Tag: Nikos Christodoulides

  • Kipro parlamento rinkimai: DISY laimėjo, o kraštutinė dešinė ir naujos partijos perrašė jėgų balansą

    Kipro parlamento rinkimai: DISY laimėjo, o kraštutinė dešinė ir naujos partijos perrašė jėgų balansą

    Kipro parlamento rinkimuose pirmą vietą užėmė centro dešinioji Demokratų rikiuotė (DISY), surinkusi 27,2 proc. balsų ir gavusi 17 mandatų. Antra liko kairioji AKEL su 23,9 proc. ir 16 vietų Atstovų Rūmuose.

    Didžiausiu rinkimų lūžiu tapo kraštutinės dešinės ELAM šuolis į trečią vietą: partija gavo 10,9 proc. balsų ir 8 mandatus. Tai istorinis rezultatas, rodantis ryškėjantį protesto balsą ir griežtesnės migracijos bei saugumo politikos šalininkų mobilizaciją.

    Ketvirtoje vietoje liko centristinė Demokratų partija (DIKO), surinkusi lygiai 10 proc. ir taip pat gavusi 8 vietas. Tradicinių partijų dominavimą dar labiau praskiedė naujos politinės jėgos, kurios peržengė patekimo į parlamentą kartelę.

    Antikorupcinė ALMA gavo 5,8 proc. balsų ir 4 mandatus, o europarlamentaro Fidijo Panajotu įkurta Tiesioginė demokratija surinko 5,4 proc. ir taip pat užsitikrino 4 vietas. Šių politinių projektų sėkmė siejama su visuomenės nuovargiu nuo senųjų partijų ir jautrumu skaidrumo, atsakomybės bei viešųjų finansų temoms.

    Kaip formuojamas parlamentas

    Šiuose rinkimuose dalyvavo 752 kandidatai: 743 juos iškėlė daugiau nei 18 partijų, dar 9 kandidatai dalyvavo kaip nepriklausomi. Nors oficialiai Atstovų Rūmai turi 80 vietų, faktiškai renkama 56 narių sudėtis.

    Taip yra todėl, kad nuo 1963 metų 24 vietos, numatytos Kipro turkų bendruomenei, lieka neužimtos. Dėl istorinės ir politinės salos padalijimo situacijos Kipro turkų atstovai pasitraukė iš Respublikos institucijų, o parlamentas jau kelis dešimtmečius veikia su sumažintu mandatų skaičiumi.

    Kodėl šie rinkimai svarbūs?

    Kipras yra prezidentinė respublika, todėl Vyriausybės išlikimas tiesiogiai nepriklauso nuo parlamentinės daugumos. Vis dėlto Atstovų Rūmai yra esminiai priimant įstatymus, tvirtinant valstybės biudžetą ir sprendžiant reformas, kurios lemia kasdienę gyventojų ir verslo aplinką.

    Rinkimų rezultatai taip pat signalizuoja, kokią politinę erdvę turės prezidento Nikoso Christodoulideso komanda, ieškodama paramos ekonomikos, migracijos, socialinės politikos ir energetikos sprendimams. Be to, šis balsavimas laikomas svarbia repeticija prieš 2028 metų prezidento rinkimus, kai dabartinės koalicijos ir nauji judėjimai gali siekti dar didesnės įtakos.