CP v2

Tag: Nocebo efektas

  • Vėjo turbinų infragarsas ir sveikata: dešimtmetį trukęs tyrimas nerado poveikio 120 000 namų

    Vėjo turbinų infragarsas ir sveikata: dešimtmetį trukęs tyrimas nerado poveikio 120 000 namų

    Vėjo jėgainės dažnai apibūdinamos ne tik kaip klimato kaitą mažinanti technologija, bet ir kaip triukšmo šaltinis, keliantis nerimą daliai šalia gyvenančių žmonių. Diskusijose kartojamas argumentas, kad ypač žemo dažnio garsas, vadinamas infragarsu, esą gali sukelti miego sutrikimus, galvos skausmus ar nerimą.

    Pastarąjį dešimtmetį sukaupti didesnės apimties duomenys šiuos nuogąstavimus leido patikrinti realiomis sąlygomis, o ne vien laboratorijoje. Tyrėjų išvada paprasta: gyvenimas įprastais atstumais nuo vėjo turbinų neparodė aptinkamo neigiamo poveikio gyventojų sveikatai.

    Kas yra infragarsas?

    Infragarsas yra garso bangos, kurių dažnis mažesnis nei 20 hercų, todėl žmogaus ausis jų paprastai sąmoningai negirdi. Vis dėlto tokios vibracijos gali būti juntamos kaip labai žemas, ritmiškas pulsavimas, ypač esant arti galingų mechanizmų.

    Infragarsą skleidžia ne tik pramoniniai įrenginiai: jis kyla ir gamtoje, pavyzdžiui, per audras, dėl vandenyno bangavimo ar žemės drebėjimų. Kai kurios rūšys, įskaitant dramblius ir didžiuosius banginius, tokiais dažniais naudojasi komunikacijai dideliais atstumais.

    Ką parodė laboratoriniai bandymai?

    Ankstesniuose, kontroliuojamuose tyrimuose buvo taikomi aklieji metodai, kai dalyviai nežino, kokį garsą girdi. Tokiu būdu siekiama sumažinti išankstinių nuostatų įtaką, nes lūkesčiai gali pakeisti savijautos vertinimą.

    Viename iš tokių eksperimentų dešimtys savanorių klausėsi skirtingų aplinkos garsų, tarp jų ir vėjo turbinų, o mokslininkai vertino smegenų aktyvumą bei užduočių atlikimą. Esminių, objektyviai išmatuojamų skirtumų tarp turbinų garso ir kitų foninių garsų nebuvo nustatyta.

    120 000 namų ir dešimt metų duomenų

    Didžiausią svorį diskusijose suteikė tyrimas, kuriame sujungti vėjo turbinų išsidėstymo duomenys ir ilgalaikės gyventojų sveikatos apklausos. Analizėje vertinta daugiau kaip 120 000 JAV namų ūkių, stebint laikotarpį nuo 2011 iki 2023 metų.

    Svarbu tai, kad tyrėjai rėmėsi ne vien subjektyvia savijauta: papildomai buvo tikrinami ir netiesioginiai rodikliai, pavyzdžiui, vaistų nuo miego sutrikimų ar skausmo įsigijimo tendencijos. Rezultatas sutapo su apklausomis: neaptikta patikimo ryšio tarp gyvenimo netoli vėjo jėgainių ir didesnio nemigos, nerimo, depresijos ar galvos skausmų paplitimo.

    „Didelės apimties duomenys nerodo, kad įprastais atstumais nuo vėjo turbinų infragarsas sukeltų išmatuojamą žalą sveikatai“, – teigiama tyrimo apibendrinime.

    Tyrėjai taip pat atkreipė dėmesį į reiškinį, kai neigiami lūkesčiai sustiprina simptomų pojūtį, net jei objektyvi priežastis nepatvirtinama. Tokiu atveju žmonės, iš anksto neigiamai nusiteikę vėjo jėgainių atžvilgiu, gali dažniau pranešti apie prastesnę savijautą, nors matuojami rodikliai skirtumų nerodo.

    Šie rezultatai nereiškia, kad bendruomenių patirtys turi būti nuvertinamos, nes triukšmo dirginimas ir miego kokybės suprastėjimas gali pasireikšti šalia įvairių infrastruktūros objektų. Tačiau sukaupti duomenys leidžia aiškiau atskirti realų kasdienį diskomfortą nuo baimės, kad infragarsas savaime sukelia ilgalaikę sveikatos žalą.

  • Magnetinės audros ir galvos skausmas: kardiologė paaiškino, kas iš tiesų kaltas ir ką daryti

    Įspėjimai apie magnetines audras dažnai sutampa su žmonių skundais dėl galvos skausmo, nuovargio ar „sunkios“ savijautos. Tačiau mokslinis sutarimas dėl tiesioginio geomagnetinių reiškinių poveikio žmogaus sveikatai nėra aiškus, o dažniau suveikia visai kiti mechanizmai.

    Gydytojai pabrėžia, kad daliai žmonių simptomus gali sustiprinti nocebo efektas, kai neigiami lūkesčiai patys „užkuria“ nerimą ir fizinius pojūčius. Nuolat kartojami pranešimai apie tariamą pavojų suaktyvina įtampą, o ji gali pasireikšti galvos skausmu ar miego sutrikimais.

    Dažniau kalta ne Saulė

    Viena realiausių priežasčių, sutampančių su tokiais laikotarpiais, yra įprasti orų pokyčiai: atmosferos slėgio svyravimai, temperatūros kaita, drėgmė, vėjas. Šie veiksniai kai kuriems žmonėms siejami su galvos skausmų paūmėjimu, ypač jei yra migrenos polinkis.

    Slėgio pokyčiai gali veikti organizmo reguliacines sistemas, o kartu su stresu ar skysčių trūkumu didėja tikimybė jausti pulsavimą smilkiniuose, spaudimą ar bendrą silpnumą. Tokiais atvejais „magnetinė audra“ tampa patogia etikete, nors tikroji priežastis būna žemiška.

    Kada tai signalas apie riziką?

    Jei žmogus yra pailsėjęs, reguliariai miega ir neturi lėtinių ligų, dažniausiai jokie trumpalaikiai aplinkos svyravimai savijautos ryškiai nepakeičia. Stipresnės reakcijos dažniau pasitaiko patiriant lėtinį stresą, nuolat neišsimiegant ar turint diagnozuotą arterinę hipertenziją bei kitas širdies ir kraujagyslių ligas.

    Tokiu metu bet kuris papildomas dirgiklis gali tapti paskutiniu lašu: išauga įtampa, pakyla kraujospūdis, sustiprėja galvos skausmai. Specialistai primena, kad dažni ar itin stiprūs simptomai neturėtų būti nurašomi vien „orams“ ar „Saulės aktyvumui“.

    Ką daryti, kad savijauta nesvyruotų?

    Įrodymais grįsta praktika siūlo paprastesnius, bet veiksmingus žingsnius nei abejotini preparatai „nuo meteojautros“. Pirmiausia verta sutvarkyti miego režimą, kasdien palaikyti pakankamą skysčių kiekį ir nepamiršti reguliaraus valgymo, ypač dienomis, kai jaučiate didesnį dirglumą ar nuovargį.

    Ne mažiau svarbu mažinti kasdienį stresą ir nevesti organizmo į pervargimą, nes įtampa yra dažnas galvos skausmų „kuras“. O žmonėms, turintiems lėtinių ligų, būtina nuosekliai vartoti gydytojo paskirtus vaistus, stebėti kraujospūdį ir, simptomams stiprėjant ar atsiradus naujų požymių, kreiptis į medikus.

    „Dažnai žmonės ieško vienos išorinės priežasties, bet didžiausią įtaką savijautai turi miegas, stresas, skysčių balansas ir lėtinių būklių kontrolė“, – sako kardiologė.