CP v2

Tag: Niujorkas

  • Florence Pugh šokiravo Niujorką su „Chloé“ nėriniuotu kombinezonu: šį įvaizdį jau matėme

    Florence Pugh šokiravo Niujorką su „Chloé“ nėriniuotu kombinezonu: šį įvaizdį jau matėme

    Aktorė Florence Pugh Niujorke vėl atkreipė dėmesį drąsiu stiliaus pasirinkimu. Ji seniai garsėja tuo, kad nebijo ryškių siluetų, skaidrių audinių ir netikėtų derinių, kurie socialiniuose tinkluose akimirksniu sukelia diskusijas.

    Šįkart Pugh pasirinko mados namų „Chloé“ kombinezoną, kuriame dominavo smėlio ir balti tonai. Įvaizdį išskyrė gausūs nėrinių ir raukinių akcentai, o satino ir šilko audiniai suteikė deriniui lengvumo bei prabangos įspūdį.

    Stilistiniu požiūriu tai dar vienas pavyzdys, kaip pastaraisiais metais raudonojo kilimo estetika persikelia į gatvės madą. Permatomų audinių, vadinamųjų naked dress, kryptis išlieka viena ryškiausių tendencijų, o tokie įvaizdžiai dažnai tampa ne tik mados, bet ir saviraiškos pareiškimu.

    Prie kombinezono aktorė priderino sidabrines aukštakulnes basutes, blizgią delninę ir akinius nuo saulės. Romantišką nuotaiką sustiprino švelnus makiažas, šoninis sklastymas ir laisvos garbanos, sukūrusios subtilų retro įspūdį.

    Įvaizdis internete sulaukė dvejopų reakcijų: vieni gyrė naują Pugh stiliaus pusę ir jos gebėjimą suvaldyti sudėtingą siluetą. Kiti kritikavo spalvų tonų neatitikimą ir teigė, kad kai kurios detalės primena namų tekstilę ar pižamos estetiką.

    Diskusijas sustiprino ir tai, kad šis modelis nėra pirmą kartą matomas viešumoje. Toks pats „Chloé“ kombinezonas anksčiau buvo pastebėtas ir ant amerikiečių dainininkės bei influencerės Addison Rae, o pats drabužis priskiriamas prekės ženklo 2026 metų pavasario ir vasaros kolekcijai.

    Tokie pasikartojantys įvaizdžiai šiandien mados pasaulyje tampa įprasti, nes socialiniai tinklai greitai išryškina, kas ir kada vilkėjo konkretų modelį. Dėl to garsenybių pasirinkimai vis dažniau vertinami ne tik pagal estetiką, bet ir pagal kontekstą, išskirtinumą bei gebėjimą naujai „perskaityti“ jau matytą drabužį.

  • Bruklino gyventojui – iki 12 metų kalėjimo: per „Coinbase“ apgavystę išviliojo apie 13,7 mln. eurų

    Bruklino gyventojui – iki 12 metų kalėjimo: per „Coinbase“ apgavystę išviliojo apie 13,7 mln. eurų

    JAV Niujorko Bruklino rajone gyvenantis Ronaldas Spektoras nuteistas dėl ilgiau nei metus trukusios sukčiavimo schemos, per kurią, teisėsaugos teigimu, iš maždaug 100 žmonių išviliojo beveik 13,7 mln. eurų vertės kriptoturto. Teismas jam skyrė laisvės atėmimo bausmę nuo 4 iki 12 metų.

    Bruklino apygardos prokuratūra skelbė, kad vyras prisipažino kaltu pagal 31 epizodą apimantį kaltinamąjį aktą. Tarp inkriminuotų nusikaltimų nurodomas pirmo laipsnio pinigų plovimas, stambaus masto vagystė ir vogto turto laikymas.

    Schemos esmė: apsimetė „Coinbase“ atstovu

    Prokurorų duomenimis, R. Spektoras su aukomis kontaktuodavo apsimesdamas „Coinbase“ atstovu ir įtikinėdavo, kad jų turtui esą kyla grėsmė. Tuomet jis ragindavo perkelti kriptovaliutas į naują piniginę, kuri, aukų manymu, buvo jų pačių valdoma.

    Iš tiesų piniginė būdavo sukurta taip, kad prieigą turėtų ir sukčius, todėl pervestas lėšas jis galėdavo perimti. Dalis nukentėjusiųjų, kaip nurodė pareigūnai, prarado ypač dideles sumas, kai kuriais atvejais nuostoliai siekė ir daugiau nei 860 000 eurų.

    Kaip buvo plaunami pavogti pinigai

    Tyrėjai teigė nustatę, kad pavogtas kriptoturtas buvo „sluoksniuojamas“ per kelias platformas: keičiamas į kitas kriptovaliutas, pervedamas per skirtingas kriptovaliutų biržas ir galiausiai sutelkiamas vadinamuosiuose išgryninimo taškuose.

    Anot prokuratūros, ten lėšos galėjo būti paverčiamos kitų rūšių kriptoturtu, panaudojamos lažyboms, konvertuojamos į grynuosius ar išleidžiamos dovanų kortelėms bei skaitmeniniam turtui įsigyti. Tokia taktika dažnai pasitelkiama siekiant apsunkinti pinigų kilmės atsekimą.

    Įrodymai: blokų grandinės analizė ir skaitmeninė ekspertizė

    Teisėsauga nurodė, kad schemą pavyko susieti su R. Spektoru pasitelkus transakcijų įrašus, blokų grandinės analizę, skaitmeninę ekspertizę ir kelių kratos orderių metu gautus duomenis. Tyrėjai taip pat teigė jo namų interneto adresą susieję su piniginėmis, iš kurių buvo vykdomos vagystės.

    Be laisvės atėmimo bausmės, teismas skyrė turto konfiskavimą, kurio vertė viršija apie 430 000 eurų, ir įpareigojo atlyginti beveik 13,7 mln. eurų žalą nukentėjusiesiems. Prokuratūra buvo siekusi griežtesnės bausmės, tačiau galutinis nuosprendis priimtas pagal susitarimą dėl kaltės pripažinimo.

    Tokios socialinės inžinerijos atakos, kai sukčiai apsimeta patikimais paslaugų teikėjais ir skubina priimti sprendimus, išlieka viena dažniausių kriptoturto vagysčių priežasčių. Ekspertai nuolat pabrėžia, kad jokie teisėti klientų aptarnavimo atstovai neprašo perkelti lėšų į naujas pinigines ir nepadeda „apsaugoti“ turto pervedimu.

  • „Qantas“ meta iššūkį aviacijai: be sustojimo sujungs Sidnėjų ir Niujorką – kiek truks skrydis?

    „Qantas“ meta iššūkį aviacijai: be sustojimo sujungs Sidnėjų ir Niujorką – kiek truks skrydis?

    Maršrutas, kuris trumpins laiką

    Australijos oro linijos „Qantas“ patvirtino, kad nuo 2028 metų vidurio planuoja pradėti tiesioginius skrydžius be persėdimų tarp Sidnėjaus ir Niujorko. Bendrovė teigia, kad toks maršrutas bendrą kelionės laiką sutrumpins daugiau nei 3 valandomis, palyginti su šiandien dažniausiai siūlomais skrydžiais su vienu sustojimu.

    Planuojama, kad bilietai į pirmuosius reisus prekyboje pasirodys nuo 2027 metų rugpjūčio. Tikslios kainos kol kas neskelbiamos, tačiau aviakompanijos dažniausiai pabrėžia, kad itin ilgo nuotolio skrydžiuose reikšmingą dalį savikainos sudaro degalai ir speciali orlaivio konfigūracija.

    Kas yra Project Sunrise

    Šis projektas vadinamas Project Sunrise ir apima itin ilgo nuotolio skrydžius, kuriems reikalingi specialiai pritaikyti lėktuvai. „Qantas“ nurodo, kad maršrutą aptarnaus „Airbus“ A350-1000ULR orlaiviai, sukonfigūruoti taip, kad galėtų ore išbūti iki 22 valandų.

    Pasak bendrovės, lėktuvuose bus įrengtas papildomas apie 20 000 litrų degalų bakas, kad būtų užtikrintas reikalingas nuotolis. Liepos mėnesį vienas bandomųjų orlaivių sėkmingai įvykdė 24 valandų ir 24 minučių skrydį iš Melburno į Tulūzą, taip patvirtindamas numatomą techninį pajėgumą.

    Kaip ruošiamasi 18 valandų ore

    „Qantas“ primena, kad itin ilgo nuotolio skrydžių koncepcija jau netrukus bus išbandyta komerciniu mastu: maršrute Sidnėjus–Londonas keleiviai ore turėtų praleisti apie 18 valandų. Būtent šio tipo kelionės, anot avialinijų, reikalauja ne tik didesnio nuotolio, bet ir kitokių sprendimų salone.

    „Skristi tokius atstumus verta tik tada, jei mūsų klientai atvyksta jausdamiesi geriausiai, ir šis įsitikinimas suformavo viską, ką sukūrėme“, – sakė „Qantas“ grupės vadovė Vanessa Hudson.

    „Pastarąjį dešimtmetį, dirbdami kartu su ekspertais, suprojektavome orlaivį ir kelionės patirtį pagal itin ilgo nuotolio skrydžių mokslą: nuo apšvietimo iki maisto ir pirmos tokio tipo savijautos zonos. Tai iš esmės kitoks skrydžio būdas“, – teigė ji.

    Bendrovė skelbia, kad visų klasių keleiviai galės naudotis vadinamąja Wellbeing Zone, kurioje numatyti judesio pratimų sprendimai ir lengvi užkandžiai bei gėrimai. Tokios erdvės pastaraisiais metais tampa viena iš aviacijos tendencijų, kai vežėjai, siekdami išsiskirti, daugiau investuoja į keleivių savijautą ilguose reisuose.

    Ekonominėje klasėje planuojama 140 vietų 3–3–3 išdėstymu, o vietos tarp eilių, pasak „Qantas“, bus didesnės nei dalyje dabartinių bendrovės orlaivių. Ekonominėje „plus“ klasėje nurodomas 34 colių atstumas tarp eilių, verslo klasėje numatoma apie 80 colių ilgio gulima lova.

    Pirmos klasės keleiviams žadama tokia pati lovos koncepcija, papildomai numatant atskirą atsilošiamą krėslą ir pilno ilgio spintą. „Qantas“ teigimu, būtent salono sprendimai turi kompensuoti didžiausią tokio skrydžio iššūkį – ilgą laiką uždaroje erdvėje ir kintančius paros ritmus.

    Project Sunrise pavadinimas, kaip aiškina bendrovė, yra istorinė nuoroda į Antrojo pasaulinio karo laikų „dvigubo saulėtekio“ skrydžius, kuriuos „Qantas“ vykdė tarp Vakarų Australijos ir bazės dabartinėje Šri Lankoje. Šiandien tokia simbolika tampa dalimi rinkodaros, siekiant pabrėžti technologinį proveržį ir ilgo nuotolio skrydžių tradiciją.

  • Belgijos karalienė Matilda Niujorke nustebino: ši žalia spalva ypač tinka pavasariui

    Belgijos karalienė Matilda Niujorke nustebino: ši žalia spalva ypač tinka pavasariui

    Belgijos karalienė Matilda, garsėjanti ryškių spalvų garderobu, šįkart dėmesį patraukė sodria žalia apranga. Į 81-ąją Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesiją Niujorke 2026 metų rugsėjo 21 dieną ji atvyko pasirinkusi intensyvų, tačiau ne rėžiantį akį atspalvį.

    Stiliaus specialistai tokią žalią dažnai priskiria palankiausioms spalvoms vadinamajam pavasario tipui. Jam būdingi šilti, šviesūs tonai, nedidelis kontrastas tarp plaukų, akių ir odos, todėl geriausiai tinka švarios, gyvos ir sodrios spalvos, kurios neužgožia veido bruožų.

    Karalienės Matildos išvaizda dažnai minima kaip pavasario tipo pavyzdys: šviesūs plaukai su auksiniais atspalviais, šviesi oda su šiltu, persikiniu tonu ir mėlynos akys. Dėl to tokie atspalviai kaip ryškesnė žalia ar koralų tonai paprastai sukuria gaivų, energingą įspūdį.

    Niujorke monarchė pasirinko žalią dviejų dalių derinį: ilgas kelnes ir už klubų krentančią palaidinę, per juosmenį sujuostą diržu. Toks sprendimas vizualiai pabrėžė liemenį ir išlaikė dalykišką, tačiau ne nuobodų oficialaus renginio įvaizdį.

    Daug dėmesio sulaukė ir palaidinės kirpimas: iškirptė sklandžiai perėjo į rankovių liniją, sukurdama efektą, primenantį subtilų apykaklės ir atviresnės pečių linijos derinį. Būtent detalės, o ne vien spalva, dažnai lemia, kodėl apranga atrodo išskirtinai ir įsimena.

    Prie žaliai dominuojančio įvaizdžio karalienė priderino neutralių, kūno spalvos tonų aksesuarus: avalynę ir rankinę. Papuošalams ji pasirinko auksą, kuris šiltesniems odos atspalviams paprastai suteikia daugiau švytėjimo nei sidabro tonai.

    Karalienės Matildos dalyvavimas JT renginiuose yra nuoseklios veiklos dalis. Ji siejama su JT Darnaus vystymosi tikslais ir reguliariai dalyvauja aukšto lygio susitikimuose bei darbo sesijose, kur akcentuojami socialiniai ir humanitariniai klausimai.

    Savo kalboje ji dėmesį sutelkė į humanitarinę pagalbą, paramą karų aukoms bei modernių technologijų ir skaitmenizacijos įtaką siekiant Darnaus vystymosi tikslų iki 2030 metų. Taip pat buvo numatytas susitikimas su jaunimo delegatais, siekiant išgirsti jų įžvalgas ir lūkesčius.

  • Selena Gomez Niujorke sukėlė ažiotažą: jos minimalistinis įvaizdis parodė, kas dabar madinga

    Selena Gomez Niujorke sukėlė ažiotažą: jos minimalistinis įvaizdis parodė, kas dabar madinga

    Selena Gomez Niujorke vėl atsidūrė dėmesio centre, kai fotografai ją užfiksavo išeinančią iš viešbučio ir bendraujančią su gerbėjais. Po įspūdingo pasirodymo apdovanojimų vakare ji šįkart pasirinko visiškai kitą kryptį – santūrų, šviesių atspalvių derinį.

    Dainininkė ir aktorė atsisakė sezonui būdingų sodrių spalvų ir pasirinko kreminį total look, kuris iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti paprastas. Vis dėlto įspūdį sukūrė ne spalva, o kruopščiai suderinti siluetai ir detalės, dėl kurių visas įvaizdis atrodė modernus ir prabangus.

    Derinio pagrindą sudarė palaidinė aukštu kaklu ir ilgesnėmis rankovėmis, išryškintomis pūstomis formomis ties riešais, taip pat asimetriško kirpimo midi ilgio sijonas. Būtent konstrukcija ir audinio kritimas suteikė minimalistinei stilistikai charakterio, o bendras vaizdas atrodė subtiliai išbaigtas.

    Stilizaciją ji užbaigė klasikiniais aukštakulniais bateliais derančiame atspalvyje ir balta odine, apvalintų formų rankine su trumpa rankena. Papuošalams pasirinktas sidabro tonas, o įvaizdį papildė ir tamsinti akiniai nuo saulės.

    Dėmesį patraukė ir grožio sprendimai, kurie atitiko bendrą kryptį: švelnus, minimalistinis manikiūras pudrinės rožės atspalvio neleido įvaizdžiui tapti perkrautam. Pastaraisiais metais būtent tokia estetika vis dažniau dominuoja ir raudonuosiuose kilimuose, ir kasdienėje garsenybių madoje, kai akcentuojama kokybė, kirpimas ir ilgaamžiai sprendimai, o ne ryškūs efektai.

  • Paskelbė 2026 metų geriausių miestų reitingą: Europa turi kozirį, bet JAV triuškina kitu

    Paskelbė 2026 metų geriausių miestų reitingą: Europa turi kozirį, bet JAV triuškina kitu

    Kas sudarė 2026 metų sąrašą

    2026 metų Oxford Economics Global Cities Index rodo, kad aukščiausiose pozicijose dominuoja Europa ir Šiaurės Amerika: jos užima 78 iš 100 geriausių vietų. Europai priskiriami 44 miestai, Jungtinėms Valstijoms – 30, o Kanadai – 4.

    Indeksas vertina, kaip didžiausi pasaulio miestai suderina ekonomines galimybes su gyvenimo kokybe, talentų pritraukimu, aplinkos atsparumu ir valdymo stabilumu. Reitingo lyderių dešimtuke net penki miestai yra JAV, o Europa turi keturias vietas.

    Europos koziriai ir JAV pranašumai

    Tarp Europos miestų aukščiausiai įvertinti Londonas, Paryžius, Dublinas ir Ciurichas. JAV dešimtuke pirmauja Niujorkas, taip pat aukštai rikiuojasi Sietlas, San Franciskas, Bostonas ir San Chosė.

    Oxford Economics analizė pabrėžia skirtingas stiprybes: JAV miestus į viršų stumia ekonomikos bei žmogiškojo kapitalo rodikliai, o Europos miestai dažniau laimi gyvenimo kokybės, aplinkos ir valdymo kategorijose.

    „JAV miestų aukštą poziciją lemia labai stiprūs ekonomikos ir žmogiškojo kapitalo balai, o Europoje išsiskiriama gyvenimo kokybės, aplinkos ir valdymo srityse“, – sakė Oxford Economics City Services direktorius Liamas Sidesas.

    Londonas išsiskiria, bet turi silpną vietą

    Vertinime išskiriama, kad Londonas yra ryški Europos išimtis talentų kategorijoje: miestas pasiekė aukščiausią žmogiškojo kapitalo įvertinimą visame indekse. Tai siejama su universitetais, verslo ekosistema ir gebėjimu pritraukti kvalifikuotus darbuotojus.

    Vis dėlto Londono gyvenimo kokybės rodiklis buvo silpniausias jo kategorijose, o tai atskleidžia struktūrines problemas, kurios dažnai lydi globalius finansų centrus. Indekso autoriai taip pat pažymi, kad aukštas pajamas neretai „suvalgo“ kasdienės išlaidos.

    Bendras skaudulys – būsto įperkamumas

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad tiek Europoje, tiek JAV išlieka ta pati didelė problema – būsto įperkamumas. Londonas, Dublinas ir Niujorkas įvardijami kaip miestai, kuriuose aukštos būsto kainos blogina gyvenimo kokybės balus net ir esant dideliems atlyginimams.

    Kita medalio pusė – miestai, kuriuose būstas santykinai pigesnis, gali įgyti konkurencinį pranašumą, jei kartu auga pajamos. Kaip pavyzdys minimas Tulūzos miestas, kuris dalį darbuotojų pritraukia iš Paryžiaus, be kita ko, dėl didesnio įperkamumo.

    Didžiausi šuoliai ir miestai, kuriuos verta stebėti

    Lyginant su praėjusiais metais, Dublinas pakilo septyniomis vietomis ir pasiekė šeštą poziciją, tačiau būsto įperkamumo rodikliai išlieka silpni. Didžiausią šuolį Europoje fiksavo Varšuva, pakilusi 109 vietomis iki 61 pozicijos, o Stambulas pakilo 42 vietomis iki 64.

    Tarp „miestų, kuriuos verta stebėti“, Oxford Economics išskyrė Varšuvą, Taliną, Eindhoveno miestą, Mančesterį ir Tulūzą. Varšuva įvardijama kaip svarbus finansų, technologijų ir verslo paslaugų centras Vidurio ir Rytų Europoje, o Talinas siejamas su sparčiu BVP augimu ir technologijų paslaugų plėtra.

    DI poveikis ir Azijos augimo banga

    Ataskaitoje pažymima, kad pasaulinis DI bumas tampa reikšmingu miestų konkurencingumo veiksniu, ypač ten, kur susitelkę talentai, mokslas ir technologijų verslai. Tarp Europoje gerai pasirengusių miestų minimi Londonas, Eindhovenas ir Talinas, o už Europos ribų išsiskiria Taipėjus, kylantis dėl puslaidininkių ir su tuo susijusios paklausos.

    Nors Europa ir Šiaurės Amerika dar dominuoja viršūnėje, indeksas akcentuoja Azijos miestų potencialą: didelės populiacijos ir produktyvumo augimas stiprina jų ekonominį svorį. Prognozuojama, kad iki 2050 metų Kinijos ir Indijos miestų dalis pasaulio miestų BVP gali viršyti Europos dalį.

  • Bella Hadid parodė, kaip atgaivinti biuro aprangą: suknelė ant marškinių grąžina mokyklinį šiką

    Bella Hadid parodė, kaip atgaivinti biuro aprangą: suknelė ant marškinių grąžina mokyklinį šiką

    Naujas biuro įvaizdžio receptas

    Bella Hadid Niujorke buvo pastebėta išeinanti iš viešbučio Manhatane, o jos pasirinktas derinys akimirksniu priminė, kad biuro stilius vėl keičiasi. Modelis, atrodantis paprastai, iš tiesų yra kruopščiai sudėliotas iš kelių aiškių akcentų.

    Pagrindu tapo prigludusi pilka megzta suknelė, kurios ilgis siekė maždaug šlaunų vidurį. Siluetą pabrėžė dekoratyvus surišimas ties liemeniu, sukuriantis mazgo efektą ir išryškinantis figūros proporcijas.

    Pilka suknelė ir balti marškiniai

    Pilka spalva jau kelis sezonus išlieka viena svarbiausių moderniojo minimalizmo krypčių, todėl natūraliai įsilieja į biuro garderobą. Tokie tonai lengvai derinami, atrodo tvarkingai ir leidžia kurti elegantišką įvaizdį be ryškių detalių.

    Didžiausias derinio posūkis buvo ne pati suknelė, o sluoksniavimas: Bella Hadid ją vilkėjo ant klasikinių baltų marškinių. Apykaklė ir rankogaliai, matomi iš po megzto audinio, suteikė įvaizdžiui struktūros ir priminė šiuolaikišką uniformos interpretaciją.

    Pastaraisiais metais biuro apranga vis dažniau tolsta nuo griežto formalumo: klasikiniai marškiniai, švarkai ar kostiuminės kelnės derinami su mezginiais, patogesniais siluetais ir universaliais audiniais. Toks sprendimas atitinka ir platesnę tendenciją, kai darbo apranga pritaikoma kasdienai, o ne tik taisyklėms.

    Mokyklinio uniformos motyvas suaugusiesiems

    Baltų marškinių ir pilkos suknelės kombinacija turi aiškią nuorodą į mokyklinių uniformų estetiką, tačiau pateikiama suaugusiame kontekste. Čia nėra tiesioginio kostiumo kopijavimo, veikiau pasiskolinamas švarus spalvų kodas ir aiški aprangos struktūra.

    Tokį motyvą kasdienėje spintoje lengviausia atkartoti laikantis kelių principų: rinktis neutralius atspalvius, tiesius siluetus ir aiškias apykaklių linijas. Vietoj pažodinių uniformos atributų įvaizdį formuoja sluoksniavimas ir santūrus, bet tikslus prigludimas.

    Įvaizdį užbaigė aukštakulniai „Valentino“, vizualiai prailginę kojas ir suteikę daugiau rafinuotumo. Prie jų derėjo nedidelė rankinė, akiniai nuo saulės ir miesto ritmui pritaikyti aksesuarai, kurie neleido deriniui nuslysti į pernelyg pažodinę mokyklinio stiliaus pusę.

    Bella Hadid pademonstravo, kad kartais pakanka vienos netikėtos kombinacijos, jog biuro klasika atrodytų šviežiai. Suknelė ant marškinių tampa paprastu, bet efektingu būdu suderinti tvarkingą minimalizmą ir šiuo metu ryškėjantį uniformos įkvėptą šiką.

  • Pamela Anderson Niujorke sukėlė audrą: vienas suknelės akcentas pavergė fotografus

    Pamela Anderson Niujorke sukėlė audrą: vienas suknelės akcentas pavergė fotografus

    Pamela Anderson pastaraisiais metais išgyvena ryškų karjeros ir įvaizdžio sugrįžimą. Po ilgokos pauzės ji vėl atsidūrė dėmesio centre ne tik dėl naujų vaidmenų, bet ir dėl sąmoningai pasirenkamo santūresnio, brandesnio stiliaus.

    Aktorei dėmesio netrūko ir šių metų Venecijos kino festivalyje, kur ji pasirodė keliuose plačiai aptartuose įvaizdžiuose. Tarp jų buvo elegantiškos klasikinės suknelės, kostiumai ir švelnių spalvų deriniai, akcentuojantys minimalistinę kryptį.

    Viename iš festivalio renginių Anderson buvo įvertinta už filantropinę veiklą, susijusią su parama AIDS sergantiems žmonėms. Viešuose pasirodymuose ji ir toliau laikosi jai būdingo sprendimo rinktis natūralų įvaizdį ir dažnai atsisako ryškaus makiažo.

    Po Venecijos aktorė sugrįžo į Niujorką ir dalyvavo labdaros vakare Kering Caring For Women, vykusiame restorane The Pool. Ši iniciatyva siejama su dėmesio sutelkimu į moterų saugumą, pagalbą smurto artimoje aplinkoje prevencijai ir paramą nukentėjusioms.

    Renginiui Niujorke Anderson pasirinko ilgą juodą suknelę aukštu kaklu, o ryškiausiu įvaizdžio akcentu tapo itin drąsus skeltukas. Derinį užbaigė juodi aukštakulniai ir nedidelė sidabrinė rankinė, o nuotraukos iš vakaro netruko išplisti pramogų žiniasklaidoje.

    Stiliaus ekspertai pastaraisiais sezonais vis dažniau pabrėžia, kad vienas stiprus akcentas, pavyzdžiui, skeltukas, netikėta iškirptė ar išraiškinga detalė, gali pakeisti visą įvaizdį. Tokie sprendimai leidžia išlikti elegantiškai, bet kartu sukurti raudonojo kilimo efektą ir išsiskirti nuotraukose.

    Anderson atvejis išsiskiria tuo, kad drąsesnė detalė derinama su labai švaria stilistika: tamsi spalva, minimalistiniai aksesuarai ir natūralus grožis. Būtent ši pusiausvyra, anot mados apžvalgininkų, šiandien dažnai laikoma modernios prabangos ženklu.

    Aktorė taip pat išlieka aktyvi ir už kino aikštelės ribų: vysto savo projektus, bendrauja su auditorija naujienlaiškio formatu ir bendradarbiauja su grožio industrija. Tai stiprina jos, kaip šiuolaikinės popkultūros figūros, įvaizdį, paremtą ne nostalgija, o nuosekliu atsinaujinimu.

  • 2 977 dronai virš Niujorko atkartoję WTC bokštus sujaudino: kiekviena šviesa turėjo prasmę

    2 977 dronai virš Niujorko atkartoję WTC bokštus sujaudino: kiekviena šviesa turėjo prasmę

    Niujorko uosto danguje sutemus surengtas išskirtinis dronų pasirodymas, kuriame šviesos taškai suformavo dviejų Pasaulio prekybos centro (WTC) bokštų kontūrus. Instaliacija „2,977 Lights Over New York Harbor“ priminė tragediją, sukrėtusią pasaulį 2001 metais.

    Organizatoriai pabrėžė, kad 2 977 šviesos simbolizavo po vieną žmogų, žuvusį per išpuolius Niujorke. Būtent toks skaičius dažniausiai nurodomas kaip 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų aukų skaičius, neskaičiuojant vėliau dėl sveikatos komplikacijų mirusių gelbėtojų.

    Pasirodymas vyko rugsėjo 10 dieną, išvakarėse prieš oficialius 2001 metų rugsėjo 11-osios minėjimus. Projektą rengė dizaino studija „Drift“, kartu dirbo architektas Shigeru Ban, prisidėjo ir architektas Dean Maltz.

    Dronai bokštų siluetus atkūrė architektūriniu masteliu: šviesos pirmiausia pakilo virš uosto, o vėliau pamažu susirikiavo į atpažįstamas formas. Instaliacija buvo įžiebta du kartus, kiekvieną kartą po maždaug 15 minučių, o po to dronai grįžo į nusileidimo vietas.

    Projekto autoriai teigė, kad idėja buvo derinta su aukų artimaisiais, išgyvenusiaisiais ir gelbėtojais, kad forma ir tonas išliktų pagarbus. Instaliacija sąmoningai priminė kasmetinį „Tribute in Light“ renginį, kai į dangų virš buvusių bokštų vietos nukreipiami du galingi šviesos spinduliai.

    „Negalėjome įsivaizduoti prasmingesnio technologijų panaudojimo. Dabar, labiau nei bet kada, svarbu kurti geresnę ateitį pasitelkiant mūsų laikų įrankius taip, kad praeitis nebūtų pamiršta“, – sakė „Drift“ atstovai.

    Kūrėjai pasitelkė ne tik WTC kontūrus: formuojant bokštus dronai trumpam sudarė spiralinę struktūrą, siejamą su kadaise svarstyta, bet neįgyvendinta World Cultural Centre koncepcija. Taip instaliacija įgijo ir platesnį architektūrinį bei kultūrinį sluoksnį.

    Prie projekto prisidėjusi buvusi Niujorko ugniagesių gelbėjimo tarnybos narė ir menininkė Brenda Berkman akcentavo meno vaidmenį perduodant istorinę atmintį. Jos teigimu, tokie darbai padeda naujoms kartoms ne tik sužinoti faktus, bet ir pajusti įvykių mastą.

    Tokio tipo dronų pasirodymai pastaraisiais metais vis dažniau naudojami kaip alternatyva fejerverkams, nes leidžia tiksliai valdyti vaizdą ir kurti sudėtingas formas. Tačiau šį kartą technologinis įspūdis buvo tik priemonė, o pagrindinis tikslas liko vienas – priminti apie 2 977 žmones, kurių gyvybes nusinešė 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuoliai.

  • Niujorkas užveria DI mokyklose: iki 8 klasės blokuos „ChatGPT“ ir „Claude“

    Niujorkas užveria DI mokyklose: iki 8 klasės blokuos „ChatGPT“ ir „Claude“

    Vienas didžiausių JAV švietimo tinklų nusprendė griežtai apriboti generatyvų DI pradinėse ir pagrindinėse klasėse. Niujorko miesto valstybinėse mokyklose planuojama blokuoti tokias paslaugas kaip „ChatGPT“ ir „Claude“ mokiniams nuo 2 iki 8 klasės.

    Skelbiama, kad ribojimai paliestų beveik 600 000 vaikų, o taisyklės iš pradžių būtų taikomos vienerius metus. Per šį laikotarpį administracija, mokytojai ir tėvai vertins, kaip DI veikia mokymosi rezultatus, savarankiškumą ir tarpusavio santykius mokykloje.

    Apribojimai siejami ne tik su akademiniu sąžiningumu, bet ir su saugumu bei kontrole. Miestas ketina išjungti DI funkcijas daugiau nei 38 anksčiau naudoti leistose programose, motyvuodamas griežtesniais reikalavimais duomenų apsaugai ir technologijų priežiūrai.

    „Technologijų industrija nori, kad patikėtume: DI ankstyvajame ugdyme yra ne tik neišvengiamas, bet ir būtinas. Mes to taip nematome“, – sakė Niujorko meras Zohranas Mamdani.

    Vyresnių klasių mokiniai galėtų gauti prieigą prie riboto DI įrankių rinkinio, tačiau kartu būtų stiprinamas kritinio vertinimo ugdymas. Tokia kryptis atitinka augančią tarptautinę tendenciją mokyklose ne tik diegti skaitmenines priemones, bet ir mokyti atpažinti netikslumus, šališkumą bei turinio generavimo ribas.

    Mokytojams DI žadama palikti kaip pagalbinę priemonę pamokų planavimui ir medžiagos rengimui. Tačiau DI nebūtų leidžiama naudoti mokinių darbams vertinti ar sprendimams dėl pažymių priimti, siekiant išvengti skaidrumo ir atsakomybės problemų.

    Didžiausias iššūkis išlieka kontrolė už mokyklos ribų, nes mokiniai gali naudotis pokalbių robotais namuose, atlikdami namų darbus. Niujorko mokyklų kanclerė Kamar Samuels pabrėžė, kad realus poveikis priklausys nuo bendradarbiavimo su tėvais ir aiškių susitarimų dėl naudojimo namų aplinkoje.

    Šie sprendimai yra platesnės politikos dalis, kuria siekiama mažinti laiką prie ekranų pagal amžių ir aiškiau apibrėžti, kokios skaitmeninės priemonės klasėse yra būtinos. Numatomos išimtys mokiniams su negalia ir tiems, kuriems reikia papildomos pagalbos mokantis anglų kalbos.

    Niujorke taip pat buriama darbo grupė iš mokytojų, tėvų ir mokinių atstovų, kuri analizuos vienerių metų ribojimų rezultatus ir teiks rekomendacijas ateičiai. Jei priemonės pasiteisins, tikėtina, kad bus pereita prie nuolatinės tvarkos, aiškiau atskiriančios, kada DI yra mokymosi pagalbininkas, o kada tampa rizika mokinių savarankiškumui.