Centrinėje pusiaujo Ramiojo vandenyno dalyje užfiksuotas naujas jūros paviršiaus temperatūros rekordas – viename svarbiausių El Ninjo stebėsenos regionų ji pirmą kartą perkopė 30 laipsnių Celsijaus.
Preliminarūs duomenys, paskelbti spalio 5 dieną, rodo, kad vadinamojo Niño 3.4 regiono vanduo viršijo 86 laipsnius pagal Farenheitą (30 laipsnių Celsijaus). Apie tai praneša „Live Science“.
Niño 3.4 – tai zona ties pusiauju, kur mokslininkai dažniausiai vertina, kaip vystosi El Ninjo (šiltoji natūralaus klimato ciklo fazė). Paprastai šioje vietoje vanduo būna gerokai vėsesnis nei vakarinėje Ramiojo vandenyno „šiltojo baseino“ dalyje netoli Australijos.
Mokslininkai pabrėžia, kad toks absoliučios temperatūros šuolis šiame regione yra išskirtinis, tačiau El Ninjo stiprumas įprastai vertinamas ne pagal vieną skaičių, o pagal nukrypimą nuo daugiametės vidutinės temperatūros ir palyginimą su likusiais tropikais.
Kodėl šis rekordas svarbus
Kalifornijos universiteto (Irvine) Žemės sistemų mokslų profesorius Jin-Yi Yu pažymėjo, kad jei 30 laipsnių riba Niño 3.4 regione bus patvirtinta stebėjimų duomenų rinkiniuose, tai būtų „nepaprastas rekordas“.
Jam pritarė ir kiti klimato tyrėjai: Rytų Anglijos universiteto Klimato tyrimų padalinio vadovas Timothy Osbornas bei Ekseterio universiteto profesorius Mat Collinsas šį rodiklį pavadino „labai reikšmingu“.
Vis dėlto Osbornas atkreipė dėmesį, kad absoliuti temperatūra nėra pagrindinis El Ninjo „matuoklis“. Dažniau vertinama anomalija – kiek temperatūra skiriasi nuo įprastų sąlygų, o kartais lyginama su visų tropikų fonu, kad būtų mažiau iškreiptas bendras vandenynų šiltėjimas dėl klimato kaitos.
Jo teigimu, pagal šiuos rodiklius dabartinis reiškinys jau priartėjo prie stipriausių užfiksuotų El Ninjo epizodų ir, prognozuojant tolesnį stiprėjimą, gali pranokti ankstesnius rekordus. Kai kuriais matavimais jis jau dabar išsiskiria šiam metų laikui.
Kas vyksta Niño 3.4 regione
Spalio 6 dieną Niño 3.4 regione fiksuota temperatūros anomalija buvo apie 3,34 laipsnio Celsijaus virš vidurkio ir, kaip teigiama, ji didėjo. Palyginimui, tipiško El Ninjo metu šis nukrypimas dažniausiai siekia maždaug 1–2 laipsnius Celsijaus.
Jin-Yi Yu tai apibūdino kaip „išskirtinai didelį“ nukrypimą ir teigė, kad tai gali rodyti labai stipraus, kartais „super“ El Ninjo vadinamo reiškinio formavimąsi.
Mat Collinsas nurodė, kad šių metų El Ninjo stiprėja ir dėl žmonių sukelto globalinio atšilimo – dėl jo pakyla „foninė“ vandenynų temperatūra. Anot jo, tikėtina, kad temperatūros Niño 3.4 regione dar kils artimiausiomis savaitėmis, didžiausią tašką pasieks lapkritį ar gruodį, o vėliau 2027 metais ims mažėti.
Tame pačiame kontekste Yu įspėjo, kad, nors ateityje El Ninjo vidutiniškai gali tapti ekstremalesni, tai nereiškia, kad kiekvienas toks epizodas bus rekordinis – šie reiškiniai iš prigimties labai kintantys.
Ar formuojasi „naujo tipo“ El Ninjo?
Mokslininkai svarsto, kad gali keistis ne tik El Ninjo stiprumas, bet ir tai, kur tiksliai susitelkia didžiausias atšilimas bei kiek ilgai trunka epizodai. Yu teigė, kad jo komandos ir bendradarbių tyrimuose fiksuoti pokyčiai tiek intensyvume, tiek atšilimo vietoje, tiek trukmėje.
Jis priminė idėją apie du El Ninjo tipus: rytinės Ramiojo vandenyno dalies ir centrinės Ramiojo vandenyno dalies. Pasak Yu, ankstesniuose stebėjimuose dažniau dominavo atšilimas rytinėje tropinio Ramiojo vandenyno dalyje, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais ryškiau pasireiškė centrinės dalies epizodai, o kai kurie El Ninjo atvejai ėmė trukti ilgiau.
Yu taip pat svarstė, kad globalinis atšilimas gali stiprinti atmosferos ir vandenyno sąveikas subtropiniame Ramiajame vandenyne, o šiems procesams susijungus su pusiaujo zona, gali kilti neįprastai stiprūs epizodai su itin dideliu atšilimu centrinėje vandenyno dalyje.
El Ninjo paprastai susiformuoja, kai šiltesnis vanduo iš vakarų tropinio Ramiojo vandenyno pasislenka į rytus pusiaujo link Pietų Amerikos. Tai gali kilstelėti pasaulio temperatūrą ir perstumdyti kritulių bei vėjų juostas: vienur išauga liūčių ir potvynių rizika, kitur didėja sausros tikimybė.