CP v2

Tag: Niukaslo universitetas

  • Mokslininkai prie žvejybos tinklų tvirtina plastikinius butelius: poveikis delfinams nustebino

    Plastikiniai buteliai jūrose dažniausiai minimi kaip taršos simbolis, tačiau mokslininkai ieško būdų, kaip panaudoti šią atlieką mažinant delfinų žūtis žvejybos tinkluose. Naujausių bandymų idėja paprasta: prie tinklų pritvirtinti tuščius plastikinius arba stiklinius butelius, kad tinklai taptų lengviau aptinkami.

    Problema, kurią bandoma spręsti, vadinama priegauda, kai į žvejybos įrankius patenka ne tik tikslinės žuvys, bet ir jūrų žinduoliai ar vėžliai. Stacionarūs tinklai, ypač iš plonų nailono gijų, gali būti prastai „matomi“ delfinams, todėl šie į juos įplaukia pernelyg vėlai suprasdami pavojų.

    „Kai kurie tinklai dėl savo medžiagos ir struktūros gali nesukurti pakankamo aido, todėl delfinai ir jūrų kiaulės įplaukia į juos tiesiog nepastebėdami“, – sakė Whale and Dolphin Conservation atstovai.

    Niukaslo universiteto profesoriaus Per Berggren vadovaujama komanda iškėlė hipotezę, kad oras tuščiuose plastikiniuose buteliuose gali veikti kaip garso atšvaitas. Delfinų echolokacijos paspaudimai tokiu atveju geriau „atsimuša“ nuo tinklo zonos, o tai gali padėti gyvūnams laiku pakeisti kryptį.

    Kituose bandymuose buvo naudojami ir stikliniai buteliai, į kuriuos įdėti metaliniai varžtai: judėdami vandenyje jie skleidžia skambesį ir turėtų papildomai perspėti gyvūnus. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad bet koks papildomas garsas jūroje turi būti vertinamas atsargiai, nes triukšmas gali veikti ir pačių gyvūnų elgseną.

    Pirmojoje tyrimų serijoje buteliai buvo pritvirtinti prie daugiau kaip 1 600 tinklų Zanzibare, Peru ir Brazilijoje, o rezultatai lyginti su kontroliniais tinklais be butelių. Peru, kur tinklai kabinami arčiau vandens paviršiaus, aiškaus delfinų ar jūrų kiaulių priegaudos sumažėjimo nefiksuota, tačiau kai kuriais atvejais padidėjo tikslinių žuvų laimikis, taip pat daugiau įkliuvo ryklių.

    Zanzibare bandymų metu delfinų įkliuvimų nefiksuota nei su buteliais, nei be jų, todėl patikimai įvertinti metodo efektyvumo nepavyko. Brazilijoje, kur dalis tinklų buvo tvirtinama prie jūros dugno, gauti ženkliai geresni signalai, kad atšvaitai gali mažinti delfinų priegaudą.

    Vėlesni pakartotiniai bandymai su ant dugno įrengtais tinklais parodė, kad plastikiniai atšvaitai priegaudą galėjo sumažinti iki 88 proc., o tikslinių žuvų laimikio apimtys iš esmės nesikeitė. Tyrėjai pabrėžia, kad tai dar nėra universalus sprendimas: rezultatai priklauso nuo tinklų tipo, jų įrengimo gylio, vietos sąlygų ir vietinių rūšių elgsenos.

    Vis dėlto šis metodas vertinamas kaip praktiškas dėl mažos kainos ir paprasto įgyvendinimo, ypač regionuose, kur brangesnės atbaidymo priemonės ar tinklų modifikacijos žvejams neprieinamos. Kitas svarbus klausimas, kurį mokslininkai dar turės atsakyti, yra galimas šalutinis poveikis, pavyzdžiui, ar tokie sprendimai nekeičia kitų rūšių elgsenos ir nepadidina nepageidaujamo laimikio.

    Ekspertai sutaria, kad priegaudos mažinimas dažniausiai reikalauja kelių priemonių derinio: tinklų žymėjimo, tinkamesnio įrankių parinkimo, sezoninių ribojimų, stebėsenos ir technologinių sprendimų. Plastikinių butelių „atšvaitai“ šioje schemoje gali tapti viena iš paprastesnių priemonių, tačiau jų veiksmingumą skirtinguose regionuose dar reikės patvirtinti platesniais bandymais.

  • Ar sultys gali pakeisti vaisių porciją: ką rodo tyrimas ir kodėl mitybos gairės Europoje skiriasi

    Ar sultys gali pakeisti vaisių porciją: ką rodo tyrimas ir kodėl mitybos gairės Europoje skiriasi

    Europos sveikatos institucijos mitybos rekomendacijose dažniausiai kartoja tą pačią žinutę: kasdien verta suvalgyti bent penkias vaisių ir daržovių porcijas. Vis dėlto realybė kitokia – 2023 metais Europoje vidutiniškai buvo suvartojama apie 351 gramas vaisių ir daržovių per dieną, kai Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja bent 400 gramų.

    Šis atotrūkis atgaivino diskusiją, ar dalį trūkstamo kiekio gali kompensuoti vaisių sultys ar glotnučiai. Žmonės dažnai mini tas pačias priežastis: švieži produktai brangsta, greitai genda, o kasdienis jų paruošimas ne visada patogus.

    Kas paaiškėjo tyrime?

    Jungtinėje Karalystėje Niukaslo universiteto mokslininkai atliko mažos apimties tyrimą, kuriame lygino skirtingas strategijas didinti vaisių ir daržovių vartojimą. Viena dalyvių grupė keturias savaites siekė suvalgyti po penkias porcijas per dieną iš pilnų produktų, kita papildė mitybą vaisių sultimis, o trečioji tęsė įprastus įpročius.

    Tyrėjai pastebėjo, kad pirmosios dvi grupės bendrą vaisių ir daržovių suvartojimą padidino reikšmingai labiau nei kontrolinė grupė. Be to, abiejose grupėse fiksuoti geresni savijautos rodikliai, įskaitant mažesnius depresijos simptomų balus, nors patys autoriai pabrėžė, kad išvados yra preliminarios.

    „Atsižvelgiant į pragyvenimo išlaidų spaudimą, šviežių produktų kaina daugeliui tampa kliūtimi siekiant valgyti daugiau vaisių ir daržovių“, – sakė Niukaslo universiteto mokslininkas Oliveris Shannonas.

    „Matome, kad paprasti ir palyginti nebrangūs sprendimai, tokie kaip nedidelė stiklinė 100 proc. sulčių ar glotnutis, kai kuriems gali padėti priartėti prie kasdienio tikslo“, – sakė viena iš tyrimo autorių Courtney Neal.

    Svarbi detalė – šiame tyrime „vaisių sultimis“ laikytos tik 100 proc. sultys be pridėtinio cukraus, konservantų, kvapiųjų ar dažančių medžiagų. Būtent šis kriterijus dažnai išskiria produktą, kuris gali turėti vietą mityboje, nuo saldintų gėrimų, kurie didina pridėtinio cukraus suvartojimą.

    Ką sako skirtingų šalių gairės?

    Nors tyrimai kelia klausimų, daugelis nacionalinių rekomendacijų Europoje išlieka atsargios. Pagrindinė priežastis – sultyse paprastai būna mažiau skaidulų nei suvalgius visą vaisių, o cukrūs pasisavinami greičiau.

    Skirtingų šalių požiūris nevienodas. Prancūzija nuo 2017 metais atnaujintų gairių vaisių sulčių paprastai nepriskiria prie rekomenduojamų vaisių porcijų, o Vokietijoje sultys dažniau vertinamos kaip retkarčiais galintis pakeisti vaisių pasirinkimas.

    Jungtinėje Karalystėje įprasta riba – iki 150 mililitrų per dieną, ir tokia porcija dažniausiai skaičiuojama ne daugiau kaip viena iš penkių porcijų. Danijoje taip pat pripažįstama nedidelė sulčių porcija, tačiau bendras tikslas dažniau formuluojamas kaip šešios porcijos per dieną.

    Kodėl visas vaisius vis dar laimi?

    Pagrindinė mitybos specialistų nuostata išlieka stabili: visas vaisius suteikia ne tik vitaminų ir antioksidantų, bet ir skaidulų, kurios svarbios sotumui, žarnyno veiklai ir tolygesniam cukraus įsisavinimui. Spaudžiant ar filtruojant vaisius dalis šių naudingų komponentų sumažėja, todėl sultys dažniau laikomos papildymu, o ne lygiaverčiu pakaitalu.

    Dar vienas praktinis aspektas – porcijų dydis. Sultis lengva išgerti greitai, todėl realus suvartojamas kiekis neretai viršija rekomenduojamas ribas, ypač jei renkamasi didelės pakuotės ar sultys vartojamos kelis kartus per dieną.

    Jei tikslas – priartėti prie penkių porcijų, dauguma gairių siūlo paprastą kompromisą: pirmenybę teikti visiems vaisiams ir daržovėms, o sultis rinktis tik kaip nedidelę, 100 proc. sudėties dalį, geriausia su aiškia dienos riba. Tokiu atveju sultys gali padėti, tačiau jos neturėtų tapti pagrindiniu vaisių šaltiniu.