Tag: Nijolė Guobienė

  • Zarasų 520-asis gimtadienis baigėsi: merė Nijolė Guobienė viešai kreipėsi į visus prisidėjusius

    Zarasų 520-asis gimtadienis baigėsi: merė Nijolė Guobienė viešai kreipėsi į visus prisidėjusius

    Zarasų miesto 520-asis gimtadienis šiemet tapo ne tik koncertų ir renginių ciklu, bet ir bendruomeniškumo patvirtinimu. Pasibaigus šventei, Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė viešai padėkojo visiems, kurie prisidėjo prie organizavimo, idėjų ir kasdienio darbo.

    Pasak merės, tokios sukaktys parodo, kad miesto tapatybę kuria ne vien scena ar programa, o žmonės, institucijos ir verslai, kurie įdeda laiko, energijos ir atsakomybės. Ji pabrėžė, kad šventė paliko ryškų įspūdį ir sustiprino pasididžiavimą Zarasais.

    Padėka organizatoriams ir komandai

    Ypatingas dėmesys skirtas Zarasų kultūros centro komandai, kuri, merės teigimu, užtikrino profesionalų pasirengimą ir sklandų šventės įgyvendinimą. Akcentuota, kad programa buvo gyva ir įvairi, pritaikyta skirtingoms auditorijoms nuo vaikų iki vyresnio amžiaus žiūrovų.

    Šiuolaikinių miestų šventėse vis svarbesnė tampa ne tik pramoginė, bet ir socialinė funkcija, kai siekiama įtraukti skirtingas grupes ir sukurti saugią, patogią aplinką. Tokį kryptingumą rodo ir programų plėtra, kai renginiai planuojami taip, kad lankytojai rastų turinio visai dienai ir įvairiose miesto erdvėse.

    Partneriai, rėmėjai ir miesto kasdienybė

    Merė padėkojo ir šventės partneriams bei rėmėjams, pabrėždama jų pasitikėjimą miestu bei indėlį į kultūrą, tradicijas ir ateitį. Anot jos, toks palaikymas yra svarbi miesto augimo dalis, nes investicijos nukreipiamos į žmones ir bendruomenės gyvenimo kokybę.

    Pastaraisiais metais daugelis savivaldybių daugiau dėmesio skiria renginių partnerystėms, nes jos padeda užtikrinti aukštesnę kokybę ir platesnį pasiekiamumą. Tai apima ne tik finansinę paramą, bet ir logistiką, komunikaciją, techninį aprūpinimą bei paslaugas, kurios leidžia renginiams vykti sklandžiai.

    Kas liko už scenos

    Padėkoje išskirti ir tie, kurių darbas dažnai nematomas: techniniai darbuotojai, dekoratoriai, fotografai, savanoriai, prekybininkai, miesto įstaigos, bendruomenės ir visi dirbę iki šventės, per ją ir po jos. Tokia grandinė paprastai lemia, ar renginys bus patogus, saugus ir laiku įgyvendintas.

    Galiausiai merė dėkojo Zarasų krašto žmonėms ir miesto svečiams, kurie savo buvimu, šypsenomis ir palaikymu kūrė šventinę nuotaiką. Ji pabrėžė, kad būtent lankytojai suteikia renginiams prasmę ir paverčia miesto sukaktį bendru visų įvykiu.

    „Ačiū Zarasų krašto žmonėms bei miesto svečiams, kurie savo buvimu, šypsenomis, plojimais, kūrė gerą nuotaiką“, – sakė Nijolė Guobienė.

  • Zarasai švenčia 520 metų jubiliejų: merės kvietimas ir žvaigždžių koncertas rugpjūčio 15 dieną

    Zarasai švenčia 520 metų jubiliejų: merės kvietimas ir žvaigždžių koncertas rugpjūčio 15 dieną

    Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė kviečia rugpjūčio 12–15 dienomis sugrįžti į Zarasus ir kartu paminėti miesto 520 metų sukaktį. Pasak savivaldybės, jubiliejus bus minimas kelių dienų renginių ciklu, skirtu ir vietos bendruomenei, ir svečiams iš visos Lietuvos.

    Pagrindinė šventės diena numatyta rugpjūčio 15 dieną, kai vyks didysis koncertas po atviru dangumi. Organizatoriai žada programą, kurioje susitiks populiarioji muzika, klasikinio vokalo atlikėjai ir chorinė tradicija.

    „Yra miestų, kuriuose mes gyvename. Ir yra miestų, kurie gyvena mumyse“, – sakė Nijolė Guobienė.

    Didžiajame koncerte pasirodys Donatas Montvydas, Eglė Jakštytė-ELEY, Dainotas Varnas, Martynas Kavaliauskas su grupe ir Kauno „Rubininis“ choras. Šventinį vakarą, kaip skelbiama, vainikuos fejerverkas.

    Tokios sukaktys savivaldybėms tampa ne tik kultūriniu įvykiu, bet ir proga sustiprinti miesto žinomumą, pritraukti lankytojų srautus bei palaikyti vietos verslus. Pastaraisiais metais Lietuvoje ryškėja tendencija miesto šventes plėsti į kelių dienų formatus, kad renginiai būtų patogesni atvykstantiems ir įtrauktų daugiau skirtingų auditorijų.

    Organizatoriai kviečia šventės planus derinti iš anksto ir sekti oficialius pranešimus dėl koncertų programos, eismo ar parkavimo pokyčių bei papildomų renginių. Savivaldybė taip pat ragina dalytis kvietimu ir į Zarasus atvykti su artimaisiais.

  • Po 30 metų JAV grįžęs lietuvis turi planą Zarasams: ambasadorius kiekvienoje šalyje

    Po 30 metų JAV grįžęs lietuvis turi planą Zarasams: ambasadorius kiekvienoje šalyje

    Į Zarasų rajono savivaldybės iniciatyvą telkti užsienyje gyvenančius kraštiečius įsitraukia į Lietuvą sugrįžęs Laurynas R. Misevičius, daugiau kaip tris dešimtmečius gyvenęs Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jis siekia, kad Zarasų vardą pasaulyje atstovautų aktyvūs žmonės, galintys ne tik pasakoti apie kraštą, bet ir padėti pritraukti idėjų, partnerių bei iniciatyvų.

    Laurynas R. Misevičius į JAV išvyko 1994 metais, jau turėdamas studijų ir darbo patirties finansų sektoriuje Lietuvoje. Kaip pasakoja pašnekovas, sprendimą lėmė noras tęsti mokslus, įgyti tarptautinės patirties ir savarankiškai kurti savo kelią, o ne vien ekonominės priežastys.

    „Mano gyvenimas visą laiką buvo veidu į Lietuvą. Vienintelis dalykas, dėl kurio dabar gailiuosi, kad negrįžau dešimtmečiu anksčiau“, – sakė Laurynas R. Misevičius.

    Sugrįžęs jis įsikūrė Druskininkuose ir sako iš naujo atradęs per tris dešimtmečius pasikeitusią šalį. Jo teigimu, didžiausi pokyčiai matomi gyvenimo kokybėje, paslaugų prieinamume, infrastruktūroje ir visuomenės atvirume, o tai, pasak pašnekovo, sustiprino įsitikinimą, kad sprendimas grįžti buvo teisingas.

    Gyvendamas už Atlanto jis aktyviai įsitraukė į diasporos veiklą, dirbo su lietuvių organizacijomis ir sporto iniciatyvomis, rašė spaudai, telkė bendruomenes. Ši patirtis, jo teigimu, padeda suprasti, kaip pasiekti skirtingose šalyse gyvenančius lietuvius ir kaip ilgainiui keičiasi jų santykis su gimtine.

    Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad pirmuosius metus emigracijoje daugeliui svarbiausia įsitvirtinti, o bendruomeninei veiklai dažnai pritrūksta laiko. Vis dėlto vėliau ryšio su Lietuva poreikis dažnai stiprėja, o įsitraukimą skatina lituanistinės mokyklos, kultūros renginiai, sporto klubai, taip pat šeimų noras perduoti kalbą ir tapatybę vaikams.

    Ryšį su Zarasų kraštu Laurynas R. Misevičius sieja su šeimos istorija ir Dusetomis, iš kurių kilusios jo artimosios. Jo teigimu, tai nėra vien formalus susidomėjimas regionu, o asmeninis ryšys, kuris natūraliai veda prie noro prisidėti prie krašto ateities.

    Aktyvesnis bendradarbiavimas su Zarasais, anot pašnekovo, prasidėjo po susitikimų su Zarasų rajono savivaldybės mere Nijole Guobiene Pasaulio Lietuvių Bendruomenės renginiuose. Tuomet, jo teigimu, pokalbiai apie diasporą peraugo į konkretesnę kryptį, kaip surasti po pasaulį pasklidusius zarasiškius ir pasiūlyti jiems aiškų būdą įsitraukti.

    Viena iš idėjų, kurią jis mini, yra simboliškai matoma erdvė Zarasuose, skirta pasaulio zarasiškiams ir jų paliekamam pėdsakui. Tokia vieta, pasak pašnekovo, galėtų tapti ne tik atminimo ženklu, bet ir susitikimų tašku sugrįžtantiems kraštiečiams, jų šeimoms bei vaikams.

    Kita kryptis yra atpažįstamas ženklas ar simbolis, kurį krašto ambasadoriai galėtų naudoti renginiuose ir susitikimuose. Pasak Lauryno R. Misevičiaus, tokie paprasti sprendimai dažnai sukuria natūralią progą pokalbiui, o kartais būtent trumpas kontaktas padeda užmegzti svarbų ryšį ar paskatina žmogų apsilankyti regione.

    „Uždavinys labai paprastas – kiekvienoje šalyje surasti po Zarasų ambasadorių“, – sakė Laurynas R. Misevičius.

    Jo teigimu, garbės ambasadoriaus vardas turėtų reikšti ne vien titulą, o praktinę naudą: greitesnį ryšį su diaspora, galimus projektų partnerius, investicines ir kultūrines iniciatyvas, idėjų mainus. Pasak pašnekovo, pasaulio lietuvių tinklas apima dešimtis šalių, todėl ilgalaikis tikslas galėtų būti platus ir nuosekliai plečiamas ambasadorių ratas, kad Zarasų kraštas būtų matomas ir pasiekiamas tarptautinėje erdvėje.

    Laurynas R. Misevičius pabrėžia, kad vienas iš veiksmingų tiltų tarp skirtingų kartų ir skirtingų patirčių yra sportas. Jo vertinimu, sporto renginiai, žygiai ir aktyvaus poilsio iniciatyvos Zarasų krašte galėtų padėti įtraukti ir tuos, kurie lietuviškai kalba ne taip tvirtai, bet nori jaustis bendruomenės dalimi ir turėti ryšį su šaknimis.

    Pasak pašnekovo, svarbiausia yra aktyvūs žmonės, kurie savo aplinkoje gebėtų ne tik pasakoti apie Zarasus, bet ir imtis konkrečių darbų. Jo teigimu, net vienas pokalbis, viena pažintis ar viena idėja gali tapti pradžia projektui, vizitui ar grįžimui, o ilgainiui tai kuria ir stipresnę regiono bendruomenę.

  • Zarasų merės Nijolės Guobienės sveikinimas Tėvo dienos proga: padėka tėvams ir globėjams

    Zarasų merės Nijolės Guobienės sveikinimas Tėvo dienos proga: padėka tėvams ir globėjams

    Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė Tėvo dienos proga kreipėsi į krašto tėčius, dėkodama už atsakomybę, darbą ir meilę, kuria kuriamas šeimos tvirtumas ir vaikų ateitis. Sveikinime pabrėžta, kad tėvo vaidmuo dažnai matuojamas ne žodžiais, o kasdieniais sprendimais ir nuosekliu rūpesčiu.

    Merė akcentavo, kad tėvas savo pavyzdžiu ugdo sąžiningumą, pagarbą ir darbštumą, o šeimai tampa tvirtu užnugariu, kai išklauso, padrąsina ar pataria. Pasak jos, būtent nuolatinis buvimas šalia ir aiški laikysena padeda vaikams jaustis saugiai bei pasitikėti savimi.

    „Dažnai svarbiausios tėvo pamokos perduodamos ne žodžiais, o kasdieniais darbais ir nuoširdžiu rūpesčiu“, – sakė Nijolė Guobienė.

    Sveikinime padėkota ne tik tėvams, bet ir globėjams bei vyrams, atsakingai auginantiems vaikus ir puoselėjantiems šeimos vertybes. Merė pabrėžė, kad tokie kasdieniai pasirinkimai stiprina bendruomeniškumą ir prisideda prie visuomenės, kuri jaučiasi saugi, atspari ir labiau pasitikinti ateitimi.

    Linkėdama prasmingos šventės, Nijolė Guobienė ragino Tėvo dieną skirti artimųjų laikui, šypsenoms ir paprastam dėkingumui. Ji palinkėjo stiprios sveikatos, vidinės ramybės, pasididžiavimo vaikais ir daugiau laiko su brangiausiais žmonėmis.

  • Zarasų krašto sportininkė Arina po pergalės Taline ruošiasi sportinės akrobatikos stovyklai Italijoje

    Zarasų krašto sportininkė Arina po pergalės Taline ruošiasi sportinės akrobatikos stovyklai Italijoje

    Zarasų rajono savivaldybėje apsilankė jaunoji sportininkė Arina kartu su mama. Jos atvyko padėkoti merei Nijolei Guobienei už suteiktą paramą, kuri leis Arinai rugpjūtį dalyvauti sportinės akrobatikos stovykloje Italijoje.

    Arina treniruojasi Visagino sporto centre, kur lanko sportinės akrobatikos užsiėmimus. Savivaldybė pabrėžia, kad šią sporto šaką Visagine atranda ir daugiau vaikų iš Zarasų krašto, o tai rodo augantį jaunimo įsitraukimą į aktyvią veiklą.

    Tarptautinė patirtis ir tobulėjimas

    Sportinės akrobatikos stovyklos užsienyje dažniausiai tampa svarbiu žingsniu jauniems sportininkams, nes suteikia galimybę treniruotis intensyviau, susipažinti su kitų šalių rengimo metodais ir gauti daugiau praktikos dirbant su skirtingais treneriais.

    Tokios patirtys ypač reikšmingos augant meistriškumui, kai sportininkai siekia tvirtesnės technikos, didesnio stabilumo atliekant elementus ir geresnio pasirengimo varžybų sezonui. Savivaldybės atstovai akcentuoja, kad parama jaunimui dažnai lemia, ar talentingi vaikai turi galimybių dalyvauti tokio lygio programose.

    Pergalė Taline papildė pasiekimus

    Susitikimo metu Arina su mama pasidalijo ir dar viena džiugia žinia: sportininkė su komanda iškovojo pirmą vietą Taline vykusiame sportinės akrobatikos konkurse KevadAkro 2026 in Tallinn. Pasak savivaldybės, šis rezultatas tapo reikšmingu įvertinimu nuoseklaus darbo treniruotėse.

    Merė Nijolė Guobienė pasveikino Ariną su pergale ir palinkėjo sėkmės ruošiantis artėjančiai stovyklai Italijoje. Taip pat pabrėžta, kad tokie pasiekimai primena, kaip svarbu laiku pastebėti jaunuosius talentus ir suteikti jiems sąlygas augti bei garsinti savo kraštą.

  • Zarasų merė pasveikino 97-ąjį gimtadienį švenčiančią Aldoną Unskinienę: šiltas susitikimas

    Zarasų merė pasveikino 97-ąjį gimtadienį švenčiančią Aldoną Unskinienę: šiltas susitikimas

    Gegužės 25 dieną Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė pasveikino Zarasų gyventoją Aldoną Unskinienę, švenčiančią 97-ąjį gimtadienį. Savivaldybė pabrėžė, kad tai ypatinga proga, subūrusi artimuosius ir bendruomenę.

    Susitikimo metu jubiliatei perduoti sveikinimai Zarasų krašto žmonių vardu. Taip pat palinkėta stiprios sveikatos, ramybės, kasdienio artimųjų dėmesio ir kuo daugiau šviesių dienų.

    Pasak savivaldybės, Aldonos Unskinienės gyvenimo patirtis ir sukaupta išmintis yra svarbi ne tik šeimai, bet ir platesnei bendruomenei. Tokie jubiliejai dažnai tampa proga priminti apie pagarbą vyresnio amžiaus žmonėms ir jų indėlį į krašto istoriją.

    Savivaldybė akcentavo, kad bendruomenės dėmesys ir paprasti žmogiški susitikimai vyresniems gyventojams turi didelę reikšmę. Tai prisideda prie socialinio ryšio stiprinimo ir mažina vienišumo riziką.

    Aldonai Unskinienei dar kartą palinkėta, kad kasdienybėje netrūktų šilumos, pagarbos ir artimų žmonių rūpesčio. Sveikinimai perduoti kaip nuoširdus bendruomenės gestas, pažymint garbingą sukaktį.

  • Zarasų taryba šaukia 40-ąjį posėdį: tvirtins 2025 metų ataskaitas ir svarstys svarbius pakeitimus

    Zarasų taryba šaukia 40-ąjį posėdį: tvirtins 2025 metų ataskaitas ir svarstys svarbius pakeitimus

    Zarasų rajono savivaldybėje šaukiamas 40-asis tarybos posėdis, kuris vyks 2026 metų gegužės 28 dieną 9 valandą savivaldybės Didžiojoje salėje. Posėdis organizuojamas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis ir tarybos veiklos reglamentu.

    Darbotvarkėje numatyta daugiau nei 20 klausimų, apimančių savivaldybės finansų, administravimo, infrastruktūros, švietimo ir socialinės paramos sritis. Dalis sprendimų yra techninio pobūdžio, tačiau keli punktai gali turėti tiesioginę įtaką gyventojų aptarnavimui ir paslaugų organizavimui.

    2025 metų ataskaitos ir biudžeto klausimai

    Vienas pagrindinių darbotvarkės klausimų – 2025 metų savivaldybės ataskaitų rinkinio tvirtinimas. Tokie dokumentai paprastai apima biudžeto vykdymo rezultatus, finansinių įsipareigojimų ir turto pokyčius bei savivaldybės įstaigų finansinę padėtį.

    Taip pat planuojama svarstyti sprendimo dėl biudžetinių ir viešųjų įstaigų centralizuoto buhalterinės apskaitos tvarkymo pakeitimą. Centralizavimas savivaldybėse dažniausiai siejamas su skaidresne apskaita ir didesniu procesų suvienodinimu, tačiau kartu kelia klausimų dėl įstaigų savarankiškumo ir paslaugų operatyvumo.

    Gatvių pavadinimai, atliekos ir kompensacijos

    Posėdyje numatyta spręsti dėl pavadinimų gatvėms suteikimo, gatvių priskyrimo ir geografinių charakteristikų keitimo. Tokie sprendimai svarbūs gyventojams ir verslui dėl adresų tikslumo, registrų duomenų atnaujinimo bei pašto ir gelbėjimo tarnybų darbo.

    Darbotvarkėje taip pat yra atliekų turėtojų skundų nagrinėjimo ir ginčų sprendimo ne teismo tvarka taisyklių tvirtinimas. Praktikoje tai gali reikšti aiškesnę procedūrą, kaip gyventojai turės kreiptis dėl paslaugų kokybės, apskaitos ar mokėjimų ginčų.

    Numatoma svarstyti ir kompensavimo tvarkų pakeitimus, susijusius su individualių nuotekų valymo įrenginiais bei požeminio vandens gavybos gręžiniais. Tokios priemonės paprastai aktualiausios kaimiškose teritorijose, kur nėra centralizuotos infrastruktūros, o investicijos gyventojams yra didelės.

    Švietimo tinklo ir projektų sprendimai

    Posėdyje planuojama svarstyti Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos reorganizavimą prijungiant ją prie Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos. Švietimo įstaigų pertvarkos savivaldybėse dažniausiai siejamos su mokinių skaičiaus pokyčiais, efektyvesniu išteklių naudojimu ir ugdymo kokybės užtikrinimu.

    Taip pat numatyta nustatyti mokinių skaičių klasėse, klasių skaičių srautuose bei ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių rodiklius 2026–2027 mokslo metams. Šie sprendimai tiesiogiai susiję su pedagogų krūviais, klasių komplektavimu ir savivaldybės planuojamu finansavimu.

    Darbotvarkėje yra ir keli projektiniai klausimai, įskaitant iniciatyvas „Jaunimas nori dirbti“, Suvieko kaimo bendruomenės namų atnaujinimą bei „Kaimiškų gerovės patirčių maršrutai“. Tokie sprendimai paprastai reiškia pritarimą paraiškų teikimui ir įsipareigojimus dėl projekto įgyvendinimo bei galimo prisidėjimo savivaldybės lėšomis.

    Be to, taryba svarstys sprendimus dėl valstybės turto perėmimo savivaldybės nuosavybėn ir jo perdavimo švietimo įstaigoms, savivaldybės finansinio turto investavimo į viešąją įstaigą Sveikatos centrą, taip pat ankstesnių sprendimų dėl turto nuomos ir paslaugų kainų koregavimo pakeitimus.

    Posėdžio dokumentai ir sprendimų projektai viešai skelbiami teisės aktų informacinėse sistemose, o priimti tarybos sprendimai paprastai įsigalioja juos paskelbus nustatyta tvarka. Gyventojams, manantiems, kad jų teisės pažeistos, numatytos administracinio ginčo nagrinėjimo ir skundo teikimo procedūros.

  • Zarasuose pagerbti „Atliekų kultūros egzamino“ lyderiai: jaunimas rodo, kaip keisti kasdienybę

    Zarasuose pagerbti „Atliekų kultūros egzamino“ lyderiai: jaunimas rodo, kaip keisti kasdienybę

    Zarasų rajono savivaldybėje įteikti apdovanojimai geriausiai „Atliekų kultūros egzamine“ pasirodžiusiems dalyviams. Renginyje akcentuota, kad aplinkosauginiai įpročiai prasideda nuo žinių, o jos virsta konkrečiais kasdieniais sprendimais.

    Savivaldybė iniciatyvą palaikė ir šiemet, įsteigdama prizus rajono mokiniams bei suaugusiesiems, kurie pademonstravo tvirčiausias atliekų rūšiavimo ir žiedinės ekonomikos žinias. Tokia praktika, pasak organizatorių, stiprina bendruomenės įsitraukimą ir padeda aplinkosaugą perkelti iš deklaracijų į veiksmą.

    Apdovanojimai savivaldybėje

    Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė laureatams įteikė prizus ir padėkas. Ji pabrėžė, kad salėje susirinkę vaikai ir jaunimas savo smalsumu bei atsakomybe kuria pavyzdį, kuris dažnai veikia stipriau nei raginimai.

    „Rūpestis gamta prasideda nuo supratimo, o tada persikelia į įpročius: kaip rūšiuojame, kiek vartojame ir ką pasirenkame kasdien“, – sakė Nijolė Guobienė.

    „Atliekų kultūros egzaminas“ Lietuvoje kasmet primena, kad rūšiavimas nėra vien techninis veiksmas. Jis tiesiogiai siejasi su mažesniu sąvartynų apkrovimu, didesniu perdirbamų žaliavų kiekiu ir atsakingesniu vartojimu, kai pirmenybė teikiama pakartotiniam naudojimui.

    Kas tapo nugalėtojais

    1–4 klasių grupėje geriausiai pasirodė Zarasų „Santarvės“ pradinės mokyklos trečiokė Aušrinė Komkaitė. 5–10 klasių grupėje lyderiais tapo Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos penktokas Dominykas Komka, Antazavės Juozo Gruodžio gimnazijos dešimtokė Julija Krastinaitė ir Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos dešimtokas Vytautas Gurskij.

    Vyresniųjų ir suaugusiųjų kategorijoje išskirti Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos vienuoliktokas Augustinas Pupelis bei suaugusiųjų grupės nugalėtoja Kristina Špūraitė-Pepelienė. Renginyje priminta, kad tvarumo srityje svarbi ne tik individuali, bet ir bendruomeninė pažanga.

    Komandinio įsitraukimo simboliu tapo geriausiai pasirodžiusi klasė: Zarasų „Santarvės“ pradinės mokyklos 4C. Pasak renginio organizatorių, klasės ir mokyklos bendruomenės įtrauktis yra vienas veiksmingiausių būdų, padedančių tvarius įpročius paversti norma.

    Savivaldybė sveikino visus dalyvius ir nugalėtojus, ragindama pasiekimą laikyti ne finišu, o startu. Akcentuota, kad net maži kasdieniai pasirinkimai, kai juos daro daug žmonių, ilgainiui virsta reikšmingu pokyčiu.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos informacija.

  • Zarasų merė Varnoje: kokias prevencijos ir ilgaamžiškumo idėjas Lietuva parsiveža iš Europos?

    Zarasų merė Varnoje: kokias prevencijos ir ilgaamžiškumo idėjas Lietuva parsiveža iš Europos?

    Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė dalyvavo tarptautiniame sveikatos politikos renginyje Varnoje, kuriame daugiausia dėmesio skirta prevencijai, ilgaamžiškumui ir gyvenimo kokybės gerinimui. Renginyje aptarta, kaip Europoje keičiasi sveikatos politikos kryptys ir kokių sprendimų vis dažniau tikimasi iš savivaldos.

    Diskusijose akcentuota, kad sveikatos sistema vis labiau vertinama ne vien pagal tai, kaip greitai ji gydo ligas, bet ir pagal tai, kiek padeda jų išvengti. Tam svarbūs ankstyvos diagnostikos modeliai, sveiką gyvenseną skatinančios programos ir aiškesnės prevencijos paslaugų „kelionės“ gyventojui.

    Prevencija ir ilgaamžiškumas

    Renginyje daug kalbėta apie tai, kad ilgaamžiškumo tema tampa ne tik medicinos, bet ir viešosios politikos klausimu. Prevencijos priemonės vis dažniau siejamos su mitybos įpročiais, fiziniu aktyvumu, emocine sveikata bei darbo ir poilsio balansu, o rezultatams vertinti reikalingi duomenimis grįsti sprendimai.

    „Sveikatos politika vis labiau orientuojasi į tai, kad žmonės kuo ilgiau išliktų darbingesni ir gerai jaustųsi, o ne tik greitai gautų gydymą susirgus“, – sakė renginyje dalyvavę ekspertai.

    Kurortai ir gamtiniai ištekliai

    Konferencijoje išskirtas augantis gamtinių sveikatinimo išteklių ir balneologijos vaidmuo. Mineralinis vanduo, gydomasis purvas, klimato terapija ir integruotos sveikatinimo programos pristatytos kaip priemonės, kurios, taikomos atsakingai ir pagrįstai, gali papildyti prevencijos priemonių spektrą.

    Taip pat aptarta vadinamoji ilgaamžiškumo ekonomika, apimanti prevencijos paslaugas, sveikatinimo turizmą, technologijų taikymą bei naujus paslaugų modelius. Ši kryptis siejama su augančiu visuomenės poreikiu ilgiau išlikti aktyviai ir mažinti lėtinių ligų riziką.

    Ką tai reiškia savivaldai

    Tokios tarptautinės diskusijos aktualios ir Lietuvos kurortams bei kurortinėms teritorijoms, kurios siekia plėsti sveikatinimo paslaugas ir pritraukti daugiau lankytojų ne tik sezono metu. Savivaldai tai reiškia poreikį derinti sveikatos, turizmo, socialinių paslaugų ir infrastruktūros sprendimus į vieną kryptį.

    Renginyje išsakytos įžvalgos rodo, kad ateityje didės poreikis bendradarbiauti tarp savivaldybių, gydymo įstaigų, visuomenės sveikatos specialistų ir verslo. Tokie susitikimai suteikia galimybę atsirinkti praktikas, kurios gali būti pritaikytos ir regionuose, atsižvelgiant į vietos gyventojų poreikius.

  • Avilių Žaliojoje gatvėje sutvarkyti vandentiekio klausimai: Zarasų savivaldybė sulaukė padėkos

    Avilių Žaliojoje gatvėje sutvarkyti vandentiekio klausimai: Zarasų savivaldybė sulaukė padėkos

    Zarasų rajono savivaldybę pasiekė gyventojų padėka už išspręstą situaciją Aviliuose, Žaliojoje gatvėje. Laiške akcentuojama, kad klausimas, susijęs su vandentiekio tinklais, po įsitraukimo pajudėjo iš vietos ir buvo užbaigtas be papildomų konfliktų.

    Padėkoje išskirtas Zarasų rajono savivaldybės merės Nijolės Guobienės dėmesys ir skirtas laikas sprendžiant vietos bendruomenei svarbius klausimus. Gyventojai nurodė, kad susitikimas vietoje padėjo aiškiau įvardyti problemą ir susitarti dėl tolimesnių žingsnių.

    Pasak savivaldybės pateiktos informacijos, po susitikimo darbai vyko sklandžiai ir dalykiškai: sutvarkyti reikalingi dokumentai, aiškiai nustatytos atsakomybės ribos ir įgyvendinti suplanuoti veiksmai. Tai leido užbaigti procesą be papildomų neapibrėžtumų dėl to, kas ir už ką atsako.

    „Džiaugiamės, kad situaciją pavyko užbaigti geranoriškai ir rasti sprendimą, tinkantį visoms pusėms“, – rašoma padėkoje.

    Savivaldybė pabrėžė, kad tokie atvejai dažniausiai sprendžiami greičiausiai tuomet, kai gyventojai, atsakingos institucijos ir paslaugų teikėjai laiku apsikeičia informacija ir aiškiai susitaria dėl dokumentų, darbų apimties bei priežiūros. Gyventojams taip pat padėkota už pasitikėjimą, geranorišką bendravimą ir bendradarbiavimą.