CP v2

Tag: Niujorko valstija

  • Biologė augino plikagalvį erelį jo nematydama: paleistas į laisvę jis tapo 70 jauniklių tėvu

    JAV laukinės gamtos apsaugos istorijoje yra pasakojimų, kurie primena kantrybės eksperimentą, o ne įprastą darbą gamtoje. Vienas jų siejamas su biologe Tina Morris, kuri 1976 metais Niujorko valstijoje prisidėjo prie plikagalvių erelių atkūrimo programos taip, kad paukščiai nepriprastų prie žmogaus.

    Tuo metu plikagalvis erelis Jungtinėse Valstijose buvo atsidūręs ant išnykimo ribos. Šeštajame dešimtmetyje ir vėliau populiaciją smarkiai išretino pesticidų poveikis, buveinių nykimas ir persekiojimas, todėl ieškota būdų, kaip saugiai didinti jauniklių išgyvenamumą ir grąžinti rūšį į įprastas perimvietes.

    Kaip išauginti erelį jo neprijaukinant

    Rezervate buvo įrengtas dirbtinis lizdas maždaug 10 metrų aukštyje, o biologės užduotis skambėjo paradoksaliai: būti šalia ir kartu likti nematoma. Kad jaunikliai nesusietų žmogaus su maistu, ji juos šėrė slėpdamasi, naudodama ilgą lazdą, o tiesioginio kontakto vengė kiek įmanoma.

    Toks metodas vadinamas „hacking“ ir plačiai taikomas plėšriųjų paukščių reintrodukcijoje: jaunikliai auginami kontroliuojamoje aplinkoje, o vėliau palaipsniui paleidžiami taip, kad patys išmoktų susirasti maisto ir prisitaikyti prie laukinių sąlygų. Septintajame dešimtmetyje plikagalviams ereliams tai dar buvo palyginti naujas, atsargiai vertintas sprendimas.

    Kasdienė rizika ir pirmieji skrydžiai

    Darbas neapsiribojo vien šėrimu. Jaunikliams pradėjus treniruoti sparnus ir palikti lizdą, teko spręsti praktines problemas: prastai valdomi skrydžiai, nusileidimai pavojingose vietose ir būtinybė paukščius stebėti, kad jie neatsidurtų arti kelių ar žmonių.

    Į programą atgabenti keli jaunikliai iš skirtingų valstijų, o vienas jų, vėliau žinotas kaip M3, buvo rastas su sužalota koja ir po gydymo įtrauktas į projektą. Būtent šis paukštis vėliau tapo ryškiausiu įrodymu, kad pasirinkta taktika veikia.

    70 jauniklių per gyvenimą

    Praėjus dešimtmečiams paaiškėjo, kad M3 sėkmingai įsitvirtino Niujorko valstijoje ir, biologės vertinimu, per gyvenimą tapo maždaug 70 jauniklių tėvu. Tai reiškia ne tik vieno paukščio sėkmę, bet ir ilgalaikį indėlį į populiacijos augimą per kelias kartas.

    Simboliška, kad galutinai identifikuoti, jog žuvęs paukštis buvo būtent tas jauniklis iš projekto, pavyko tik po jo mirties, patikrinus žiedavimo duomenis. Tokie atvejai gamtosaugoje laikomi itin svarbiais, nes suteikia retą progą tiesiogiai susieti ankstyvą intervenciją su vėlesniu dauginimosi rezultatu.

    Plikagalvio erelio sugrįžimas JAV

    Platesnių priemonių visuma, įskaitant pesticidų ribojimus, buveinių apsaugą ir atkūrimo programas, davė apčiuopiamą efektą. 2007 metais JAV Žuvų ir laukinės gamtos tarnyba plikagalvį erelį išbraukė iš federalinio nykstančių rūšių sąrašo, kai veisiančių porų skaičius žemyninėje šalies dalyje jau buvo išaugęs iki kelių tūkstančių.

    Vėlesnės, 2018–2019 metų duomenimis paremtos populiacijos analizės rodė, kad JAV plikagalvių erelių skaičius siekia šimtus tūkstančių, o veisiančių porų yra keliasdešimt tūkstančių. Tai laikoma viena sėkmingiausių Šiaurės Amerikos rūšių apsaugos istorijų, kurioje itin svarbi buvo nuosekli politika ir praktiniai lauko metodai.

    Biologės Tina Morris patirtis primena, kad kartais svarbiausia pagalba laukiniams gyvūnams yra ne artumas, o atstumas. Tinkamai suvaldytas žmogaus vaidmuo gali reikšti skirtumą tarp prijaukinto, gamtoje neišgyvensiančio paukščio ir plėšrūno, kuris vėliau sustiprina visą populiaciją.

  • Amerikos mokykla pasikvietė humanoidinį robotą „Sally“: štai ką jis darys klasėje

    Amerikos mokykla pasikvietė humanoidinį robotą „Sally“: štai ką jis darys klasėje

    Salamankos vidurinė mokykla Niujorko valstijoje nuo šio rudens į klases įves humanoidinį robotą „Sally“, kuris dirbs kaip mokytojo asistentas. Planuojama, kad jis padės vienuoliktų ir dvyliktų klasių mokiniams per informatikos, programavimo, robotikos ir dirbtinio intelekto užsiėmimus.

    Robotą pagamino bendrovė „Realbotix“, o projektas mokyklos apygardai kainavo apie 56 000 eurų. „Sally“ sukurta taip, kad atrodytų itin realistiškai: turi silikoninę odą, ilgus rudus plaukus ir veido mimika gali perteikti emocijas.

    Nors robotas gali judinti rankas ir plaštakas, jis nevaikšto, todėl pamokose dirbs sėdėdamas. Projekto sumanytojai taip pat pritaikė robotui vakarų Niujorko regionui būdingą kalbėjimo manierą, tikėdamiesi, kad tai palengvins bendravimą ir sumažins mokinių įtampą.

    Mokyklos atstovai pabrėžia duomenų apsaugą: teigiama, kad „Sally“ nerenka mokinių asmens duomenų, neįrašinėja garso ar vaizdo ir veikia uždaroje sistemoje be interneto ryšio. Pasak organizatorių, robotas neturėtų pateikti gatavų atsakymų, o veikiau užduoti klausimus ir skatinti mokinius patiems ieškoti sprendimų.

    Okrugo vadovas dr. Markas Beehleris bandomąją programą apibūdino kaip „jaudinančią, bet kartu ir šiek tiek keliančią nerimą“. Mokykla taip pat aiškina, kad robotas netaps mokytojų ar personalo pakaitalu ir negalės pakeisti gyvo žmogaus bendravimo.

    Toks sprendimas JAV viešajame švietime vis dar retas, todėl natūralu, kad kyla diskusijų dėl humanoidų vaidmens mokyklose. Vieni tėvai ir ekspertai akcentuoja galimas naudas, pavyzdžiui, didesnį mokinių įsitraukimą į technologijų temas ir papildomą pagalbą pamokose, kiti kelia klausimus dėl pernelyg realistiškos išvaizdos, vaikų emocinės reakcijos bei ilgalaikių ribų, kuriose DI turėtų likti tik įrankiu, o ne autoritetu klasėje.

    Artimiausi mėnesiai turėtų parodyti, ar toks asistentas realiai padeda mokiniams geriau suprasti programavimą ir robotiką, ar vis dėlto didžiausias efekto šaltinis bus pats eksperimentas ir dėmesys naujosioms technologijoms. Mokyklos administracija tikisi, kad pilotas leis įvertinti praktinę naudą ir nuspręsti, ar šią kryptį verta plėsti.

  • 300 metų aidėję Senekos ežero sprogimai JAV: mokslininkai pagaliau nustatė metano šaltinį

    Niujorko valstijoje esantis Senekos ežeras daugiau nei tris šimtmečius garsėjo paslaptingais dundesiais, kuriuos vietiniai prilygindavo patrankų šūviams. Šie garsai buvo fiksuojami dar XVIII amžiuje ir tapo regiono legenda, o jų kilmė ilgą laiką liko neaiški.

    Senekos ežero reiškinys, dažnai vadinamas Senekos patrankomis, per laiką apaugo įvairiais aiškinimais. Nuo dvasinių pasakojimų iki spėlionių apie karinius bandymus ar kitus retus gamtos procesus, tačiau patikimų įrodymų, kas sukelia staigius trenksmus, nebuvo.

    Mokslininkų komanda, tyrusi ežerą hidrolokacijos ir dugno žemėlapio sudarymo metodais, ežero dugne aptiko didelį skaičių įdubų. Tyrėjai skelbė užfiksavę 144 kraterius, kurių gylis siekia apie 9 metrus, o skersmuo vietomis išauga iki 120 metrų.

    Vandens ir dugno nuosėdų mėginių analizė parodė po nuosėdomis susikaupusias metano ir kitų dujų sankaupas. Tai sustiprino hipotezę, kad paslaptingų garsų priežastis susijusi ne su paviršiaus reiškiniais, o su periodiškais dujų proveržiais iš gelmės.

    Pagal tyrėjų aiškinimą, metanas laikui bėgant kaupiasi po nuosėdų sluoksniais, kol slėgis pasiekia ribą. Tuomet dujos staiga prasiveržia, suformuodamos didelius burbulus, kurie kylant sukelia smūgines bangas ir girdimą dundesį.

    Krateriai ežero dugne laikomi šių „dujų išsiveržimų“ pėdsakais. Kitaip tariant, tai ne vienkartinis incidentas, o ilgą laiką pasikartojantis geologinis ir cheminis procesas, galintis pasireikšti nereguliariais intervalais.

    Senekos ežeras yra vienas giliausių vadinamųjų Finger Lakes ežerų, o jo forma ir gylis, mokslininkų vertinimu, gali veikti kaip natūralus rezonatorius. Dėl to garsas sustiprėja ir kartais sklinda gerokai toliau nei ežero pakrantės zona.

    Tyrėjai pabrėžia, kad toks paaiškinimas svarbus ne tik legendai išsklaidyti. Metano išsiskyrimas vandens telkiniuose yra aktuali klimato ir saugos tema, nes metanas yra šiltnamio efektą sukelianti duja, o staigūs dujų proveržiai kai kuriose pasaulio vietose gali kelti riziką.

    Vis dėlto Senekos ežero atveju reiškinys, sprendžiant iš turimų duomenų, nėra laikomas tiesiogine grėsme gyventojams. Be to, pastaraisiais metais pranešimų apie itin garsius dundesio epizodus pasitaikė rečiau, todėl mokslininkai neatmeta, kad aktyvumas gali svyruoti dėl kintančių gamtinių sąlygų.

  • „Galaxy Digital“ gavo Niujorko BitLicense: ką leis daryti „GalaxyOne Prime NY“ ir kodėl tai svarbu

    „Galaxy Digital“ gavo Niujorko BitLicense: ką leis daryti „GalaxyOne Prime NY“ ir kodėl tai svarbu

    Kriptoturto ir finansinių paslaugų bendrovė „Galaxy Digital“ pranešė gavusi Niujorko valstijos Finansinių paslaugų departamento išduotas BitLicense ir pinigų perlaidų licencijas. Tai atveria kelią įmonei teisėtai teikti su skaitmeniniu turtu susijusias paslaugas vienoje griežčiausiai reguliuojamų JAV rinkų.

    Leidimai taikomi „Galaxy“ dukterinei įmonei „GalaxyOne Prime NY“, kuri Niujorko gyventojams, institucijoms ir verslui siūlys prekybos bei turto saugojimo paslaugas. Tokia struktūra įprasta rinkoje, nes licencijuota įmonė paprastai veikia atskirai nuo kitų grupės veiklų ir rizikų.

    „Niujorke sutelktas didžiausias institucinio kapitalo telkinys šalyje, o skaitmeninis turtas nebėra investicinių portfelių pakraštyje“, – sakė „Galaxy“ įkūrėjas ir vadovas Mike’as Novogratzas.

    Niujorko BitLicense sistema galioja nuo 2015 metų ir dažnai laikoma vienu griežčiausių valstijų lygmens kriptoturto reguliavimo režimų JAV. Iš licencijos siekiančių įmonių reikalaujama atitikti aukštus pinigų plovimo prevencijos, kibernetinio saugumo, rizikos valdymo bei kapitalo pakankamumo standartus.

    Rinkos dalyviams Niujorko licencija svarbi ne tik dėl galimybės aptarnauti vietos klientus, bet ir dėl reputacinio efekto. Instituciniai investuotojai dažnai vertina licencijas kaip papildomą patikimumo filtrą, o tai gali palengvinti partnerystes su bankais, saugotojais ir kitais reguliuojamais finansų tarpininkais.

    „Galaxy“ teigimu, šis sprendimas papildo jos pasaulinį reguliacinį pėdsaką, apimantį daugiau nei 50 licencijų. Bendrovė taip pat nurodė, kad skaitmeninio turto versle šiuo metu administruoja apie 9 mlrd. eurų klientų turto.

    BitLicense suteikiama palyginti nedaug bendrovių, todėl kiekvienas naujas leidimas tampa reikšmingu signalu visam sektoriui. Pastaraisiais metais Niujorko reguliuotojas akcentuoja rizikų kontrolę ir vartotojų apsaugą, todėl licencijų gavimo procesas išlieka ilgas ir reikalaujantis didelių atitikties išteklių.

    Praktiniu požiūriu tokie leidimai klientams dažniausiai reiškia platesnį paslaugų prieinamumą reguliuojamoje aplinkoje, aiškesnes taisykles dėl turto saugojimo ir vidaus kontrolės. Tuo pačiu tai nereiškia, kad kriptoturto rinkos rizikos išnyksta, nes kainų svyravimai ir veiklos rizikos išlieka esminiai.