama būtų apčiuopiama ir duotų ilgalaikį rezultatą Zarasų kraštui.

    Dešimtmetis ir nuveikti darbai

    Šiemet Zarasų Rotary klubas mini dešimties metų sukaktį. A. Lekaveckas pristatė, kad per šį laikotarpį klubo nariai rėmė šeimas, dovanojo knygų bibliotekai, prisidėjo prie miesto erdvių iniciatyvų ir kitų bendruomenei matomų darbų.

    Pasak klubo prezidento, paramos kryptys paprastai pasirenkamos taip, kad nauda pasiektų kuo platesnį žmonių ratą. Dėl to išskirtinis dėmesys skiriamas jaunimo veikloms ir projektams, kurių rezultatai lieka bendruomenei ilgesniam laikui.

    Parama jauniesiems aviamodeliuotojams

    Viena iš šiuo metu tęsiamų krypčių – parama jauniesiems Zarasų aviamodeliuotojams. Klubas prisideda prie veiklai reikalingų priemonių įsigijimo ir pagal galimybes padeda užtikrinti dalyvavimą varžybose bei išvykose.

    Tokio pobūdžio parama jaunimui regionuose dažnai tampa svarbiu veiksniu, padedančiu išlaikyti būrelius ir ugdyti motyvaciją, ypač kai šeimų finansinės galimybės skiriasi. Susitikime pabrėžta, kad investicija į prasmingą užimtumą kuria papildomą vertę ir pačiai savivaldybei.

    Rotary veiklos principai ir ryšiai

    Susitikime aptartas ir Rotary judėjimo veikimo modelis, kai klubo prezidento kadencija trunka vienerius metus. Toks principas leidžia reguliariai atsinaujinti prioritetams, išlaikant tęstinumą per klubo narių bendras veiklas.

    A. Lekaveckas pažymėjo, kad klubas palaiko ryšius ne tik Zarasuose, bet ir su kitais Lietuvos bei užsienio Rotary klubais, dalyvauja bendruose renginiuose bei mainuose. Merėi taip pat pristatytas klubo dešimtmečiui skirtas leidinys, kuriame apžvelgiami buvusių prezidentų darbai ir iniciatyvos.

    N. Guobienė susitikimo pabaigoje padėkojo už klubo narių įsitraukimą ir nuoseklų dėmesį jauniesiems zarasiškiams. Pasak merės, tokios partnerystės stiprina bendruomenę ir kuria pasitikėjimą tarp savivaldos, nevyriausybinio sektoriaus ir gyventojų.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos informacija

  • Zarasų merė kreipėsi į socialinius darbuotojus: jūsų ranka dažnai tampa paskutine viltimi

    Zarasų merė kreipėsi į socialinius darbuotojus: jūsų ranka dažnai tampa paskutine viltimi

    Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė pasveikino rajono socialinius darbuotojus Lietuvos socialinių darbuotojų dienos proga. Ji pabrėžė, kad jų darbas dažnai prasideda ten, kur žmogui pritrūksta jėgų, o pagalba reikalinga čia ir dabar.

    Pasak merės, socialiniai darbuotojai pirmieji pastebi vienišus žmones, šeimas, susiduriančias su krize, bei senjorus, kuriems reikia ne tik kasdienės pagalbos, bet ir žmogiško ryšio. Jos teigimu, būtent šis ryšys neretai padeda žmogui vėl pasijusti saugiam ir nepamirštam.

    „Jūsų darbe daug dokumentų, vizitų ir sprendimų, bet centre visada išlieka žmogus, jo orumas ir saugumas“, – sakė N. Guobienė.

    Socialinio darbo kasdienybė apima ne tik individualų darbą su žmogumi ar šeima, bet ir koordinavimą su sveikatos priežiūros, švietimo, užimtumo, vaiko teisių apsaugos bei teisėsaugos institucijomis. Praktikoje tai reiškia, kad vienas atvejis gali reikalauti kelių skirtingų paslaugų, o sprendimai turi būti priimami greitai ir atsakingai.

    Lietuvoje socialinių paslaugų poreikis nuosekliai auga dėl visuomenės senėjimo, migracijos, vienišumo rizikos ir psichikos sveikatos iššūkių. Savivaldybėms tenka užtikrinti pagalbą namuose, dienos socialinę globą, laikino atokvėpio paslaugas, pagalbą krizės atvejais ir kitas priemones, kurios leidžia žmogui kuo ilgiau išlikti savarankiškam.

    Merė padėkojo Zarasų rajono socialiniams darbuotojams, individualios priežiūros darbuotojams, socialinių paslaugų įstaigų vadovams ir visiems šios srities specialistams už kasdienį darbą. Ji palinkėjo daugiau visuomenės palaikymo, supratimo, motyvacijos ir jėgų, nes emocinis krūvis šioje profesijoje išlieka vienas didžiausių.

    „Ačiū, kad esate šalia žmonių tada, kai jiems to labiausiai reikia“, – sakė N. Guobienė.

  • Sadūnai atgijo vienai dienai: kraštiečių šventė suvienijo išvykusius ir likusius

    Sadūnai atgijo vienai dienai: kraštiečių šventė suvienijo išvykusius ir likusius

    2026 metų rugpjūčio 30 dieną Zarasų rajono Sadūnų kaime surengta kraštiečių šventė „Trumpam sugrįžkime į Sadūnus“ subūrė vietos žmones, išvykusius kraštiečius, buvusius gyventojus ir svečius. Renginys tapo proga susitikti, pasidalyti prisiminimais ir sustiprinti ryšį su gimtine.

    Šventėje dalyvavo Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė bei tarybos narys Valdas Guobys. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai padeda išlaikyti gyvą bendruomeniškumą net tada, kai dalis žmonių gyvena kituose miestuose ar užsienyje.

    Šventinė diena prasidėjo sportinėmis rungtimis, kuriose dalyviai varžėsi krepšinio metimuose nuo baudų metimo linijos ir iš tritaškių zonos. Į veiklas įsitraukė įvairaus amžiaus jaunimas, netrūko azarto, palaikymo ir bendro juoko.

    Vėliau oficialiąją dalį pažymėjo aukuro įžiebimas, tapęs simboliniu bendruomenės vienybės ženklu. Susirinkusieji tylos minute pagerbė per pastaruosius metus anapilin išėjusių bendruomenės narių atminimą.

    Šventės metu skambėjo padėkos žmonėms, kurie prisideda prie Sadūnų kasdienybės ir renginių organizavimo. Taip pat tradiciškai pagerbti gražiausiai besitvarkančių sodybų šeimininkai, garbaus amžiaus sulaukę gyventojai ir aktyviausi bendruomenės nariai.

    „Svarbiausia, kad nepamirštame vieni kitų ir randame laiko sugrįžti ten, kur viskas prasidėjo“, – sakė bendruomenės atstovai.

    Dėmesio sulaukė ir jaunieji sadūniškiai: į pirmąją klasę išlydėta Ievutė, o dvyliktokui Aidui linkėta sėkmės ir drąsos siekiant ateities tikslų. Sportinių varžybų prizininkai apdovanoti medaliais, taurėmis ir saldžiomis dovanėlėmis, pabrėžiant, kad svarbiausia buvo dalyvavimas ir bendrystė.

    Vakarinę programą papildė muzika ir šokiai: nuotaiką kūrė vilniečių kaimo kapela „Dziedukai“, o kelias dainas atliko ir kapelos „Sadūnai“ narys Petras Leleika. Skirtingų kartų žmones suvienijęs koncertas virto ne tik pasirodymu, bet ir bendru susibūrimu, kuriame dainos tapo bendros tapatybės dalimi.

    Po koncerto bendruomenės sodelyje pasodinta kriaušė kaip ilgalaikis šventės simbolis. Organizatoriai tikisi, kad medis augs kartu su bendruomene ir primins apie susitelkimą bei tradicijų tęstinumą.

    Pasak renginio iniciatorių, tokios kraštiečių šventės vis dažniau tampa būdu mažoms vietovėms išlaikyti ryšį su išvykusiais žmonėmis ir paskatinti sugrįžti bent trumpam. Sadūnų pavyzdys rodo, kad gyva tradicija ir bendras rūpestis savo kraštu gali suvienyti net ir išsisklaidžiusią bendruomenę.

    Projektas „Trumpam sugrįžkime į Sadūnus“ finansuotas Zarasų rajono savivaldybės biudžeto lėšomis, skirtomis nevyriausybinių organizacijų daliniam finansavimui.

  • Zarasai šaukia tarybą: rugsėjo 4 dieną spręs dėl turto perdavimo ir svarbių sprendimų

    Zarasai šaukia tarybą: rugsėjo 4 dieną spręs dėl turto perdavimo ir svarbių sprendimų

    Zarasų rajono savivaldybėje šaukiamas 44-asis tarybos posėdis. Jis vyks 2026 metais rugsėjo 4 dieną, penktadienį, 9 valandą Zarasų rajono savivaldybės Didžiojoje salėje.

    Posėdį šaukia savivaldybės merė Nijolė Guobienė, remdamasi Vietos savivaldos įstatymu ir tarybos veiklos reglamentu. Savivaldybė taip pat paskelbė posėdžio darbotvarkės projektą.

    Vienas svarbiausių klausimų susijęs su savivaldybės turto perdavimu nuosavybės teise priklausantį turtą planuojama perduoti Zarasų rajono savivaldybės viešajai įstaigai Sveikatos centrui. Šį klausimą pristatys merė, o papildomai aiškins Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Ramutė Gaidamavičienė.

    Kitas darbotvarkės punktas numato panaikinti 2015 metais priimtą tarybos sprendimą, kuriuo buvo patvirtinta tvarka dėl nereikalingo ar netinkamo naudoti savivaldybės nematerialiojo ir ilgalaikio materialiojo turto nurašymo. Pakeitimais siekiama atnaujinti taikomą reguliavimą ir atsisakyti pasenusios tvarkos, ypač kai turto vieneto likutinė vertė yra mažesnė nei 15 000 eurų.

    Posėdyje taip pat numatyta svarstyti 2023 metais priimto sprendimo dėl Zarasų rajono savivaldybės tarybos kontrolės komiteto sudarymo pakeitimą. Šį klausimą pristatys merė, o papildomai praneš tarybos posėdžių sekretorė Svetlana Veikšrienė.

    Savivaldybė nurodo, kad mero potvarkis turi būti paskelbtas Zarasų rajono savivaldybės interneto svetainėje. Taip pat primenama, kad potvarkis per vieną mėnesį gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka savivaldybės merui, Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriui arba Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmams.

    Praktikoje tokie posėdžiai svarbūs ne tik procedūriškai. Sprendimai dėl turto valdymo ir jo perdavimo viešosioms įstaigoms tiesiogiai veikia savivaldybės paslaugų organizavimą, įstaigų veiklos efektyvumą ir aiškesnį atsakomybės pasidalijimą, ypač sveikatos paslaugų srityje.

  • Zarasų rajone – išskirtinis 102-ojo gimtadienio rekordas: artimieji atskleidė, kas labiausiai stebina

    Zarasų rajone – išskirtinis 102-ojo gimtadienio rekordas: artimieji atskleidė, kas labiausiai stebina

    Zarasų rajone gyvenanti Raisa Bolšakova šią savaitę sulaukė išskirtinės sukakties – jai sukako 102 metai. Artimieji pasakoja, kad nors fizinių jėgų jau pristinga, jubiliatė išlaiko šviesų protą ir gebėjimą bendrauti.

    Pasak anūkės Vitalijos Speičienės, močiutė iki šiol stebina savo atmintimi ir kasdieniais mažais „testais“, kuriuos jai užduoda šeima. Vienas jų – daugybos lentelė, kurią Raisa Bolšakova prisimena tiksliai, o atsakymai artimuosius kaskart nustebina.

    Specialistai pabrėžia, kad vyresniame amžiuje pažintinių gebėjimų išsaugojimui svarbūs keli veiksniai: nuolatinis bendravimas, kasdienė protinė veikla, miego kokybė ir lėtinėmis ligomis sergančių žmonių gydymo planų laikymasis. Taip pat reikšminga emocinė aplinka, kai žmogus jaučiasi reikalingas ir turintis aiškią dienos rutiną.

    Merės sveikinimas jubiliatei

    102-ojo gimtadienio proga Raisą Bolšakovą pasveikino Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė. Sveikinime pabrėžta artimųjų meilės, šilumos ir ramybės svarba, linkėta stiprybės bei šviesesnių dienų.

    „Gerbiama Raisa, nuoširdžiai sveikinu Jus sulaukus išskirtinės 102 metų gyvenimo sukakties. Linkiu, kad Jus kasdien suptų artimųjų meilė, rūpestis ir šiluma“, – sakė Nijolė Guobienė.

    Artimųjų teigimu, jubiliatė merės žodžius jau išgirdo ir už sveikinimus nuoširdžiai padėkojo. Šeima sako, kad didžiausia dovana šiame amžiuje – ramūs namai, artimų žmonių dėmesys ir kasdieniai pokalbiai, kurie palaiko gerą nuotaiką.

    Raisa Bolšakova gimtadienį sutiko šeimos apsuptyje, o nuotraukose ji įamžinta su anūkėmis Ligita Boeck Želvyte ir Vitalija Speičiene Želvyte. Artimieji linki, kad šventinės akimirkos dar ilgai išliktų šviesiu prisiminimu visai šeimai.

  • Zarasų 520-asis gimtadienis baigėsi: merė Nijolė Guobienė viešai kreipėsi į visus prisidėjusius

    Zarasų 520-asis gimtadienis baigėsi: merė Nijolė Guobienė viešai kreipėsi į visus prisidėjusius

    Zarasų miesto 520-asis gimtadienis šiemet tapo ne tik koncertų ir renginių ciklu, bet ir bendruomeniškumo patvirtinimu. Pasibaigus šventei, Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė viešai padėkojo visiems, kurie prisidėjo prie organizavimo, idėjų ir kasdienio darbo.

    Pasak merės, tokios sukaktys parodo, kad miesto tapatybę kuria ne vien scena ar programa, o žmonės, institucijos ir verslai, kurie įdeda laiko, energijos ir atsakomybės. Ji pabrėžė, kad šventė paliko ryškų įspūdį ir sustiprino pasididžiavimą Zarasais.

    Padėka organizatoriams ir komandai

    Ypatingas dėmesys skirtas Zarasų kultūros centro komandai, kuri, merės teigimu, užtikrino profesionalų pasirengimą ir sklandų šventės įgyvendinimą. Akcentuota, kad programa buvo gyva ir įvairi, pritaikyta skirtingoms auditorijoms nuo vaikų iki vyresnio amžiaus žiūrovų.

    Šiuolaikinių miestų šventėse vis svarbesnė tampa ne tik pramoginė, bet ir socialinė funkcija, kai siekiama įtraukti skirtingas grupes ir sukurti saugią, patogią aplinką. Tokį kryptingumą rodo ir programų plėtra, kai renginiai planuojami taip, kad lankytojai rastų turinio visai dienai ir įvairiose miesto erdvėse.

    Partneriai, rėmėjai ir miesto kasdienybė

    Merė padėkojo ir šventės partneriams bei rėmėjams, pabrėždama jų pasitikėjimą miestu bei indėlį į kultūrą, tradicijas ir ateitį. Anot jos, toks palaikymas yra svarbi miesto augimo dalis, nes investicijos nukreipiamos į žmones ir bendruomenės gyvenimo kokybę.

    Pastaraisiais metais daugelis savivaldybių daugiau dėmesio skiria renginių partnerystėms, nes jos padeda užtikrinti aukštesnę kokybę ir platesnį pasiekiamumą. Tai apima ne tik finansinę paramą, bet ir logistiką, komunikaciją, techninį aprūpinimą bei paslaugas, kurios leidžia renginiams vykti sklandžiai.

    Kas liko už scenos

    Padėkoje išskirti ir tie, kurių darbas dažnai nematomas: techniniai darbuotojai, dekoratoriai, fotografai, savanoriai, prekybininkai, miesto įstaigos, bendruomenės ir visi dirbę iki šventės, per ją ir po jos. Tokia grandinė paprastai lemia, ar renginys bus patogus, saugus ir laiku įgyvendintas.

    Galiausiai merė dėkojo Zarasų krašto žmonėms ir miesto svečiams, kurie savo buvimu, šypsenomis ir palaikymu kūrė šventinę nuotaiką. Ji pabrėžė, kad būtent lankytojai suteikia renginiams prasmę ir paverčia miesto sukaktį bendru visų įvykiu.

    „Ačiū Zarasų krašto žmonėms bei miesto svečiams, kurie savo buvimu, šypsenomis, plojimais, kūrė gerą nuotaiką“, – sakė Nijolė Guobienė.

  • Zarasai švenčia 520 metų jubiliejų: merės kvietimas ir žvaigždžių koncertas rugpjūčio 15 dieną

    Zarasai švenčia 520 metų jubiliejų: merės kvietimas ir žvaigždžių koncertas rugpjūčio 15 dieną

    Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė kviečia rugpjūčio 12–15 dienomis sugrįžti į Zarasus ir kartu paminėti miesto 520 metų sukaktį. Pasak savivaldybės, jubiliejus bus minimas kelių dienų renginių ciklu, skirtu ir vietos bendruomenei, ir svečiams iš visos Lietuvos.

    Pagrindinė šventės diena numatyta rugpjūčio 15 dieną, kai vyks didysis koncertas po atviru dangumi. Organizatoriai žada programą, kurioje susitiks populiarioji muzika, klasikinio vokalo atlikėjai ir chorinė tradicija.

    „Yra miestų, kuriuose mes gyvename. Ir yra miestų, kurie gyvena mumyse“, – sakė Nijolė Guobienė.

    Didžiajame koncerte pasirodys Donatas Montvydas, Eglė Jakštytė-ELEY, Dainotas Varnas, Martynas Kavaliauskas su grupe ir Kauno „Rubininis“ choras. Šventinį vakarą, kaip skelbiama, vainikuos fejerverkas.

    Tokios sukaktys savivaldybėms tampa ne tik kultūriniu įvykiu, bet ir proga sustiprinti miesto žinomumą, pritraukti lankytojų srautus bei palaikyti vietos verslus. Pastaraisiais metais Lietuvoje ryškėja tendencija miesto šventes plėsti į kelių dienų formatus, kad renginiai būtų patogesni atvykstantiems ir įtrauktų daugiau skirtingų auditorijų.

    Organizatoriai kviečia šventės planus derinti iš anksto ir sekti oficialius pranešimus dėl koncertų programos, eismo ar parkavimo pokyčių bei papildomų renginių. Savivaldybė taip pat ragina dalytis kvietimu ir į Zarasus atvykti su artimaisiais.

  • Po 30 metų JAV grįžęs lietuvis turi planą Zarasams: ambasadorius kiekvienoje šalyje

    Po 30 metų JAV grįžęs lietuvis turi planą Zarasams: ambasadorius kiekvienoje šalyje

    Į Zarasų rajono savivaldybės iniciatyvą telkti užsienyje gyvenančius kraštiečius įsitraukia į Lietuvą sugrįžęs Laurynas R. Misevičius, daugiau kaip tris dešimtmečius gyvenęs Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jis siekia, kad Zarasų vardą pasaulyje atstovautų aktyvūs žmonės, galintys ne tik pasakoti apie kraštą, bet ir padėti pritraukti idėjų, partnerių bei iniciatyvų.

    Laurynas R. Misevičius į JAV išvyko 1994 metais, jau turėdamas studijų ir darbo patirties finansų sektoriuje Lietuvoje. Kaip pasakoja pašnekovas, sprendimą lėmė noras tęsti mokslus, įgyti tarptautinės patirties ir savarankiškai kurti savo kelią, o ne vien ekonominės priežastys.

    „Mano gyvenimas visą laiką buvo veidu į Lietuvą. Vienintelis dalykas, dėl kurio dabar gailiuosi, kad negrįžau dešimtmečiu anksčiau“, – sakė Laurynas R. Misevičius.

    Sugrįžęs jis įsikūrė Druskininkuose ir sako iš naujo atradęs per tris dešimtmečius pasikeitusią šalį. Jo teigimu, didžiausi pokyčiai matomi gyvenimo kokybėje, paslaugų prieinamume, infrastruktūroje ir visuomenės atvirume, o tai, pasak pašnekovo, sustiprino įsitikinimą, kad sprendimas grįžti buvo teisingas.

    Gyvendamas už Atlanto jis aktyviai įsitraukė į diasporos veiklą, dirbo su lietuvių organizacijomis ir sporto iniciatyvomis, rašė spaudai, telkė bendruomenes. Ši patirtis, jo teigimu, padeda suprasti, kaip pasiekti skirtingose šalyse gyvenančius lietuvius ir kaip ilgainiui keičiasi jų santykis su gimtine.

    Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad pirmuosius metus emigracijoje daugeliui svarbiausia įsitvirtinti, o bendruomeninei veiklai dažnai pritrūksta laiko. Vis dėlto vėliau ryšio su Lietuva poreikis dažnai stiprėja, o įsitraukimą skatina lituanistinės mokyklos, kultūros renginiai, sporto klubai, taip pat šeimų noras perduoti kalbą ir tapatybę vaikams.

    Ryšį su Zarasų kraštu Laurynas R. Misevičius sieja su šeimos istorija ir Dusetomis, iš kurių kilusios jo artimosios. Jo teigimu, tai nėra vien formalus susidomėjimas regionu, o asmeninis ryšys, kuris natūraliai veda prie noro prisidėti prie krašto ateities.

    Aktyvesnis bendradarbiavimas su Zarasais, anot pašnekovo, prasidėjo po susitikimų su Zarasų rajono savivaldybės mere Nijole Guobiene Pasaulio Lietuvių Bendruomenės renginiuose. Tuomet, jo teigimu, pokalbiai apie diasporą peraugo į konkretesnę kryptį, kaip surasti po pasaulį pasklidusius zarasiškius ir pasiūlyti jiems aiškų būdą įsitraukti.

    Viena iš idėjų, kurią jis mini, yra simboliškai matoma erdvė Zarasuose, skirta pasaulio zarasiškiams ir jų paliekamam pėdsakui. Tokia vieta, pasak pašnekovo, galėtų tapti ne tik atminimo ženklu, bet ir susitikimų tašku sugrįžtantiems kraštiečiams, jų šeimoms bei vaikams.

    Kita kryptis yra atpažįstamas ženklas ar simbolis, kurį krašto ambasadoriai galėtų naudoti renginiuose ir susitikimuose. Pasak Lauryno R. Misevičiaus, tokie paprasti sprendimai dažnai sukuria natūralią progą pokalbiui, o kartais būtent trumpas kontaktas padeda užmegzti svarbų ryšį ar paskatina žmogų apsilankyti regione.

    „Uždavinys labai paprastas – kiekvienoje šalyje surasti po Zarasų ambasadorių“, – sakė Laurynas R. Misevičius.

    Jo teigimu, garbės ambasadoriaus vardas turėtų reikšti ne vien titulą, o praktinę naudą: greitesnį ryšį su diaspora, galimus projektų partnerius, investicines ir kultūrines iniciatyvas, idėjų mainus. Pasak pašnekovo, pasaulio lietuvių tinklas apima dešimtis šalių, todėl ilgalaikis tikslas galėtų būti platus ir nuosekliai plečiamas ambasadorių ratas, kad Zarasų kraštas būtų matomas ir pasiekiamas tarptautinėje erdvėje.

    Laurynas R. Misevičius pabrėžia, kad vienas iš veiksmingų tiltų tarp skirtingų kartų ir skirtingų patirčių yra sportas. Jo vertinimu, sporto renginiai, žygiai ir aktyvaus poilsio iniciatyvos Zarasų krašte galėtų padėti įtraukti ir tuos, kurie lietuviškai kalba ne taip tvirtai, bet nori jaustis bendruomenės dalimi ir turėti ryšį su šaknimis.

    Pasak pašnekovo, svarbiausia yra aktyvūs žmonės, kurie savo aplinkoje gebėtų ne tik pasakoti apie Zarasus, bet ir imtis konkrečių darbų. Jo teigimu, net vienas pokalbis, viena pažintis ar viena idėja gali tapti pradžia projektui, vizitui ar grįžimui, o ilgainiui tai kuria ir stipresnę regiono bendruomenę.