CP v2

Tag: NIS2

  • NIS2 direktyvos startas stringa: „kritinės infrastruktūros“ sąraše atsiduria net ledų gamintojai

    NIS2 direktyvos startas stringa: „kritinės infrastruktūros“ sąraše atsiduria net ledų gamintojai

    Europos Sąjungos NIS2 direktyva, skirta sustiprinti kibernetinį saugumą svarbiausiuose sektoriuose, įgyvendinama su trukdžiais ir kelia vis daugiau klausimų verslui. Teisininkai ir kibernetinio saugumo ekspertai perspėja, kad kai kuriose šalyse prie „kritinės infrastruktūros“ ribos priartėja ir netikėtos veiklos, pavyzdžiui, maisto gamintojai.

    NIS2 direktyva priimta 2022 metais, o valstybės narės turėjo perkelti jos reikalavimus į nacionalinę teisę iki 2024 metų pabaigos. Tačiau praktikoje terminai ir pasirengimo tempas skiriasi, todėl dalis įmonių tik dabar aiškinasi, ar patenka į reguliavimo apimtį ir kokių veiksmų turi imtis.

    Kas laikoma kritiška?

    Direktyvos logika paremta tuo, kad kibernetinė ataka prieš tam tikras grandis gali sukelti plataus masto sutrikimus: nuo energijos ir vandens tiekimo iki sveikatos paslaugų ar logistikos. Vis dėlto į reguliavimo lauką patenka ir maisto gamyba, perdirbimas bei platinimas, o tai kai kuriose situacijose išplečia apimtį iki verslų, kurių „kritiškumas“ visuomenei iš pirmo žvilgsnio atrodo diskutuotinas.

    Šios ribos kelia praktinių problemų: įmonėms reikia suprasti, ar jų veiklos klasifikacija ir dydis automatiškai reiškia papildomas pareigas. NIS2 modelyje svarbų vaidmenį atlieka sektoriaus priskyrimas, organizacijos mastas ir paslaugų tęstinumo reikšmė, todėl vien pavadinimo ar produkto nepakanka sprendimui priimti.

    Vėlavimai ir neaiškumai verslui

    Direktyvos įgyvendinimą komplikuoja skirtingas šalių pasirengimas ir skirtingai aiškinamos ribos, kada organizacija laikoma „esmine“ ar „svarbia“. Tai reiškia, kad net to paties sektoriaus įmonės skirtingose valstybėse gali susidurti su nevienodu reglamentavimo intensyvumu.

    Dar vienas praktinis iššūkis yra registracijos ir atitikties procesas. Organizacijos, patenkančios į taikymo sritį, paprastai turi registruotis nacionalinėse institucijose, įsivertinti rizikas, įsidiegti incidentų valdymą ir pranešimų teikimo procedūras, taip pat užtikrinti tiekimo grandinės saugą.

    Ką tai reiškia kibernetiniam saugumui?

    NIS2 reikalavimai atsirado augant atakų kiekiui ir sudėtingumui, o papildomą spaudimą kuria automatizavimas ir DI panaudojimas kenkėjiškoms kampanijoms. Dėl to ES siekia, kad organizacijos greičiau aptiktų incidentus, mažintų pažeidžiamumus ir turėtų aiškias atsakomybes vadovybės lygmeniu.

    Europos Komisija yra pabrėžusi, kad direktyvoje numatyti mechanizmai turėtų apsaugoti smulkųjį verslą nuo perteklinių pareigų, o mažesnės rizikos veikloms taikomi lengvesni reikalavimai. Vis dėlto praktikoje, kol trūksta vienodų gairių ir susiformavusios praktikos, daliai įmonių kyla rizika per vėlai suprasti savo statusą ir nepasirengti laiku.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad svarbiausia NIS2 vertė gali būti ne „keisti“ pavyzdžiai, o bendras saugumo higienos pakėlimas: aiškesnė rizikų vadyba, incidentų pranešimo disciplina ir didesnis dėmesys tiekėjų saugumui. Tačiau tam reikalingas nuoseklus nacionalinis įgyvendinimas ir aiškūs kriterijai, kad įmonės žinotų, ko iš jų tikimasi.

  • Milžiniškas medicinos duomenų nutekėjimas: ką po MyDr atakos privalo padaryti klinikos ir kabinetai

    Po kibernetinės atakos prieš MyDr Lenkijoje išryškėjo viena jautriausių skaitmeninės sveikatos vietų: medicinos įstaigos vis dažniau patiki pacientų duomenis išoriniams IT tiekėjams, tačiau atsakomybės taip paprastai „neišperleidžia“. Skelbiama, kad neteisėta prieiga galėjo paliesti iki 18,8 mln. asmenų duomenis iš daugiau nei 12 tūkst. medicinos įstaigų, daugiausia istorinius įrašus iki 2024 metų balandžio.

    Šis incidentas laikomas vienu didžiausių sveikatos sektoriaus duomenų saugumo įvykių šalyje ir parodo, kokią riziką sukuria didelių duomenų kiekių koncentracija vieno tiekėjo infrastruktūroje. Sveikatos duomenys nusikaltėliams vertingi todėl, kad dažnai apima ir tapatybės informaciją, ir itin jautrią informaciją apie diagnozes, tyrimus ar gydymą.

    Kartu tai tapo priminimu, kad vien tiekėjo pažeidžiamumas automatiškai neapriboja teisinių pasekmių vien jam. Asmens duomenų apsaugos pareigos pagal BDAR išlieka ir toms gydymo įstaigoms, kurios duomenis patikėjo tvarkyti išoriniam paslaugų teikėjui.

    Kas atsako pagal BDAR?

    Pagal BDAR logiką MyDr šioje schemoje veikia kaip duomenų tvarkytojas, o atskiri kabinetai, klinikos ir ligoninės, kurios naudojasi sistema, dažniausiai yra duomenų valdytojai. Tai reiškia, kad pacientų duomenų apsaugos prievolės ir sprendimai dėl pranešimų institucijoms ar pacientams pirmiausia tenka įstaigoms.

    Lenkijos duomenų apsaugos institucija UODO yra paskelbusi apie MyDr patikrinimą, kuriame vertins taikytas technines ir organizacines priemones, jų testavimo reguliarumą bei rizikos analizės praktiką. Vis dėlto vien tokia kontrolė automatiškai neišsprendžia klausimo, ką privalo daryti kiekviena atskira gydymo įstaiga.

    Teisininkai pabrėžia, kad duomenų tvarkymo perdavimas išoriniam partneriui nėra atsakomybės perdavimas. BDAR 28 straipsnis numato, kad valdytojas gali rinktis tik tokį tvarkytoją, kuris suteikia pakankamas garantijas dėl tinkamų saugumo priemonių.

    72 valandos ir pareiga įvertinti riziką

    Praktikoje svarbiausias žingsnis po tokio incidento yra įsivertinti, ar pažeidimas palietė konkrečios įstaigos administruojamus pacientų duomenis. Vien žinia žiniasklaidoje nebūtinai automatiškai reiškia, kad visoms įstaigoms tuo pačiu metu pradeda tikti 72 valandų terminas, tačiau jos negali likti pasyvios.

    Jeigu nustatoma, kad įvyko asmens duomenų saugumo pažeidimas, galintis sukelti riziką asmenų teisėms ir laisvėms, BDAR 33 straipsnis numato pareigą pranešti priežiūros institucijai be nepagrįsto delsimo ir, kiek įmanoma, per 72 valandas nuo pažeidimo nustatymo. Jei rizika vertinama kaip didelė, atsiranda ir pareiga informuoti pačius asmenis, kurių duomenys galėjo būti atskleisti.

    Tokiose situacijose įstaigoms būtina gauti iš tvarkytojo aiškią informaciją apie incidento apimtį, paveiktas sistemas ir galimai paliestų duomenų kategorijas. Tik turint šiuos duomenis galima pagrįstai atlikti rizikos vertinimą ir priimti sprendimus dėl pranešimų.

    Ar pacientams priklauso kompensacijos?

    Pats duomenų nutekėjimo faktas dar nereiškia automatinės teisės kiekvienam pacientui gauti kompensaciją. Kompensacijai paprastai reikia pagrįsti BDAR pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir žalos.

    Svarbu tai, kad neturtinė žala nėra suprantama vien kaip realiai įvykęs tapatybės vagystės ar duomenų panaudojimo atvejis. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad vien pagrįsta baimė dėl galimo būsimo duomenų panaudojimo tam tikrais atvejais gali būti laikoma neturtine žala, todėl sveikatos duomenų nutekėjimuose šis aspektas gali tapti itin reikšmingas.

    Sveikatos duomenų atskleidimas gali sukelti platesnes pasekmes, įskaitant diskriminacijos riziką, reputacinę žalą ar privatumo pažeidimus. Dėl to įstaigos turi vertinti ne tik techninį incidento pobūdį, bet ir galimą poveikį pacientams.

    Kodėl vien sutarties nebeužtenka?

    Incidentas taip pat parodė, kad formali duomenų tvarkymo sutartis nėra „užbaigtas“ saugumo sprendimas. Tiekėjo rizika tampa pačios organizacijos rizika, todėl tikėtina, kad vis daugiau įstaigų bus priverstos reguliariai tikrinti tiekėjų saugumo praktiką, reikalauti įrodymų apie testavimą, incidentų valdymą ir rizikos mažinimo priemones.

    Papildomą spaudimą didina ir NIS2 kryptis Europoje, kuri akcentuoja organizacijų pareigą valdyti kibernetines rizikas, įskaitant tiekimo grandinės saugumą. Net jei ne kiekviena nedidelė gydymo įstaiga patenka į griežčiausią reguliavimo taikymo sritį, bendras standartas rinkoje kyla, o priežiūros institucijų lūkesčiai dėl „realios“ rizikos kontrolės tampa vis aiškesni.

    MyDr atvejis išryškina paprastą išvadą: galima perduoti sistemą, serverius ar duomenų tvarkymo operacijas, tačiau negalima perduoti atsakomybės už teisės aktų laikymąsi. Todėl po tokių incidentų svarbiausi tampa ne tik techniniai atsakymai, bet ir greiti, dokumentuoti sprendimai dėl rizikos, pranešimų ir tiekėjų kontrolės.

  • Lenkija kuria tris naujus sektorinius CSIRT: kaip keisis reagavimas į kibernetinius incidentus

    Lenkija plečia nacionalinę kibernetinio saugumo architektūrą, kurdama naujus sektorinius kompiuterinių incidentų reagavimo padalinius CSIRT. Šalia jau veikiančių nacionalinio lygmens komandų stiprinamas modelis, kai atskiroms ūkio šakoms skiriami specializuoti reagavimo centrai.

    Tokie padaliniai turi pagreitinti incidentų valdymą, sutrumpinti informacijos kelią tarp valstybės ir verslo bei užtikrinti, kad specifinių sričių rizikos būtų vertinamos greičiau. Pagrindinis tikslas – geresnė koordinacija ir vienodesni reagavimo standartai kritinėse paslaugose.

    Nauji CSIRT ir jų sritys

    Šiuo metu formuojami du nauji sektoriniai vienetai – CSIRT Cyfra ir CSIRT Infrastruktura, kurie dar yra komplektavimo ir gebėjimų vystymo stadijoje. Kartu numatytas ir trečiasis ramstis: nuo 2027 metų spalio mėnesio darbą turėtų pradėti CSIRT UDT, veiksiantis prie Techninės priežiūros institucijos.

    CSIRT Cyfra kuriamas skaitmeninę politiką įgyvendinančioje ministerijoje ir planuojamas maždaug 15 žmonių dydžio. Viešai įvardijama, kad pirmasis etapas – pasiekti bazinį organizacinės brandos lygį pagal Europos praktikoje taikomus gebėjimų vertinimo modelius, o vėliau siekti platesnio tarptautinio pripažinimo ir keitimosi informacija mechanizmų.

    CSIRT Infrastruktura kuriamas Susisiekimo ministerijos krizinių situacijų valdymo struktūroje ir apims transportą, geriamojo vandens tiekimą bei nuotekų surinkimą. Nurodoma, kad komanda formuojama etapais: iki 2026 metų pabaigos turėtų būti užbaigtas pirmasis formavimo etapas, o pilna sudėtis planuojama 2027 metais.

    CSIRT UDT, kurio startas numatytas 2027 metų spalio mėnesį, bus orientuotas į pramonės, chemijos ir kosmoso sektorius. Institucija pabrėžia organizacinį pasirengimą: komandos formavimą, atsakomybių apibrėžimą, techninės infrastruktūros kūrimą ir ryšių su prižiūrimais subjektais stiprinimą.

    Ką keičia sektoriniai CSIRT?

    Sektorinių CSIRT idėja remiasi praktika, kad vien nacionalinio lygmens centrų nepakanka, kai daugėja išpirkos reikalaujančių atakų, tiekimo grandinės incidentų ir pramoninių sistemų pažeidžiamumų. Specializuotos komandos geriau supranta konkrečių sektorių technologijas, reguliavimą ir tipines krizių grandines.

    Toks modelis ypač svarbus infrastruktūrai, kur incidentų kaina matuojama ne tik duomenų praradimu, bet ir paslaugų sutrikimais gyventojams. Transporto, vandentvarkos ar gamybos srityse reagavimo greitis ir aiškūs veiksmų scenarijai gali lemti, ar incidentas taps lokaliu sutrikimu, ar plataus masto krize.

    Plėtra taip pat siejama su Europos Sąjungos kryptimi didinti svarbiausių ir svarbių subjektų atsakomybę kibernetinio saugumo srityje. Praktikoje tai reiškia daugiau pranešimų apie incidentus, daugiau prevencinių patikrų ir didesnį poreikį turėti institucijas, kurios geba ne tik priimti informaciją, bet ir realiai padėti ją suvaldyti.

    Didžiausias išbandymas – ne struktūra, o pajėgumai

    Ekspertai dažnai pabrėžia, kad vien naujų komandų įkūrimas dar negarantuoja proveržio: svarbiausia yra žmonės, procesai ir techninės priemonės. Sektoriniams CSIRT reikės užtikrinti budėjimo režimą, incidentų triage, forensikos kompetencijas, aiškias eskalavimo taisykles bei saugius kanalus keitimuisi informacija su nacionalinio lygmens komandomis.

    Ne mažiau svarbus ir pasitikėjimas: įmonės linkusios atviriau dalintis informacija tuomet, kai mato tiesioginę pagalbą, aiškią konfidencialumo tvarką ir apčiuopiamą vertę. Todėl komunikacija su sektoriumi dar iki pilnos operacinės parengties gali tapti vienu iš veiksnių, lemiančių, kaip greitai naujieji CSIRT taps realiai veikiančiais reagavimo centrais.

  • Po kibernetinės atakos lemia minutės: ENISA ekspertas įvardijo tris pirmuosius žingsnius verslui

    Laikais, kai sukčiavimo laiškai ir netikros svetainės vis dažniau kuriamos pasitelkiant DI, o naujos pažeidžiamumo spragos išnaudojamos per valandas ar net minutes, įmonių reakcija į kibernetinį incidentą tampa esminiu išlikimo veiksniu. Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros ENISA atstovai pabrėžia, kad pirmosios valandos po įsilaužimo neretai nulemia galutinių nuostolių mastą.

    ENISA kibernetinio saugumo ir operacijų direktorius Hansas de Vriesas akcentuoja, kad kibernetinė ataka šiandien nėra vien IT skyriaus problema. Tai visos organizacijos atsparumo testas, apimantis technologijas, žmones ir procesus, o klaidos pradžioje gali pakenkti ne tik sistemoms, bet ir reputacijai bei klientų pasitikėjimui.

    DI keičia atakų greitį

    Pastaraisiais metais saugumo ekspertai vis dažniau kalba apie trumpėjantį laiką nuo spragos aptikimo iki jos išnaudojimo. DI padeda nusikaltėliams greičiau parengti įtikinamas apgaules, automatizuoti žvalgybą ir pritaikyti atakų scenarijus konkrečioms įmonėms, todėl vėluojanti reakcija tampa brangia klaida.

    Ši situacija didina poreikį iš anksto turėti incidentų valdymo planą, apmokytus atsakingus žmones ir aiškius sprendimų priėmimo kelius. Praktikoje daugelis organizacijų deklaruoja pasirengimą, tačiau realaus įvykio metu paaiškėja, kad trūksta aiškios komunikacijos, atsarginių veikimo scenarijų ir išbandytų procedūrų.

    Trys žingsniai pirmosioms minutėms

    ENISA ekspertas išskiria tris prioritetus, kuriuos įmonei svarbu atlikti vos pastebėjus galimą įsilaužimą ar duomenų nutekėjimą. Tikslas yra sustabdyti žalą, užfiksuoti informaciją tyrimui ir kuo greičiau įjungti pagalbos mechanizmus, kad incidentas neplistų.

    „Greitas pranešimas apie ataką padeda specialistams greičiau spręsti problemą ir užkirsti kelią tolesnei žalai, taip pat leidžia gauti patarimų ir paramą, reikalingą efektyviam atsigavimui“, – sakė Hansas de Vriesas.

    Pirmasis žingsnis yra nedelsiant stabilizuoti situaciją ir rinkti įrodymus: išsaugoti klaidų pranešimus, sistemos įspėjimus, ekrano nuotraukas, užfiksuoti įtartiną veiklą ir neardyti galimų įkalčių. Tai svarbu ir vidiniam tyrimui, ir tuo atveju, jei prireiktų teisėsaugos ar reguliuotojų įsitraukimo.

    Antrasis žingsnis yra kreiptis į kompetentingas institucijas ir naudotis oficialiais pranešimo kanalais. ES šalyse veikia nacionaliniai kibernetinio saugumo centrai ir incidentų registravimo mechanizmai, o didesniais atvejais gali būti reikalingas ir platesnis koordinavimas su sektoriaus ar valstybinėmis struktūromis.

    Trečiasis žingsnis yra greitas ir tikslus informavimas tų, kuriuos incidentas galėjo paveikti. Tai apima darbuotojus, klientus, partnerius ir tiekimo grandinės dalyvius, nes šiuolaikinėse atakose dažnai siekiama plisti per kontaktus, perimtas paskyras ar kompromituotus tiekėjų kanalus.

    Technologijos, žmonės ir procesai

    ENISA pabrėžia, kad kibernetinė sauga nėra vieno įrankio ar vienos platformos klausimas. Net pažangiausios apsaugos priemonės nebus veiksmingos, jei darbuotojai neatpažins apgaulių arba jei organizacijoje nebus aiškių taisyklių, kas ką daro incidento metu.

    „Sistemos ir paslaugos, kuriomis remiamės kasdieniame gyvenime, yra tarpusavyje susietos, todėl sutrikimas vienoje grandinės vietoje gali sukelti domino efektą visoje tiekimo grandinėje“, – sakė Hansas de Vriesas.

    Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama nuolatiniams mokymams, pratyboms ir pareigybių aiškumui, kad incidento metu sprendimai būtų priimami greitai. ENISA taip pat yra parengusi Europos kibernetinio saugumo gebėjimų sistemą, kuri padeda įmonėms apibrėžti roles ir kompetencijas bei planuoti, kokių specialistų reikia realiam atsparumui užtikrinti.

    Artėjant griežtesniems reikalavimams daliai sektorių, įmonėms aktualu ne tik investuoti į technologijas, bet ir reguliariai testuoti veiklos tęstinumo planus, atnaujinti incidentų valdymo procedūras ir įvertinti tiekėjų rizikas. Kuo aiškesnis pasirengimas, tuo didesnė tikimybė, kad kibernetinė ataka netaps verslo sustojimu.

  • CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 artėja: kodėl kibernetinis saugumas tapo vadovų, ne tik IT, tema

    CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 jau netrukus suburs viešojo sektoriaus, verslo ir technologijų lyderius diskusijai apie tai, kaip stiprinti atsparumą skaitmeninėms grėsmėms. Renginys vyks birželio 15–16 dienomis Katovicuose, Tarptautiniame kongresų centre.

    Organizatoriai akcentuoja, kad kibernetinis saugumas šiandien nebėra vien IT skyrių atsakomybė, nes incidentai tiesiogiai veikia veiklos tęstinumą, reputaciją ir klientų pasitikėjimą. Augant atakų automatizavimui ir DI naudojimui, rizikos valdymas vis dažniau persikelia į vadovų darbotvarkę.

    Kas keičiasi 2026 metais?

    Europos organizacijoms aktualūs ne tik techniniai sprendimai, bet ir atitiktis reikalavimams, susijusiems su NIS2, nacionaliniais kibernetinio saugumo reguliavimais bei produkto saugumo prievolėmis. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį tiekimo grandinių kontrolei, incidentų pranešimui ir aiškiai apibrėžtai atsakomybei.

    Renginio darbotvarkėje numatytos temos apims kritinės infrastruktūros apsaugą, debesijos saugumą, duomenų centrų vaidmenį, dezinformacijos poveikį ir tarpsektorinį bendradarbiavimą. Daug dėmesio žadama skirti ir žmonių veiksniui, nes socialinė inžinerija išlieka viena dažniausių sėkmingų įsilaužimų priežasčių.

    Nuo strategijos iki incidentų valdymo

    CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 programoje numatytos diskusijos apie organizacijų pasirengimą krizėms, rizikos valdymą ir praktinius atsparumo didinimo scenarijus. Tarp dažniausiai minimų krypčių yra SOC ir CSIRT pajėgumų kūrimas, veiklos tęstinumo planai ir pasirengimas masinėms atakoms.

    Renginyje dalyvaus administracijos, pramonės, gynybos sektoriaus, mokslo ir saugumo technologijų atstovai, o diskusijose tikimasi suderinti strateginį ir operacinį požiūrį. Toks formatas svarbus todėl, kad realūs incidentai beveik visada paliečia ir procesus, ir žmones, ir technologijas vienu metu.

    Ataskaita ir apdovanojimai

    Konferencijos metu planuojama pristatyti šių metų „Cyberportretu Polskiego Biznesu“ leidimą, kuriame apibendrinama, kaip organizacijos vertina grėsmes ir kiek yra pasirengusios incidentams. Tokios apžvalgos paprastai padeda palyginti brandą skirtinguose sektoriuose ir identifikuoti dažniausiai pasikartojančias spragas.

    Taip pat numatomas CYBERSEC Awards konkursas, kuriuo bus siekiama išskirti sprendimus ir žmones, darančius apčiuopiamą poveikį skaitmeninės gynybos stiprinimui. Organizatoriai skelbia keturias kategorijas: Metų inovacija, Metų įmonė, Lyderis kibernetinėje edukacijoje ir Kibernetinio saugumo meistras.

    „Kibernetinis saugumas nebėra tema tik IT skyriams. Tai veiklos tęstinumas, valstybės saugumas ir visuomenės pasitikėjimas“, – sakė Aleksandra Helbin.

    Dalyvauti norintys asmenys registraciją paprastai atlieka per oficialų renginio puslapį iki organizatorių nurodyto termino. Kadangi vietų skaičius tokio masto renginiuose dažnai ribojamas, įmonės ir institucijos paprastai iš anksto planuoja komandų dalyvavimą pagal aktualiausias temas.

  • CYBERSEC EXPO & FORUM už mėnesio: Katovicuose susitiks regiono kibernetinio saugumo lyderiai

    CYBERSEC EXPO & FORUM – vienas didžiausių kibernetinio saugumo renginių Vidurio ir Rytų Europoje – vyks po mėnesio, birželio 15–16 dienomis, Katovicuose esančiame Tarptautiniame kongresų centre. Organizatoriai skelbia, kad šiemet daugiausia dėmesio bus skiriama valstybės ir verslo atsakomybei už duomenų, sistemų bei kritinės infrastruktūros apsaugą.

    Renginio programoje numatytos diskusijos apie tai, kaip kibernetinis saugumas tampa kasdienio valstybės veikimo pagrindu: nuo viešųjų paslaugų tęstinumo iki energetikos, sveikatos apsaugos ir tiekimo grandinių atsparumo. Dėl augančios geopolitinės įtampos ir didėjančio incidentų skaičiaus organizacijos vis dažniau kibernetinę riziką vertina kaip strateginį, o ne vien IT klausimą.

    Kas susitiks Katovicuose?

    Pasak organizatorių, į Katovicus kviečiami viešojo sektoriaus, savivaldos, pramonės, gynybos, technologijų bendrovių ir mokslo atstovai, taip pat praktikai, kasdien dirbantys su incidentų prevencija ir valdymu. Tokia auditorija leidžia vienoje vietoje aptarti tiek reguliacinius pokyčius, tiek realius saugumo sprendimus, kurie veikia organizacijose.

    Vienas iš akcentų – bendradarbiavimo modeliai tarp valstybės institucijų ir privataus sektoriaus, kai reikia apsaugoti kritines paslaugas ir užtikrinti veiklos tęstinumą. Kartu tai erdvė aptarti, kaip kibernetinis saugumas integruojamas į pirkimus, tiekėjų atranką ir technologinę politiką, kai vis svarbesnė tampa skaitmeninė suvereniteto tema.

    „Šiandien, kai didėja geopolitinė ir reguliacinė įtampa, sprendimai dėl technologinio suvereniteto, tiekimo grandinių saugumo, duomenų apsaugos ir gebėjimo reaguoti į incidentus tampa lemiantys regiono atsparumui“, – sakė WNP vyriausioji redaktorė Aleksandra Helbin.

    NIS2, nacionaliniai įstatymai ir praktika

    Programoje numatomos diskusijos apie NIS2 direktyvos įgyvendinimo kryptis ir nacionalinių kibernetinio saugumo reikalavimų taikymą organizacijose. Europos Sąjungoje NIS2 plečia sektorių ratą, didina vadovų atsakomybę ir kelia griežtesnius incidentų pranešimo bei rizikos valdymo standartus, todėl pasirengimas tampa aktualus ne tik didelėms, bet ir vidutinėms įmonėms.

    Renginyje taip pat ketinama kalbėti apie investicijų į saugumą finansavimą, kompetencijų trūkumą ir tai, kaip stiprinti vietos technologijų ekosistemą. Praktinėse temose numatomi saugumo operacijų centrų, incidentų reagavimo komandų, rizikų valdymo ir krizinių scenarijų planavimo klausimai.

    DI ir dezinformacija – tarp svarbiausių temų

    Atskirą darbotvarkės dalį sudaro DI taikymas saugume: nuo automatizuotos grėsmių analizės iki DI naudojimo tiek gynybai, tiek puolimui. Ekspertai pabrėžia, kad DI įrankiai didina aptikimo greitį, tačiau kartu kelia naujų rizikų, pavyzdžiui, sudėtingesnių socialinės inžinerijos atakų ar automatizuotų pažeidžiamumų paieškų.

    Kitas svarbus segmentas – dezinformacijos valdymas ir visuomenės atsparumo stiprinimas, ypač kai informacinės operacijos vis dažniau derinamos su kibernetiniais incidentais. Organizatoriai taip pat išskiria debesijos, duomenų centrų saugumą ir išmaniųjų miestų sprendimų apsaugą, kur svarbi tampa tiek technologija, tiek valdysena.

    Šių metų naujovė – CYBERSEC Awards apdovanojimai, kuriais bus siekiama įvertinti lyderius, inovatorius ir institucijas, prisidedančias prie regiono skaitmeninio atsparumo. Organizatoriai kviečia aktyviai įsitraukti į kandidatų teikimą ir balsavimą.

  • Startavo CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 registracija: birželį Katovicuose – nauja apdovanojimų gala

    CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 organizatoriai pradėjo dalyvių registraciją į vieną didžiausių kibernetinio saugumo renginių Vidurio ir Rytų Europoje. Konferencija vyks 2026 metais birželio 15–16 dienomis Katovicuose, Tarptautiniame kongresų centre.

    Šių metų programoje atsiranda naujovė – CYBERSEC Awards apdovanojimų ceremonija ir vakarinė gala. Organizatoriai teigia, kad tai bus proga įvertinti komandas ir iniciatyvas, kurios realiai stiprina skaitmeninį atsparumą regione.

    Ko tikėtis iš programos

    Pagrindinė renginio tema – We are the firewall, pabrėžianti bendrą atsakomybę už sistemų, duomenų, procesų ir paslaugų saugumą. Programoje numatomos diskusijos apie geopolitikos įtaką kibernetiniam saugumui, technologinę suverenitetą ir kritinės infrastruktūros apsaugą.

    Daug dėmesio bus skiriama praktiniams klausimams: organizacijų atsparumo stiprinimui, rizikų valdymui, incidentų prevencijai ir reagavimui. Renginyje planuojamos ir EXPO erdvės, kuriose savo sprendimus pristatys saugumo technologijų kūrėjai.

    Aktualus blokas bus skirtas reguliavimui ir atitikčiai, ypač NIS2 direktyvos reikalavimams bei nacionaliniams kibernetinio saugumo sistemos pokyčiams. Tai tema, kuri daugeliui įmonių ir viešojo sektoriaus institucijų tampa ne tik IT, bet ir vadovybės bei rizikų valdymo darbotvarkės klausimu.

    DI, dezinformacija ir kadrų trūkumas

    Programoje numatytos sesijos apie DI – kaip verslo diegimų ir naujų pareigų reguliavimo srityje šaltinį, bet kartu ir kaip priemonę, kurią vis dažniau pasitelkia ir puolanti pusė. Kibernetinių incidentų tyrėjai vis dažniau fiksuoja automatizuotas atakas, socialinės inžinerijos kampanijas ir sukčiavimo scenarijus, kuriuos pagreitina generatyviniai įrankiai.

    Organizatoriai taip pat akcentuoja kovą su dezinformacija ir socialinės atsparos stiprinimą, nes informacinės operacijos vis dažniau persidengia su kibernetinėmis atakomis. Greta to, darbdaviai ir institucijos susiduria su specialistų trūkumu, todėl dėmesys bus skiriamas kompetencijų ugdymui, edukacijai ir sertifikavimui.

    „Sprendimai dėl technologinės suvereniteto, tiekimo grandinių saugumo, duomenų apsaugos ir veiklos tęstinumo šiandien priimami augant geopolitinei ir reguliacinei įtampai“, – sakė Aleksandra Helbin.

    Pasak organizatorių, konferencijoje laukiami viešojo sektoriaus, verslo, pramonės, gynybos, mokslo atstovai bei saugumo sprendimų tiekėjai. CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 organizatorius – Grupa PTWP.

    CYBERSEC Awards: kas bus apdovanojama

    CYBERSEC Awards sieks išskirti sprendimus ir žmones, kurie daro apčiuopiamą poveikį kibernetinio saugumo brandai. Apdovanojimų struktūra orientuota į inovacijas, organizacijų pasiekimus, edukaciją ir rezultatus incidentų valdymo srityje.

    Organizatoriai skelbia, kad apdovanojimai bus įteikiami per iškilmingą vakarą 2026 metais birželio 15 dieną. Tai turėtų tapti ir papildoma tinklaveikos erdve renginio dalyviams, ieškantiems partnerių, klientų ar specialistų.

  • „QuoIntelligence“ pritraukė 7,3 mln. eurų: grėsmių žvalgyba paruošta veiksmui per kelias valandas

    „QuoIntelligence“ pritraukė 7,3 mln. eurų: grėsmių žvalgyba paruošta veiksmui per kelias valandas

    Frankfurte įkurta kibernetinių grėsmių žvalgybos bendrovė „QuoIntelligence“ pranešė užbaigusi 7,3 mln. eurų A serijos investicijų etapą. Bendrovė siekia išplėsti veiklą ir greičiau pristatyti produktą Europos vidutinio dydžio organizacijoms.

    Įmonės siūloma paslauga orientuota į vadinamąją parengtą grėsmių žvalgybą: informacija pateikiama jau išanalizuota ir sukonkretinta, kad ją būtų galima panaudoti sprendimams priimti. „QuoIntelligence“ teigia, kad klientams nereikia atskiros vidinės komandos, kad sprendimas pradėtų veikti.

    Reguliavimas keičia rinką

    Rinkos paklausą bendrovė sieja su griežtėjančiais Europos Sąjungos reikalavimais, ypač NIS2 ir DORA kryptimis. Šie režimai akcentuoja nuolatinį, iš anksto planuojamą kibernetinių rizikų valdymą ir didesnę tiekimo grandinės kontrolę.

    Praktiškai tai reiškia, kad vis daugiau organizacijų turi pagrįsti, kaip stebi grėsmes, vertina rizikas ir reaguoja į incidentus, o tai didina nuolatinės žvalgybos poreikį. „QuoIntelligence“ pabrėžia, kad tradiciškai tokios kompetencijos kūrimas įmonės viduje kainuoja reikšmingai ir užtrunka.

    Akcentas – duomenų suverenitetas

    Dar vienas svarbus veiksnys – duomenų laikymo ir jurisdikcijos reikalavimai. „QuoIntelligence“ pozicionuoja sprendimą kaip kuriamą Europoje ir veikiantį pagal Europos teisę, o duomenis laikant Europos Sąjungoje.

    Bendrovė nurodo, kad tai tampa privalumu, kai viešajame sektoriuje ar reguliuojamuose sektoriuose pirkimai vis dažniau reikalauja, jog jautrūs duomenys nepaliktų Europos jurisdikcijų. Tokie kriterijai gali riboti tiekėjus iš už Europos ribų.

    Kas investavo ir kam bus skirtos lėšos

    Investicijų etapui vadovavo „Elevator Ventures“, o kartu dalyvavo BMH Beteiligungs Managementgesellschaft Hessen (BMH). Taip pat prisidėjo ankstesnis investuotojas eCAPITAL ENTREPRENEURIAL PARTNERS ir „Mercurius Private Equity“.

    „QuoIntelligence“ teigimu, pritrauktos lėšos bus skirtos pardavimų ir plėtros komandos stiprinimui, produkto vystymui bei augimui naujose rinkose. Bendrovė, įkurta 2020 metais Frankfurte, dirba su klientais finansų, valdžios, gamybos, mažmeninės prekybos ir transporto srityse.

    „Sukūrėme „QuoIntelligence“, kad įrodytume, jog pasaulinio lygio grėsmių žvalgyba nėra tik didelių komandų privilegija: mūsų tikslas – sujungta rizikų žvalgyba, kai kibernetinės grėsmės, fizinės rizikos ir geopolitiniai signalai virsta sprendimais, o ne vien įspėjimais“, – sakė Marco Riccardi.

    „Įgalindama organizacijas visoje Europoje proaktyviai spręsti kintančias kibernetines grėsmes, „QuoIntelligence“ prisideda prie Europos nepriklausomumo ir saugumo skaitmeniniame amžiuje“, – sakė Magdalena Chalas.

    „Mūsų tolesnė investicija atspindi įsitikinimą, kurį turėjome nuo pirmos dienos: „QuoIntelligence“ gali pateikti aktualią, pritaikytą žvalgybą Europos vidutinėms įmonėms reguliuojamuose sektoriuose, nereikalaujant kurti vidinės funkcijos“, – sakė Dirk Seewald.

    Rinkoje šiuo metu ryškėja tendencija, kad grėsmių žvalgyba vis dažniau integruojama į bendrą rizikų valdymą ir atitikties procesus. Dėl to didėja poreikis ne tik techniniams įspėjimams, bet ir kontekstui: kam tai aktualu, kokia tikimybė, kokios pasekmės ir kokį veiksmą atlikti pirmiausia.

  • Frankfurto „QuoIntelligence“ pritraukė 7,3 mln. eurų: plės ES reikalavimus atitinkančią grėsmių žvalgybą

    Frankfurto „QuoIntelligence“ pritraukė 7,3 mln. eurų: plės ES reikalavimus atitinkančią grėsmių žvalgybą

    Frankfurte įsikūrusi grėsmių žvalgybos bendrovė „QuoIntelligence“ užbaigė A serijos investicijų etapą ir pritraukė 7,3 mln. eurų. Įmonė teigia, kad lėšos bus skirtos plėtrai į rinką, produkto vystymui ir komandos augimui.

    Investicijų etapui vadovavo „Elevator Ventures“, kuri yra „Raiffeisen Bank International“ rizikos kapitalo padalinys, o kartu vadovavo Heseno žemės investuotoja „BMH Beteiligungs-Managementgesellschaft Hessen“ (BMH). Prie etapo prisidėjo ir anksčiau investavusi „eCAPITAL ENTREPRENEURIAL PARTNERS“ bei „Mercurius Private Equity“.

    Kas yra Unified Risk Intelligence?

    „QuoIntelligence“ pozicionuoja savo pasiūlą kaip Unified Risk Intelligence, kai sujungiami kibernetinių grėsmių, fizinių rizikų ir geopolitinių signalų vertinimai. Įmonės tikslas yra ne vien siųsti perspėjimus, o pateikti kontekstualizuotas įžvalgas, kurias organizacijos gali paversti sprendimais.

    Pasak bendrovės, jos modelis orientuotas į klientus, kurie neturi vidinių grėsmių žvalgybos komandų, tačiau jiems vis dažniau tenka įrodyti rizikų valdymo brandą. Įmonė akcentuoja, kad parengta žvalgyba gali būti panaudojama iškart, nereikalaujant ilgo vidinių procesų kūrimo.

    NIS2 ir DORA spaudimas didina paklausą

    „QuoIntelligence“ pabrėžia, kad ES reguliavimas, ypač NIS2 direktyva ir DORA reglamentas, rizikos valdymą daugeliui organizacijų paverčia nebe konkurenciniu pranašumu, o privalomu minimumu. Tai ypač aktualu finansų sektoriui ir tiekimo grandinėms, kuriose reikalaujama aktyvesnės priežiūros.

    Įmonė teigia, kad NIS2 ir DORA kartu reikšmingai išplečia organizacijų ratą, kurioms tenka diegti nuolatinį, į ateitį orientuotą kibernetinių rizikų valdymą. Dėl to auga poreikis sprendimams, kurie padeda greitai įsivertinti rizikas ir dokumentuoti priimtus sprendimus.

    Europos duomenų jurisdikcija kaip konkurencinis veiksnys

    Dar vienas akcentuojamas veiksnys yra augantys reikalavimai, kad jautrūs duomenys būtų tvarkomi ES jurisdikcijoje. „QuoIntelligence“ teigia, kad tai kai kuriais atvejais riboja ne ES tiekėjų paslaugų naudojimą ir atveria galimybes Europoje kuriamiems sprendimams.

    Bendrovė nurodo, kad yra įsteigta pagal Vokietijos teisę, taip pat veikia per subjektus Ispanijoje ir Italijoje, o duomenis laiko ES jurisdikcijoje. Tai, įmonės vertinimu, svarbu klientams, kuriems tenka derinti saugumo, tiekimo grandinės ir atitikties reikalavimus.

    „Aukščiausio lygio grėsmių žvalgyba dažnai apibūdinama kaip tai, ką gali sukurti tik didelės komandos. „QuoIntelligence“ sukūrėme tam, kad įrodytume priešingai: mūsų vizija yra Unified Risk Intelligence, kai kibernetinės grėsmės, fizinės rizikos ir geopolitiniai signalai susilieja į sprendimus, o ne tik perspėjimus, ir tai pasiekiama per kelias valandas nuo įdiegimo, laikantis Europos teisės“, – sakė „QuoIntelligence“ vadovas ir įkūrėjas Marco Riccardi.

    Įmonė taip pat teigia, kad jos platforma „Mercury“ naudoja DI, tačiau rezultatus peržiūri ir kontekstualizuoja analitikų komanda Europoje. Be to, pristatomas pokalbinis analitiko asistentas KARLA, skirtas supaprastinti prieigą prie įžvalgų skirtingiems organizacijos lygiams.

    Strategine prasme „QuoIntelligence“ išskiria finansų sektorių kaip vieną svarbiausių augimo krypčių, ypač dėl DORA reikalavimų. Bendrovė tvirtina, kad „Elevator Ventures“ ryšiai DACH ir Vidurio bei Rytų Europoje gali padėti spartinti pardavimų plėtrą.

    „QuoIntelligence“ įkurta 2020 metais Frankfurte. Bendrovė nurodo, kad 2023 metais buvo pritraukusi 5 mln. eurų pradinio etapo investiciją, o dabar planuoja stiprinti platinimo partnerių kanalą, dirbant su sistemų integratoriais, perpardavėjais ir paslaugų teikėjais.