CP v2

Tag: Nikolas Pašinianas

  • Armėnijoje skaičiuojami balsai po lemiamų rinkimų: prognozės skiriasi, įtampa auga

    Armėnijoje skaičiuojami balsai po lemiamų rinkimų: prognozės skiriasi, įtampa auga

    Balsų skaičiavimas prasidėjo

    Armėnijoje prasidėjo oficialus balsų skaičiavimas po parlamento rinkimų, kurie laikomi lemiančiais šalies kryptį Pietų Kaukaze. Rinkimų apylinkėms užsidarius vakare, socialiniuose tinkluose ėmė plisti skirtingos ir tarpusavyje prieštaraujančios neoficialios apklausų po balsavimo prognozės.

    Rinkimų administracija ir stebėtojai ragino vertinti informaciją atsargiai ir laukti oficialių rezultatų, nes ankstyvos prognozės šalyje dažnai tampa politinės kovos įrankiu. Galutiniai skaičiai turėtų paaiškėti tik susumavus apylinkių protokolus ir išsprendus galimus ginčus.

    Akys krypsta į Pašinianą

    Ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas po balsavimo pabaigos socialiniuose tinkluose paskelbė vaizdo įrašą, kuriame demonstravo pasitikėjimą savo vadovaujamos provakarietiškos Jėga ir sutartis partijos perspektyvomis. Jo žinutė rinkėjams buvo interpretuojama kaip signalas, kad valdančioji stovykla tikisi pergalės.

    „Gero vakaro, myliu jus visus“, – sakė Nikolas Pašinianas.

    Opozicija kalba apie lūžį

    Prorusiškai laikoma opozicija taip pat skelbė optimistines žinutes ir bandė rinkėjų aktyvumą pateikti kaip argumentą prieš valdžią. Vienas opozicijos lyderių Narekas Karapetianas teigė, kad neva didelis aktyvumas rodo prastėjančias valdančiųjų pozicijas, nors šių teiginių nepatvirtino oficialūs duomenys.

    Šalies institucijos primena, kad vien aktyvumo rodiklis pats savaime neleidžia daryti patikimų išvadų apie rezultatą: jis gali reikšti tiek valdančiųjų mobilizaciją, tiek protesto balsą. Skaičiuojant balsus dėmesys krypsta į galimus pažeidimų skundus ir tai, kaip greitai bus patvirtinti galutiniai protokolai.

    Rinkimų fonas: Rusija, Vakarai ir regiono saugumas

    Šie rinkimai vyksta įtemptame geopolitiniame kontekste, kai Armėnija balansuoja tarp tradicinės priklausomybės nuo Rusijos ir atsargesnio suartėjimo su Europos Sąjunga bei Jungtinėmis Valstijomis. Maskva viešai perspėjo Jerevaną dėl galimo „Ukrainos scenarijaus“, o tai Armėnijoje vertinama kaip spaudimo priemonė dėl užsienio politikos krypties.

    Tuo pat metu Armėnijos politinėje darbotvarkėje svarbus išlieka santykių su Azerbaidžanu klausimas ir saugumo architektūra po pastarųjų metų sukrėtimų regione. Rinkimų baigtis gali nulemti, ar Jerevanas toliau stiprins ryšius su Vakarais ir diversifikuos saugumo partnerystes, ar bandys grįžti prie glaudesnio koordinavimo su Rusija.

    Rinkėjų aktyvumas, remiantis pranešimais, buvo didesnis nei per 2021 metais vykusius rinkimus, tačiau mažesnis nei 2012 ir 2017 metais. Analitikai pabrėžia, kad galutinis vaizdas priklausys ne tik nuo mandatų pasiskirstymo, bet ir nuo to, ar abi stovyklos pripažins rezultatus bei kaip bus valdoma įtampa po rinkimų.

  • Eurazijos ekonominė sąjunga spaudžia Armėniją: raginama referendumu rinktis tarp ES ir Maskvos bloko

    Eurazijos ekonominė sąjunga spaudžia Armėniją: raginama referendumu rinktis tarp ES ir Maskvos bloko

    Eurazijos ekonominės sąjungos (EES) lyderiai susitikime Astanoje paragino Armėniją kuo greičiau surengti referendumą, kuris aiškiai atsakytų, ar šalis renkasi kelią į Europos Sąjungą, ar lieka Maskvos vadovaujamame bloke. Bendrame pareiškime pabrėžta, kad Jerevano planai artėti prie ES esą kelia „rimtų rizikų“ visų EES valstybių ekonominiam saugumui.

    Rusija, Baltarusija, Kazachstanas ir Kirgizija taip pat įspėjo, kad Armėnijos kursas į ES gali baigtis jos narystės EES peržiūra ir net laikinu sustabdymu. Skelbiama, jog iki metų pabaigos gali būti užbaigtas formalus vertinimas, nuo kurio priklausytų tolimesnis Armėnijos statusas organizacijoje.

    Referendumas ir narystės dilema

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar anksčiau viešai kėlė referendumo idėją, teigdamas, kad būtų „logiška“ paklausti Armėnijos piliečių, kokį pasirinkimą jie laiko teisingu. Astanoje jis pakartojo mintį, kad vienu metu išlaikyti suderinamus įsipareigojimus abiem blokams esą neįmanoma dėl skirtingų standartų ir taisyklių.

    Armėnijos valdžia pastaraisiais metais kartojo, kad neplanuoja pasitraukti iš EES, tačiau siekia stiprinti ryšius su Europa. Tokia „dviejų krypčių“ politika vis dažniau susiduria su Maskvos pasipriešinimu, nes EES veikimas remiasi bendromis prekybos, techninių reikalavimų ir reguliavimo taisyklėmis, kurios, Maskvos argumentu, nesutampa su ES acquis.

    Maskvos spaudimas prieš rinkimus

    Susitikime Armėnijai atstovavo vicepremjeras Mheras Grigorianas, nes ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas buvo įsitraukęs į birželio 7 dieną vyksiančių rinkimų kampaniją. Jis teigė, kad Armėnija išlieka įsipareigojusi konstruktyviai dalyvauti EES, remdamasi „abipuse pagarba“ ir „lygiaverte partneryste“.

    Tuo pat metu Rusija paskelbė apie laikinas kai kurių Armėnijos vaisių ir daržovių eksporto ribojimo priemones, kurios papildo ankstesnius ribojimus daliai armėniškų gėrimų ir mineralinio vandens. Tokie prekybiniai sprendimai regione dažnai vertinami kaip politinio spaudimo instrumentas, ypač jautriu rinkimų laikotarpiu.

    „Viskas, kas priimtina ir gera armėnams, priimtina ir gera Rusijai. Darykite taip, kaip manote, kad geriausia Armėnijos žmonėms“, – sakė Vladimiras Putinas.

    Kremlius taip pat primena Armėnijai jos priklausomybę nuo pigesnių energijos išteklių tiekimo ir platesnių ekonominių ryšių, kurie daugelį metų buvo vienas svarbiausių narystės EES argumentų. Maskva viešai akcentuoja, kad dėl ES standartų suderinimo Armėnijai tektų peržiūrėti dalį ekonominių režimų, o tai galėtų paveikti prekybą su EES rinka.

    Vakarų signalai ir geopolitinis kontekstas

    EES pareiškimas pasirodė po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai parėmė Nikolo Pašiniano perrinkimą, o Vašingtonas su Jerevanu paskelbė apie naujus bendradarbiavimo formatus. JAV pusė akcentavo strateginės partnerystės gilinimą ir infrastruktūrinius planus, kurie, Vašingtono teigimu, galėtų pakeisti Pietų Kaukazo susisiekimo ir energetikos logiką.

    Ši dinamika didina geopolitinį spaudimą Armėnijai, kuri po pastarųjų metų saugumo krizių siekia diversifikuoti partnerius, bet kartu nenori staigiai nutraukti ekonominių ryšių su Rusija. Birželio 7 dieną vyksiantys rinkimai gali tapti esminiu tašku, nulemiančiu, ar Jerevanas ryšis aiškiau įtvirtinti proeuropietišką kryptį, ar bandys išlaikyti balansą tarp konkuruojančių blokų.

  • Maskvos signalas Jerevanui: „Gazprom“ gali kelti dujų kainą, Armėnija atkerta, kad to nebus

    Iš Maskvos sklinda signalai, kad Rusija svarsto didinti Armėnijai tiekiamų gamtinių dujų kainą. Oficialiai tai grindžiama argumentu, jog dabartinė kaina esą pernelyg nutolusi nuo pasaulinių dujų kainų ir todėl turėtų būti „peržiūrėta“.

    Ši diskusija kilo blogėjant Maskvos ir Jerevano santykiams bei Armėnijai aktyviau ieškant ryšių su Europos partneriais. Energetika regione tradiciškai naudojama kaip įtakos priemonė, o dujų kainodara tampa vienu jautriausių svertų.

    Kiek kainos skiriasi?

    Rusijos atstovai viešai akcentuoja, kad Armėnija iki šiol gauna dujas lengvatine kaina, kuri esą nebeatitinka rinkos realijų. Jie lygina ją su aukštesnėmis kainomis, kurias įvairiais laikotarpiais mokėjo Europos pirkėjai, ir teigia, kad nuolaidos mastas per didelis.

    Pagal šiame kontekste įvardytus skaičius, europinė referencija siekė apie 560 eurų už 1 000 kubinių metrų, o Armėnijai taikoma kaina buvo apie 165 eurus už 1 000 kubinių metrų. Toks skirtumas naudojamas kaip argumentas, kodėl kainą esą reikėtų kelti.

    Armėnijos premjero pozicija

    Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas viešai atmetė galimybę, kad kaina būtų didinama. Jis pabrėžė, kad galioja abiem šalims naudingos sutartys ir jose nustatytų sąlygų privalu laikytis.

    „Tarp Armėnijos ir Rusijos galioja abiem pusėms naudingas susitarimas su aiškiomis sąlygomis. Dėl dujų kainos turime strateginius susitarimus ir jų reikia laikytis“, – sakė Nikolas Pašinianas.

    Kodėl dujos tampa spaudimo įrankiu?

    Analitikai kainos klausimą sieja su Armėnijos bandymais plėsti politinius ir ekonominius ryšius Europoje, įskaitant aukšto lygio susitikimus su ES lyderiais. Tokie žingsniai Maskvoje gali būti vertinami kaip Jerevano bandymas mažinti priklausomybę nuo Rusijos.

    Armėnijos pažeidžiamumą didina ir tai, kad šalis faktiškai turi vieną pagrindinį gamtinių dujų tiekėją – „Gazprom“. Dujos į Armėniją tiekiamos tranzitu per Gruzijos teritoriją, todėl tiekimo grandinė priklauso ne tik nuo kainų politikos, bet ir nuo platesnės regiono geopolitikos.

    Jei kainodara būtų peržiūrėta, poveikį pirmiausia pajustų namų ūkiai ir pramonė, nes dujos svarbios šilumos gamybai ir daliai elektros energijos sektoriaus. Tokiose situacijose kainos klausimas greitai tampa ir vidaus politikos tema, o Jerevanui tenka laviruoti tarp ekonominio stabilumo ir užsienio politikos prioritetų.

  • Pašinianas apie Kalnų Karabachą: tai ne Armėnijos žemė, o taikos kursas su Azerbaidžanu tik stiprės

    Pašinianas apie Kalnų Karabachą: tai ne Armėnijos žemė, o taikos kursas su Azerbaidžanu tik stiprės

    Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas viešame pasisakyme pareiškė, kad Kalnų Karabachas nebuvo Armėnijos teritorija, o ilgametis judėjimas dėl šio regiono, jo žodžiais, tapo lemtinga politine klaida. Ši pozicija sukėlė audringas reakcijas tiek Armėnijoje, tiek diasporoje.

    Socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje plačiai išplitusiame vaizdo įraše premjeras oponentams kartojo, kad vien emocinis ar karinis kontrolės faktas negali būti prilyginamas valstybingumui. Jis pabrėžė, kad klausimas privalo būti vertinamas per tarptautinės teisės ir realios valstybės politikos prizmę.

    „Kaip ta žemė buvo mūsų? Paaiškinkite, kaip ji buvo mūsų“, – sakė Nikolas Pašinianas.

    „Ar mes ten kūrėme gyvenvietes, statėme mokyklas, darželius, gamyklas, ar ten gyvenome? Ne, tai nebuvo mūsų“, – teigė jis.

    Pašiniano pareiškimai sutapo su Jerevane vykusiais aukšto lygio Europos politinės bendrijos renginiais ir Armėnijos bei Europos Sąjungos darbotvarke, kuri pastaraisiais metais vis aiškiau krypsta į artimesnį bendradarbiavimą su Europa. Vyriausybė šį kursą pristato kaip bandymą stabilizuoti saugumo situaciją ir mažinti ilgalaikių konfliktų kainą.

    Armėnijos vadovas akcentavo, kad taikos procesas su Azerbaidžanu, nepaisant vidaus politinio spaudimo, bus tęsiamas. Jo vertinimu, kompromisas ir aiškūs susitarimai yra vienintelis kelias išvengti naujų karinių eskalacijų regione.

    Tuo metu Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas viešai įspėjo dėl, jo teigimu, Armėnijoje stiprėjančių antiazerbaidžanietiškų nuotaikų artėjant rinkimams. Jis tikino, kad Baku siekia ateities santykių, paremtų taika, tačiau stebi vidaus politinius procesus kaimyninėje šalyje.

    „Mes žinome, kad Armėnijos politikoje vis dar yra ratų, kuriuos veda neapykanta Azerbaidžano žmonėms ir valstybei“, – sakė Ilhamas Alijevas.

    Azerbaidžanas taip pat akcentuoja infrastruktūros atstatymą teritorijose, kurios po pastarųjų karo etapų atsidūrė Baku kontrolėje, ir regioninių transporto jungčių idėją. Baku teigia, kad ekonominis pragmatizmas turėtų tapti naujo bendradarbiavimo pagrindu, jei abi pusės susitars dėl ilgalaikių saugumo garantijų.

    Į procesus Pietų Kaukaze reagavo ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pareiškęs, kad Armėnijai būtų „logiška“ apsispręsti dėl europinės integracijos krypties referendumu. Maskva primena, kad Armėnija išlieka Eurasijos ekonominės sąjungos nare, o bet kokie strateginiai posūkiai, jos teigimu, turėtų pasekmių ekonominiams ryšiams.

    „Būtų teisinga kuo anksčiau apsispręsti, įskaitant galimybę surengti referendumą“, – sakė Vladimiras Putinas.

    Pašinianas atsakė, kad Jerevanas šiuo metu referendumo neplanuoja ir tokį sprendimą svarstytų tik atsiradus objektyviam poreikiui. Kartu jis pabrėžė, kad Armėnija neketina trauktis iš Eurasijos ekonominės sąjungos ir siekia išlaikyti pagarbius santykius su partneriais.

    Kalnų Karabacho tema Armėnijoje išlieka viena jautriausių, nes ji susijusi ne tik su saugumu, bet ir su tapatybės, praradimų bei atsakomybės klausimais. Vis dėlto Pašiniano retorika rodo bandymą perorientuoti valstybės prioritetus į tarptautiniu mastu įgyvendinamus tikslus ir mažiau rizikingą, prognozuojamesnę užsienio politiką.

    Artėjant rinkimams, šie pareiškimai gali tapti vienu svarbiausių vidaus politinių lūžio taškų: daliai visuomenės tai signalas apie realpolitik ir bandymą užverti karo etapą, kitiems tai skausmingas nusileidimas. Bet kuriuo atveju, Armėnijos ir Azerbaidžano derybų eiga artimiausiais mėnesiais taps esminiu regiono stabilumo barometru.

  • Lyderiai renkasi Jerevane į 8-ąjį EPC susitikimą: ką armėnų posūkis į Europą reiškia ES

    Lyderiai renkasi Jerevane į 8-ąjį EPC susitikimą: ką armėnų posūkis į Europą reiškia ES

    8-asis EPC susitikimas Jerevane

    Jerevane sekmadienį pradėjo rinktis beveik 50 valstybių lyderiai, atvykę į aštuntąjį Europos politinės bendrijos (EPC) susitikimą. Renginys vyksta geopolitinių pokyčių fone, o darbotvarkėje numatytos saugumo ir strateginės politikos temos.

    Pirmadienį prie diskusijų prisijungs visos 27 Europos Sąjungos valstybės narės, o dalis pokalbių, kaip tikimasi, bus skirta ir įtampoms tarp Jungtinių Valstijų ir Irano. Formatui būdingi tiesioginiai lyderių pokalbiai, kuriuose ieškoma bendrų sprendimų be ilgų procedūrų.

    Į Jerevaną atvyko Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. Susitikimui bendrai pirmininkaus Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa ir Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas.

    V. Zelenskis taip pat turėtų surengti dvišalius susitikimus paraštėse, nes EPC dažnai tampa platforma greitiems politiniams derinimams dėl paramos Ukrainai ir saugumo Europoje. Tokie susitikimai paprastai išnaudoja progą sutarti dėl praktinių sprendimų, kurie vėliau persikelia į ES ar NATO darbotvarkes.

    Kanada EPC formate

    Tarp svečių šį kartą išsiskiria Kanados ministras pirmininkas Markas Carney, kurio dalyvavimas įvardijamas kaip pirmas kartas, kai šiame formate dalyvauja ne Europos valstybė. Tai sustiprina signalą, kad EPC vis labiau matomas kaip platesnės politinės koalicijos erdvė, o ne vien regioninis susitikimas.

    „Europa ir Kanada yra daugiau nei bendraminčiai partneriai, kartu kuriame pasaulinį aljansą, ginantį taiką, bendrą gerovę ir daugiašališkumą“, – sakė António Costa.

    M. Carney anksčiau yra akcentavęs, kad tarptautinės tvarkos stabilumas patiria lūžį, todėl vidutinės galios šalys turi glaudžiau telktis, gindamos tarptautinių taisyklių sistemą. Pastaraisiais metais Europos ir Kanados ryšiai įgavo papildomą pagreitį, ypač saugumo ir ekonominio atsparumo srityse.

    EPC buvo įkurta 2022 metais po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, siekiant sukurti politinių ir strateginių diskusijų platformą platesnei Europai. Šiame formate dalyvauja ir ES narės, ir valstybės už bloko ribų, todėl jis dažnai pasitelkiamas jautrioms regioninėms temoms aptarti.

    Armėnijos kelias arčiau ES

    Jerevane taip pat laukiama dešimčių Europos lyderių pirmajame tokio tipo ES ir Armėnijos viršūnių susitikime. Armėnija tikisi, kad šis vizitas sustiprins jos ryšius su Europa ir padės aiškiau įtvirtinti politinį posūkį, kai šalis mėgina mažinti priklausomybę nuo Rusijos.

    Armėnijos ir Rusijos santykiai pastaraisiais metais įtempti, o Jerevane kritikuota, kad Rusijos taikdariai neparodė ryžtingesnės laikysenos per konfliktus su kaimyniniu Azerbaidžanu. Šis nepasitikėjimas tapo viena priežasčių, kodėl Armėnijos užsienio politika vis dažniau remiasi alternatyvų paieška.

    „Armėnijai šis susitikimas su ES reiškia paprastą žinutę: mes esame čia ir esame pasirengę“, – sakė saugumo Pietų Kaukaze analitikė Olesya Vartanyan.

    Premjeras N. Pašinianas šalies kryptį apibūdina kaip diversifikaciją, kai ryšiai plėtojami ir su Vakarais, ir su Rusija, tačiau prioritetai tampa lankstesni. Armėnija 2017 metais pasirašė išsamų partnerystės susitarimą su Europos Sąjunga, kuris sustiprino bendradarbiavimą prekybos ir kitose srityse.

    Praėjusiais metais Armėnija priėmė teisės aktą, formaliai deklaruojantį ketinimą siekti narystės Europos Sąjungoje. Kovo mėnesį Armėnijoje viešėjusi už plėtrą atsakinga eurokomisarė Marta Kos pabrėžė, kad Armėnija ir ES dar niekada nebuvo taip arti, o dabartinis etapas gali tapti svarbiu atskaitos tašku tolesnėms deryboms.