Tag: NIK

  • Lenkija gynybai kitąmet skirs 4,5 proc. BVP, bet BGK teigia: pikas jau praeityje

    Lenkija ir toliau didina išlaidas gynybai – kitų metų biudžete šiam tikslui numatyta 4,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vis dėlto šalies valstybinio plėtros banko „Bank Gospodarstwa Krajowego“ (BGK) viceprezidentė Marta Postuła sako, kad išlaidų pikas, vertinant pagal BVP dalį, jau yra praeityje.

    Apie tai ji kalbėjo interviu portalui money.pl, pabrėždama, kad didžiausią išlaidų bangą lėmė per trumpą laiką būtinybė įsigyti daug ginkluotės. Pasak jos, tai buvo sąmoninga reakcija į realias saugumo grėsmes.

    Lenkijos parlamente spalio pabaigoje gynybos komitetas pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui gynybos dalyje. Tai reiškia, kad planuojamos sumos juda į priekį įprasta teisėkūros tvarka.

    Gyventojams ir ekonomikai tai svarbu dėl dviejų priežasčių: viena vertus, dideli pirkimai ir modernizacija reiškia ilgalaikius įsipareigojimus, kita vertus, dalis išlaidų finansuojama ne tik iš einamojo biudžeto, bet ir per specialų fondą, kuriame naudojamos ir paskolos.

    Kiek lėšų numatyta kariuomenei

    Kitąmet gynybos išlaidos iš valstybės biudžeto, kaip numatoma, turėtų viršyti 131 mlrd. zlotų. Iš šios sumos daugiau kaip 41 mlrd. zlotų planuojama skirti kariuomenės modernizavimui.

    Taip pat nurodoma, kad suplanuotos lėšos turėtų leisti išlaikyti per 238 tūkst. karių. Daugiausia pinigų – daugiau kaip 125,2 mlrd. zlotų – būtų apskaitoma biudžeto dalyje „Nacionalinė gynyba“, kuri praktiškai yra gynybos ministro dispozicijoje.

    Likusios lėšos atsiranda kitose biudžeto dalyse: didžiausia iš jų siejama su civiline sauga ir gyventojų apsauga – tam numatyta beveik 5,9 mlrd. zlotų iš vaivadų biudžetų ir Vidaus reikalų ministerijos (MSWiA) išlaidų.

    Palyginimui, šiemet gynybos išlaidos iš valstybės biudžeto sudaro apie 124,8 mlrd. zlotų, iš kurių 118,6 mlrd. yra gynybos ministerijos dispozicijoje, o likusi dalis – kituose resortuose.

    Papildomas finansavimas ir NIK kritika

    Be biudžeto lėšų, į bendrą vaizdą įtraukiamos ir išlaidos, planuojamos iš Ginkluotųjų pajėgų rėmimo fondo. Šio fondo planuojamos išlaidos siekia 77,6 mlrd. zlotų, tačiau pabrėžiama, kad fondas iki šiol dar nėra iki galo įvykdęs nė vieno savo išlaidų plano.

    Šio fondo operatorius yra BGK. Fondo idėja – sudaryti galimybes dideliems gynybos pirkimams, nepadengiant visos sąskaitos iš karto iš einamųjų metų biudžeto, nes dalis finansavimo užtikrinama ir per kreditavimą.

    Spalį Lenkijos Aukščiausioji audito institucija (NIK) paskelbė kritišką komunikatą apie modernizacijos finansavimą, akcentuodama, kad didžiausia problema – ne pirkimų tempas, o jų kaštų išdėstymas laike. NIK nurodo, jog vis dar trūksta realios strategijos, kaip sistemingai bus grąžinami fondo įsipareigojimai.

    Sprendimas dėl ES paskolų – iki lapkričio pabaigos

    Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis praėjusią savaitę sakė, kad iki lapkričio pabaigos turėtų paaiškėti, ar šalis sieks papildomų paskolų iš ES gynybos programos SAFE (vadinamos SAFE 2.0). Jo teigimu, Lenkijai svarbu, kad gynyba ir saugumas būtų vienas iš kito ES daugiametės finansinės programos prioritetų, ir kad parama neapsiribotų vien paskolomis.

    Nurodoma, kad iš paskolų programos SAFE dar liko paskirstyti 21,3 mlrd. eurų – tai nepanaudota pirmojo paskirstymo dalis. Tuo metu Lenkija įvardijama kaip didžiausia pirmojo paskirstymo naudos gavėja, gavusi 43,7 mlrd. eurų.

  • Dėl Ostrolenkos C elektrinės sprendimų Lenkijoje sulaikyti 25 asmenys: nuostoliai – virš 1,3 mlrd. zlotų

    Lenkijoje atsinaujino skandalas dėl anglimi kūrenamos Ostrolenkos C elektrinės projekto: lapkričio 4 dieną, vykdant tyrimą, sulaikyti 25 asmenys. Tyrimas susijęs su 2018–2019 metais priimtais sprendimais, dėl kurių investicija tapo vienu ryškiausių valstybinių įmonių neūkiškumo simbolių.

    Apie sulaikymus pranešta po Centrinio kovos su korupcija biuro (CBA) veiksmų, o informaciją viešai patvirtino specialiųjų tarnybų veiklą koordinuojantis ministras Tomaszas Siemoniakas. Byla nagrinėja laikotarpį, kai energetikos bendrovės „Energa“ ir „Enea“ priėmė sprendimus dėl naujo akmens anglies bloko statybos Ostrolenkoje.

    Projektas pradėtas politinių sprendimų fone ir buvo pristatomas kaip viena didžiausių energetikos investicijų. Vis dėlto jo pagrįstumas kėlė abejonių dėl klimato tikslų, augančių emisijų kaštų perspektyvos ir mažėjančios akmens anglies gavybos Lenkijoje.

    Galiausiai planuota elektrinė taip ir nebuvo užbaigta, o nuostoliai, kaip nurodoma, viršijo 1,3 mlrd. zlotų. Plačiai aptarinėtu projekto simboliu tapo vadinamosios „dvi bokštų konstrukcijos“ – du beveik 140 metrų aukščio pyloniai, kuriuos vėliau teko ardyti.

    Kas buvo Ostrolenkos C projektas

    Ostrolenkos C sumanymas siejamas su sprendimais, priimtais prieš maždaug dešimtmetį, o ypač su laikotarpiu, kai antrą kartą valdė partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS). Tuo metu energetikos ministro pareigas ėjo Krzysztofas Tchórzewskis, o „Energa“ vadovavo Arkadiuszas Siwko, „Enea“ – Mirosławas Kowalikas.

    2018 metų liepą buvo pasirašyta sutartis su generaliniu rangovu dėl anglimi kūrenamo bloko statybos. Projektas buvo pristatomas kaip paskutinė nauja anglies elektrinė Lenkijoje, tačiau kritika dėl ekonominio ir klimato konteksto tik stiprėjo.

    Statybos darbai kurį laiką vyko, tačiau 2020 metų birželį projekto bendrovės valdyba nurodė statybas sustabdyti. 2021 metų kovą pradėtas ardymas, o nebaigtos investicijos sąnaudos, kaip nurodoma, perkopė 1,3 mlrd. zlotų.

    Tyrimas, sulaikymai ir bandymai prisiteisti nuostolius

    Sulaikymai siejami su tyrimu dėl galimo veikimo bendrovių nenaudai ir pareigų neatlikimo – jis apima sprendimus, priimtus 2018–2019 metais. Tyrimas liečia tiek valdybų, tiek stebėtojų tarybų vaidmenį, kai buvo judama į priekį su projektu, kurio finansavimas, kritikuota, nebuvo tinkamai užtikrintas.

    Tekste taip pat minima, kad vienas iš sulaikytųjų, remiantis „Radio ZET“ informacija, gali būti buvęs „Enea“ vadovas Mirosławas Kowalikas. Tai jautri detalė ir dėl to, kad jis šiuo metu vadovauja „Westinghouse Poland“ – bendrovės „Westinghouse“ padaliniui, siejamam su technologijų tiekimu Lenkijos branduolinės elektrinės projektui Pamario regione.

    Projektas ilgą laiką išliko politiškai jautrus, o realūs bandymai ieškoti atsakomybės suaktyvėjo tik po valdžios pasikeitimų. Nurodoma, kad 2023 metų pabaigoje „Enea“ atnaujino klausimą ir ėmėsi teisinių veiksmų prieš buvusius vadovus, o 2024 metų lapkritį analogišką žingsnį žengė „Energa“.

    Lenkijos Aukščiausioji audito institucija (NIK) ankstesnėse išvadose buvo itin kritiška projektui. Ji skaičiavo, kad vien pasitraukimas iš statybų kainavo 958 mln. zlotų, o nuostoliai, anot NIK, buvo pasidalyti tarp „Enea“ ir „Energa“ po 479 mln. zlotų.

    Kas atsirado vietoje anglies bloko

    Nors anglimi kūrenamas blokas taip ir nebuvo pastatytas, jo vietoje pradėta vystyti dujinė elektrinė. Skelbiama, kad šis projektas taip pat vėluoja, o galutinis atidavimas naudoti planuojamas 2027 metais.

    Ostrolenkos C istorija Lenkijoje tapo pavyzdžiu, kaip strateginės energetikos investicijos gali virsti brangiai kainuojančiu politinių sprendimų ir neįvertintų rizikų deriniu. Dabar, atsinaujinus tyrimui ir sulaikymams, byla vėl grįžta į viešosios darbotvarkės centrą.

  • Lenkijos kariuomenės ginkluotė perkama skolon: NIK vėl įspėja dėl plano, kaip bus grąžintos paskolos

    Lenkija spartina kariuomenės modernizaciją ir ginkluotę vis dažniau perka skolintomis lėšomis, tačiau valstybė iki šiol neturi aiškaus plano, kaip bus grąžinami įsipareigojimai. Apie tai dar kartą perspėjo Aukščiausioji audito institucija NIK, vertinanti Ginkluotųjų pajėgų paramos fondo finansavimą.

    NIK pažymi, kad per fondą finansuojama reikšminga gynybos išlaidų dalis, o kartu auga atidėtų mokėjimų sąskaita ateičiai. Skola ir jos aptarnavimo kaštai ateinančiais metais gali mažinti lėšas ne tik naujiems pirkimams, bet ir jau įsigytos technikos bei pajėgumų išlaikymui.

    Atidėta sąskaita ateities biudžetams

    Auditorių vertinimu, problema yra ne vien pirkimų tempas, o tai, kad didelė išlaidų dalis perkeliama į ateitį per skolinimąsi. Toks mechanizmas leidžia greičiau pasirašyti didelius kontraktus, tačiau vėliau neišvengiamai atsiranda poreikis rasti lėšų ir skolai grąžinti, ir palūkanoms sumokėti.

    „Realaus įsipareigojimų grąžinimo plano nebuvimas yra esminis, iki šiol neišspręstas fondo trūkumas“, – teigė NIK.

    NIK perspėja, kad skolomis finansuojami šiandienos ginkluotės pirkimai ateityje gali virsti biudžetiniu spaudimu, kai gynybai reikės pinigų naujiems projektams, personalui, infrastruktūrai ir technikos parengčiai. Kuo didesnė skola, tuo didesnė rizika, kad vis didesnė gynybos biudžeto dalis keliaus ne pajėgumams, o anksčiau prisiimtų įsipareigojimų aptarnavimui.

    Kas atsakys už grąžinimą?

    Antrasis NIK įvardijamas trukdis yra aiškaus atsakomybės modelio nebuvimas tarp Gynybos ministerijos ir Finansų ministerijos. Auditorių vertinimu, neapsisprendimas, kas ir kokiu būdu dengs fondo įsipareigojimus, yra ne tik techninis apskaitos klausimas, bet ir strateginė rizika gynybos planavimui.

    Jeigu skolos grąžinimo našta ateityje būtų perkelta į valstybės biudžetą, ji konkuruotų su kitomis viešosiomis išlaidomis. Jei įsipareigojimų aptarnavimas liktų fondo lygmenyje, tai galėtų tiesiogiai mažinti fondų galimybes finansuoti tolesnę modernizaciją.

    NIK šią riziką sieja ir su kariuomenės vystymo planavimu, pabrėždama, kad neaiškus skolos aptarnavimo modelis gali kelti grėsmę numatytų pirkimų finansavimui. Platesniame kontekste auditas primena ir sudėtingesnį viešųjų finansų foną, kai didesnis deficitas ir skolos aptarnavimo brangimas riboja valdžios manevro laisvę.

    Valiutos ir palūkanų rizikos

    Naujausioje kontrolėje, be Gynybos ministerijos ir valstybinio plėtros banko, buvo vertinama ir Finansų ministerijos rolė. NIK teigia pasigendanti strategijos, kaip būtų valdoma fondo skola ir lėšos, taip pat kaip būtų mažinamos rizikos, susijusios su valiutų kursų svyravimais ir kintamomis palūkanomis.

    Auditorių požiūriu, būtina aiškiai apibrėžti, kas atsakingas už grąžinimą, ir įvertinti, kaip skolos aptarnavimas paveiks ateities gynybos biudžetus. NIK ragina Ministrą Pirmininką skubiai koordinuoti sprendimą, kad įsipareigojimų grąžinimo schema nepakenktų tolesnei kariuomenės modernizacijai.

    Kartu išlieka ribotas viešumas: dalis duomenų apie fondo įsipareigojimų mastą nėra skelbiama, nes pažymėta riboto naudojimo žyma. Tai apsunkina platesnę diskusiją apie ilgalaikę skolos kainą ir jos įtaką gynybos finansavimui.

  • Lenkijos auditas dėl Via Carpatia: vėluojantys sprendimai, miglūs prioritetai ir atsakas iš ministerijos

    Auditas: kas stringa?

    Lenkijos Aukščiausioji audito institucija NIK įvertino Via Carpatia koridoriaus įgyvendinimą šalyje 2018–2025 metais ir nurodė sistemines problemas. Tarp svarbiausių priekaištų įvardyta aiškios investicinių užduočių hierarchijos stoka ir nepakankamai skaidrūs kriterijai, pagal kuriuos parenkami įgyvendinami kelio ruožai.

    NIK akcentavo, kad kai kuriais atvejais vėliau buvo rengiami tie ruožai, kurių ekonominis efektyvumas, eismo intensyvumas ar avaringumas rodė didesnį prioritetą. Auditorių vertinimu, toks planavimas mažina strateginės trasos naudą, nes atkarpos ilgą laiką sprendžia tik lokalias problemas, o ne sukuria nenutrūkstamą tarptautinį koridorių.

    Kas yra Via Carpatia?

    Via Carpatia – šiaurės–pietų krypties kelių koridorius, turintis sujungti Baltijos regioną su Vidurio ir Pietryčių Europa. Lenkijoje šios trasos ilgis viršija 700 kilometrų, o projektas apima dešimtis skirtingų kelių ruožų per šalies šiaurės rytus, centrą ir pietryčius.

    Iniciatyva pradėta 2006 metais, kai regiono šalys pasirašė vadinamąją Łańcuto deklaraciją dėl koridoriaus plėtros. Vėliau projektas buvo plečiamas, o 2024 metais visas maršrutas įtrauktas į Europos Sąjungos transeuropinį transporto tinklą TEN-T, kuris nustato strateginius terminus ir reikalavimus infrastruktūrai.

    Skaičiai ir terminai

    NIK nurodė, kad iki 2024 metų gruodžio 31 dienos eismui buvo atidaryta 26 atkarpos, iš viso 306 kilometrai. Tuo metu didžiajai daliai trasos jau buvo pasirašytos rangos sutartys, tačiau daliai ruožų sutarčių dar nebuvo, todėl koridorius išliko fragmentuotas.

    Auditorių vertinimu, didelė problema yra ir ilgas parengiamasis ciklas. Vidutinis laikas nuo investicijų programos suderinimo iki sutarties pasirašymo projektavimo ir statybos principu viršijo 4 metus ir 10 mėnesių, o iki statybą leidžiančių sprendimų gavimo procesai užsitęsdavo dar ilgiau.

    NIK taip pat atkreipė dėmesį į riziką, kad kol bus užbaigiami paskutiniai ruožai, anksčiausiai pastatytos atkarpos gali būti eksploatuojamos daugiau nei 20 metų ir jau reikalauti kapitalinio remonto ar modernizacijos. Tai, auditorių teigimu, kelia papildomą spaudimą biudžetui ir planavimui.

    Aplinkosauga ir šiaurės rytų maršrutas

    Ypač jautrus klausimas, pasak NIK, išlieka šiaurės rytų Lenkijoje, kur iki šiol sudėtinga suderinti transporto poreikius su aplinkosauga. Audito išvadose pabrėžta, kad maršruto parinkimas ir sprendimai dėl standartų kai kuriose atkarpose ilgai stringa būtent dėl poveikio aplinkai vertinimų ir derinimų.

    Dalis diskusijų sukasi apie tai, ar visur būtina statyti ekspresinius kelius, ar kai kur efektyviau didinti esamų nacionalinių kelių pralaidumą neperkeliant jų į aukštesnį kategorijos standartą. NIK vertinimu, ilgos procedūros ir pakartotiniai poveikio aplinkai vertinimai tapo viena iš nuolatinių vėlavimų priežasčių.

    Ministerijos atsakas

    Po audito NIK rekomendavo imtis organizacinių ir valdymo priemonių, kurios sutrumpintų planavimo ir parengimo laiką. Tačiau Lenkijos infrastruktūros ministerija atsakyme pabrėžė, kad NIK nurodyti parengiamieji terminai esą nesiskiria nuo kitų šalies kelių investicijų, kurias įgyvendina GDDKiA.

    „Ministerija, vertindama bendradarbiavimą su GDDKiA ir gaunamus visuomenės signalus, šiuo metu nemato valdymo srities, kuri leistų reikšmingai sutrumpinti parengimo procesą“, – teigiama ministerijos atsakyme.

    Ministerija taip pat pabrėžė, kad aplinkosauginės procedūros iš esmės yra Europos Sąjungos teisės perkėlimas, todėl jų supaprastinimas investuotojams turi aiškias ribas. Tai reiškia, kad greitesni sprendimai labiausiai priklausys nuo planavimo kokybės, institucijų pajėgumų ir sprendimų nuoseklumo, o ne vien nuo taisyklių pakeitimų.

  • NIK nustatė pažeidimus beveik visuose ugniagesių pirkimuose Kujavijos-Pamario regione 2019–2025 metais

    Patikrinimas apėmė 2019–2025 metus

    Lenkijos Aukščiausioji audito institucija NIK patikrino, kaip Valstybinė priešgaisrinė tarnyba Kujavijos-Pamario vaivadijoje vykdė viešuosius pirkimus ir leido biudžeto lėšas įrangai bei paslaugoms. Auditas apėmė laikotarpį nuo 2019 metų sausio iki 2025 metų rugsėjo pabaigos.

    Iš viso buvo įvertinti 33 pirkimai, kurių bendra vertė siekė apie 26 000 000 eurų be pridėtinės vertės mokesčio. NIK nurodė pažeidimų radusi 32-juose iš 33 ištirtų atvejų, todėl problemą įvardijo kaip sisteminę, o ne pavienę.

    Kokio pobūdžio klaidos fiksuotos?

    Anot NIK, nustatyti trūkumai siejosi ne vien su dokumentų tvarkymu, bet ir su pagrindiniais viešųjų pirkimų principais. Auditoriai akcentavo sąžiningos konkurencijos, skaidrumo, proporcingumo ir vienodo tiekėjų vertinimo užtikrinimo spragas.

    Be to, keturiose komendose, kaip pažymėjo NIK, buvo nesilaikoma ir vidinių taisyklių, taikomų mažesnės vertės pirkimams. Kontrolieriai papildomai peržiūrėjo 81 pirkimą, kuriems pirkimų įstatymo procedūros nebuvo taikomos, ir pažeidimų nustatė 58 atvejais.

    „Nustatyti trūkumai kartojosi, o tai rodo, kad kontrolės mechanizmai veikė nepakankamai veiksmingai“, – sakė NIK ataskaitoje apibendrintą išvadą pristatę auditoriai.

    Išleido lėšas, bet įrangos vis tiek trūko

    NIK atkreipė dėmesį ir į praktinę problemą: net vykdant pirkimus, dalyje padalinių išliko reikšmingų įrangos spragų. Įvardyta, kad kai kur trūko nuo vieno iki keliolikos tam tikrų komplektacijos elementų.

    Tarp pavyzdžių minimos nešiojamos pompos užterštam vandeniui, keturračiai ir transportavimo priemonės. Pasak auditorių, tai nebūtinai stabdė kasdienes užduotis, tačiau vertė intensyviau eksploatuoti turimą techniką ir taip didino nusidėvėjimo riziką.

    Žmogiškųjų išteklių ir priežiūros spragos

    NIK padarė išvadą, kad dalį problemų galėjo lemti žmogiškųjų išteklių trūkumas ir kompetencijų spragos. Komendose esą nepakako darbuotojų, turinčių pakankamą viešųjų pirkimų kvalifikaciją, o pirkimus kuruojantys pareigūnai dažnai vykdė ir kitas funkcijas.

    Auditoriai taip pat pabrėžė vadovų priežiūros svarbą: kai kontrolė silpna, tos pačios klaidos linkusios kartotis skirtinguose pirkimuose. NIK nurodė ir nustatytą nehigienišką lėšų panaudojimą, kuris siekė apie 21 000 eurų.

  • Vaikų apsauga internete vis dar skylėta: NIK kritikuoja, o Skaitmeninimo ministerija žada pokyčius

    Lenkijos Aukščiausioji audito institucija NIK įvertino valstybės pastangas stiprinti vaikų ir paauglių apsaugą internete ir pateikė kritinių pastabų Skaitmeninimo ministerijai. Auditorių vertinimu, nepaisant daugybės iniciatyvų, žalingo turinio pasiekiamumas išlieka didelis, o realūs pokyčiai per lėti.

    NIK nurodo kelias sistemines problemas: iki šiol neįsigalioję ilgai rengti teisės aktai, nepakankamai rezultatyvus institucijų bendradarbiavimas ir aiškių efektyvumo rodiklių trūkumas. Be tokių rodiklių, pasak auditorių, sudėtinga objektyviai įvertinti, ar informavimo ir švietimo kampanijos iš tiesų mažina rizikas vaikams.

    Ką konkrečiai kritikuoja NIK?

    Audito išvadose akcentuojama, kad vaikų ir jaunimo prieiga prie žalingo turinio internete yra ilgalaikė ir iki galo neišspręsta problema. NIK taip pat ragina stiprinti priemones, kurios padėtų atpažinti grėsmes, jų šaltinius ir veiksmingai riboti tokių reiškinių paplitimą.

    Be to, auditorių vertinimu, didesnė atsakomybės dalis turi būti skiriama tėvų ir globėjų įtraukimui. NIK pabrėžia, kad vien technologinių ar mokyklinių sprendimų nepakanka, jei šeimos neturi praktinių žinių, kaip valdyti vaikų laiką prie ekranų, turinio filtravimą ir privatumo nustatymus.

    Ministerijos atsakas: problema sudėtinga

    Skaitmeninimo ministerija, atsakydama į NIK pastabas, sutiko su audito išvadų svarba, bet pabrėžė, kad vaikų apsauga nuo žalingo turinio yra tarpdisciplininis klausimas. Pasak ministerijos, tai nėra vienos institucijos atsakomybė, nes sprendimų reikia iš valstybės, švietimo sistemos, technologijų platformų ir šeimos pusės.

    „Vaikų saugumas internete yra bendra valstybės, mokyklos, technologijų platformų ir šeimos atsakomybė, o veiksminga apsauga reikalauja veiksmų kiekviename iš šių lygių“, – teigiama ministerijos atsakyme.

    Ministerija taip pat akcentuoja, kad dalis grėsmių, pavyzdžiui, patostreamingo turinys, pastaraisiais metais išaugo ir keičiasi greičiau nei spėja prisitaikyti teisinis reguliavimas. Dėl to, anot ministerijos, subalansuoti sprendimai reikalauja laiko, o kartu būtinos ir švietimo priemonės.

    Teisės aktai ir priemonės, kurios artėja

    Viešojoje erdvėje vyksta diskusijos dėl griežtesnių vaikų prieigos prie socialinių tinklų ribojimų, taip pat dėl amžiaus patikros mechanizmų. Ministerija nurodo, kad paraleliai tęsiami darbai dėl teisinių pakeitimų, kurie turėtų stiprinti nepilnamečių apsaugą nuo pornografinio ir kito žalingo turinio internete.

    Šalia teisėkūros, ministerija mini ir švietimo kryptį: stiprinamas skaitmeninio raštingumo ugdymas, rengiami mokymai bei metodinė medžiaga mokykloms, tėvams ir mokytojams. Taip pat žadama aiškiau apibrėžti efektyvumo rodiklius, kad būtų galima matuoti, kas veikia, o kas lieka tik deklaracija.

    NIK kritika atkreipia dėmesį į esminį klausimą: ar valstybė geba ne tik inicijuoti kampanijas ir rengti projektus, bet ir greitai įdiegti veikiančius sprendimus. Kol kas auditoriai signalizuoja, kad spragų per daug, o visuomenė tikisi apčiuopiamų rezultatų, ypač kalbant apie vaikų saugumą kasdien naudojamose platformose.

  • Viršijote greitį prie fotoradaro, bet baudos nėra? Štai kada ji išvis gali neateiti

    Viršijote greitį prie fotoradaro, bet baudos nėra? Štai kada ji išvis gali neateiti

    Daugelis vairuotojų, pravažiavę pro fotoradarą šiek tiek viršiję leistiną greitį, dar ilgai tikrina pašto dėžutę ir laukia pranešimo. Kai bauda neatkeliauja, kyla klausimas, ar sistema turi toleranciją, ar tiesiog pažeidimas nebuvo „pagautas“.

    Praktikoje fotoradarai ne visada fiksuoja kiekvieną minimalų viršijimą. Pagrindinė priežastis yra teisės aktuose numatomas techninės paklaidos buferis, taikomas matavimo prietaisams, kad būtų išvengta situacijų, kai vairuotojas nubaudžiamas dėl prietaiso paklaidos.

    Kur dingsta „tolerancija“

    Lenkijoje ilgą laiką buvo paplitusi praktika, kai fotoradarų aktyvavimo slenkstis būdavo nustatomas gerokai aukščiau nei leistinas greitis. Aukščiausioji audito institucija NIK savo ataskaitose yra nurodžiusi, kad tokia praktika egzistavo ir buvo aiškinama ribotais pajėgumais, kai pirmiausia buvo siekiama apdoroti rimčiausius pažeidimus.

    To pasekmė buvo paprasta: dalis užfiksuotų pažeidimų nespėdavo būti patikrinti ir administruojami laiku. NIK ataskaitose buvo fiksuojama, kad ankstesniais metais reikšminga dalis įrašų „nesusitvarkydavo“ procedūriškai, todėl vairuotojai realios baudos taip ir nesulaukdavo.

    Vėliau kelių transporto priežiūrą vykdančios institucijos pradėjo atsisakyti per didelių slenksčių ir orientuotis į griežtesnį taisyklių taikymą. Paliktas iš esmės tik techninis buferis, kuris praktikoje dažniausiai siejamas su maždaug 10 kilometrų per valandą paklaida, nors tiksli taikymo logika priklauso nuo prietaiso ir procedūrų.

    Kada bauda gali neateiti

    Vairuotojai baudos gali nesulaukti ne tik dėl paklaidos buferio. Pranešimas gali užtrukti dėl pažeidimo patikros ir administravimo eigos, ypač kai srautas didelis, o kiekvieną atvejį reikia įvertinti ir susieti su transporto priemone bei atsakingu asmeniu.

    Taip pat pasitaiko situacijų, kai įrašas būna netinkamas procesui: neaiškiai matomas valstybinis numeris, nepakankama vaizdo kokybė arba kiti techniniai trukdžiai. Tokiais atvejais pažeidimas teoriškai galėjo būti užfiksuotas, bet reali baudos procedūra nepradedama.

    Svarbu suprasti ir platesnį kontekstą: nuo 2022 metais įsigaliojusio griežtesnio baudų modelio Lenkijoje pati taisyklė pasikeitė taip, kad bauda numatoma už bet kokį greičio viršijimą. Tai reiškia, kad „nebaudžiama iki 10 kilometrų per valandą“ nėra universalus principas, o veikiau techninio buferio ir praktinio administravimo rezultatas.

    Ką verta prisiminti vairuotojui

    Net jei bauda neateina iškart, tai nebūtinai reiškia, kad pažeidimas „dingo“. Pranešimai gali pasiekti vairuotoją vėliau, ypač jei administravimo grandinėje susidaro eilės arba reikia papildomos patikros.

    Tačiau jei viršijimas buvo labai nedidelis, realu, kad suveikė paklaidos buferis ir įrašas nebuvo laikomas pakankamu baudai. Dėl to saugiausia taisyklė išlieka paprasta: fotoradarai orientuoti į greičio kontrolę, o menka „atsarga“ nėra garantija, kad baudos nebus.