CP v2

Tag: Nokia

  • Didžiosios bendrovės traukiasi iš Kinijos: kas stumia „Microsoft“ ir „Nokia“ keisti kryptį?

    Vis daugiau tarptautinių bendrovių mažina veiklą Kinijoje arba perkelia svarbiausias funkcijas į kitas šalis. Šį posūkį skatina geopolitinė įtampa, griežtėjanti technologijų eksporto kontrolė ir vis stiprėjanti vietos konkurencija, kurią remia Pekinas.

    Tarp ryškiausių signalų – „Microsoft“ sprendimai uždaryti dalį padalinių ir perkelti talentus bei projektus į Japoniją, Singapūrą ar Kanadą, taip pat pranešimai apie „Nokia“ planus reikšmingai sumažinti savo buvimą Kinijoje. Verslui tai reiškia ne tik kaštų, bet ir rizikos perskaičiavimą: pelnas vis dažniau nebeatperka politinio neapibrėžtumo.

    Kas pasikeitė po 2018 metų?

    Lūžis siejamas su 2018 metais, kai JAV pradėjo taikyti platesnes sankcijas, tarifus ir eksporto kontrolės priemones, ypač pažangioms technologijoms. Kinija tuo pat metu spartino politiką, kuria siekiama keisti užsienio technologijas vietinėmis alternatyvomis valstybės institucijose ir strateginiuose sektoriuose.

    Šalia reguliacinių rizikų išaugo ir reputaciniai bei atitikties klausimai: tarptautinėms įmonėms sudėtingiau suderinti du skirtingus reikalavimų pasaulius – Vašingtono ribojimus ir Pekino spaudimą dėl duomenų, kibernetinio saugumo bei vietinių sprendimų prioritetizavimo.

    Technologijos ir 5G: Kinijos konkurentai sustiprėjo

    Vietos rinkoje išsiskiria intensyvi konkurencija: Kinijos technologijų ir telekomunikacijų gamintojai siūlo pigesnius ir agresyviai diegiamus sprendimus, o tai ypač juntama 5G infrastruktūroje. Dėl to Vakarų įmonių dalis kai kuriose srityse mažėja, o projektų laimėjimą dažnai lemia ne vien technologinė kokybė, bet ir politinė aplinka.

    Kompanijos, kurios anksčiau Kinijoje rado nišas verslo programinėje įrangoje, serverių infrastruktūroje ar įmonių IT valdyme, dabar susiduria su dviem paraleliniais procesais: vietinių tiekėjų stiprinimu ir tarptautinių tiekimo grandinių fragmentacija. Praktikoje tai reiškia, kad net sėkmingi produktai tampa priklausomi nuo taisyklių, kurios keičiasi greičiau nei verslas spėja prisitaikyti.

    Ką rodo Japonijos ir Taivano pavyzdžiai?

    Japonijos pramonės bendrovių patirtis rodo, kad ankstesnė diversifikacija dažnai sumažina šoką, kai Kinijoje smunka paklausa arba didėja reguliaciniai ribojimai. Dalis įmonių persiorientuoja į JAV ir gynybos, autonominių sistemų, pramoninio DI bei kasybos technologijų projektus, kuriuose auga ilgalaikės investicijos.

    Taivanas tuo pat metu stiprina ekonominius ryšius su JAV ir remiasi puslaidininkių ekosistemos plėtra bei DI diegimu. Tokia kryptis didina ekonomikos atsparumą, tačiau ir sustiprina pasaulinį technologinį skilimą, kai šalys ir bendrovės priverstos rinktis skirtingas tiekimo grandines ir standartus.

    „Svorio centras persikėlė nuo pardavimų Kinijoje prie gebėjimo gaminti ir greitai persitvarkyti, jei rizika šokteli“, – teigia ekonomikos apžvalgininkai, vertinantys vis ryškesnę ekonominio saugumo logiką.

    Artimiausiais metais šią tendenciją greičiausiai stiprins dvi jėgos: technologijų kontrolės režimai ir duomenų suvereniteto politika. Dėl to „atsiejimas“ nuo Kinijos kai kuriems sektoriams tampa ne šūkiu, o praktiniu scenarijų planavimu, ypač debesijos, puslaidininkių ir telekomunikacijų grandinėse.

  • Auksas stalčiuje: kokie seni mobilieji telefonai 2026 metais kolekcininkams kainuoja tūkstančius

    Kai kurie seni mobilieji telefonai 2026 metais netikėtai atsidūrė kolekcionierių ir investuotojų akiratyje. Tai, kas daugelį metų dulkėjo stalčiuje, šiandien gali būti verta gerokai daugiau nei įprasta naudotos elektronikos kaina.

    Didžiausią vertę dažniausiai kuria ne pats „senumas“, o retumas, išskirtinė komplektacija ir būklė. Kolekcinėje rinkoje galioja paprasta taisyklė: kuo mažiau išlikusių vienetų ir kuo geriau jie išsaugoti, tuo didesnė tikimybė, kad atsiras pirkėjas.

    Pastaraisiais metais suaktyvėjęs 1990–2000 metų daiktų kolekcionavimas susijęs su nostalgija ir dizaino mados sugrįžimu. Telefonai, kurie kadaise buvo masiniai, šiandien tampa laikmečio simboliais, o dalis jų dėl natūralaus nusidėvėjimo ar utilizavimo rinkoje sutinkami vis rečiau.

    Vertę stipriai kelia ir originali pakuotė, dokumentai, gamyklinės plėvelės, nenaudoti priedai. Būtent tokie „laiko kapsulės“ tipo radiniai aukcionuose sulaukia daugiausia dėmesio, nes kolekcininkams svarbi autentiška, pilna komplektacija.

    Brangiausiai paprastai vertinami ankstyvieji „Apple“ telefonai, ypač pirmos kartos „iPhone“ (2007 metais) idealios būklės ir su neatidaryta pakuote. Vakarų aukcionuose fiksuoti sandoriai rodo, kad tokie vienetai gali kainuoti šimtus tūkstančių eurų, tačiau tai labiau išimtis nei taisyklė.

    Tarp klasikų dažnai minimi ir ankstyvieji „Motorola“ modeliai, pavyzdžiui, „DynaTAC“ serijos telefonai, taip pat 2000-ųjų ikona „Motorola Razr V3“. Kolekcionieriai domisi ir retesnėmis „MicroTAC“ versijomis, ypač neįprastų spalvų.

    Paklausą išlaiko ir „Nokia“ legendos, tarp jų 3310, 8110 ar 7280, tačiau didelė dalis skelbimų rinkoje rodo, kad kainą lemia konkretus variantas ir būklė. Iš „BlackBerry“ dažniau išskiriami aukštesnės klasės modeliai, o nišinėje kategorijoje išlieka išskirtinio dizaino versijos, kurtos kartu su „Porsche Design“.

    Nors istorijos apie rekordinius pardavimus skamba įspūdingai, realybėje dauguma senų telefonų parduodami už dešimtis ar kelis šimtus eurų. Kai kuriems modeliams, net ir gerai žinomiems, pirkėjo gali tekti ieškoti ilgai, jei jie nėra reti arba neturi kolekcinės vertės įrodymų.

    Svarbu atskirti kolekcinę rinką nuo paprasto naudotų daiktų pardavimo. Kolekcininkai dažniau moka už unikalumą, riboto leidimo versijas, ankstyvas gamybos partijas ir būtent tą būklę, kurią sunku rasti po 15–30 metų.

    Jei namuose radote seną telefoną ir svarstote jį parduoti, pirmiausia verta patikrinti, ar išliko dėžutė, įkroviklis, instrukcijos ir kiti priedai. Kolekcinėje rinkoje „pilnas komplektas“ neretai pakelia kainą labiau nei pats modelis.

    Taip pat svarbu, kad telefonas įsijungtų ir veiktų pagrindinės funkcijos, nes neveikiantys įrenginiai dažnai vertinami tik kaip detalės. Prieš parduodant verta švelniai nuvalyti korpusą, nenaudojant agresyvių priemonių, o kainą tikrinti pagal realius pardavimus aukcionuose, nes skelbimuose nurodomos sumos ne visada atitinka rinką.

    Jei telefonas atrodo išskirtinis ar labai ankstyvos laidos, gali būti naudinga užfiksuoti serijos numerį, pagaminimo šalį ir būklę nuotraukose. Kolekcininkams tai padeda įvertinti autentiškumą, o pardavėjui suteikia daugiau argumentų dėl kainos.

  • DI euforija persimetė į Europą: šių akcijų šuolis pribloškia, bet analitikai įspėja

    DI euforija persimetė į Europą: šių akcijų šuolis pribloškia, bet analitikai įspėja

    JAV ir Kinijos bendrovės iki šiol diktavo DI bumą, tačiau dalis Europos technologijų įmonių 2026 metais išsiveržė į lyderius. Investuotojų dėmesį labiausiai traukia infrastruktūrą kuriantys žaidėjai: lustų gamybos įranga, duomenų centrų ryšiai ir optiniai sprendimai.

    Ryškiausias pavyzdys – Vokietijos „Aixtron“, gaminanti puslaidininkių gamybai reikalingą įrangą. Jos akcijos nuo metų pradžios šoktelėjo apie 189 proc., o per pastaruosius 12 mėnesių prieaugis, kaip skelbiama rinkos apžvalgose, viršijo 300 proc.

    Bumas remiasi infrastruktūra

    Investuotojai vis dažniau renkasi ne DI modelių kūrėjus, o vadinamuosius DI įgalintojus: duomenų centrų plėtrai būtinus tinklus, aušinimą, energijos sprendimus ir lustų gamybos grandinės įrangą. Tokia kryptis ypač sustiprėjo augant skaičiavimo pajėgumų paklausai ir kapitalo išlaidoms duomenų centruose.

    J.P. Morgan strategas Fabio Bassi pabrėžė, kad Europoje veikia ir pasiūlos trūkumo efektas: regione mažai didelių, likvidžių įmonių, kurias būtų galima laikyti grynais DI statymais. Dėl to kapitalo srautai, pasak jo, koncentruojasi siaurame akcijų rate, kuris suvokiamas kaip DI pakaitalas.

    Nuo „Nokia“ iki puslaidininkių

    Italijos „Technoprobe“, gaminanti plokštelių testavimo įrangos komponentus, šiemet fiksavo apie 129 proc. kilimą. Tuo metu puslaidininkių gamintoja „STMicroelectronics“ 2026 metais pabrango apie 133 proc., o rinkos komentatoriai tai sieja su platesne lustų paklausos banga, kurią kursto DI plėtra.

    Su DI infrastruktūros tema siejama ir Suomijos „Nokia“, pastaraisiais metais akcentuojanti duomenų centrų tinklus ir optinę įrangą. Šiemet jos akcijos, remiantis rinkos duomenimis, pakilo apie 108 proc., o bendrovės kryptis dažniau vertinama per duomenų centrų ryšių ir talpos didinimo prizmę.

    Kodėl Europa vis tiek atsilieka?

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad kelių akcijų ralis dar nereiškia plataus Europos DI sektoriaus atgimimo. „Morningstar“ analitikas Martinas Szumski teigė, kad Europoje DI infrastruktūros diegimas gali vykti lėčiau dėl kitokios reguliacinės aplinkos nei JAV.

    Rizikas didina elektros tinklų pralaidumo ribos, kai kuriose šalyse svarstomi ar taikomi duomenų centrų plėtros apribojimai, taip pat reikalavimai, kylantys iš Europos Sąjungos DI akto. Tai reiškia, kad net ir augant paklausai, projektų įgyvendinimo tempą gali riboti energijos ir leidimų klausimai.

    Šios istorijos pamoka investuotojams – Europa kol kas laimi ne per DI programinės įrangos gigantus, o per siaurą infrastruktūros įmonių kanalą. Rinkos dalyviai pabrėžia, kad tik vėliau didesnę grąžą gali sugeneruoti sektoriai, kurie DI masiškai pritaikys, pavyzdžiui, finansinės paslaugos, sveikatos apsauga ar robotika.

  • Europos biržos nusidažė raudonai: Trumpas grasina 25 proc. muitais automobiliams

    Europos biržos nusidažė raudonai: Trumpas grasina 25 proc. muitais automobiliams

    Rinkas smukdo geopolitika ir muitai

    Europos akcijų rinkos pirmadienį smuko investuotojams vertinant įtampą Artimuosiuose Rytuose ir atsinaujinančias transatlantinės prekybos rizikas. Plačiausias regiono indeksas „Stoxx 600“ dienos eigoje krito apie 0,5 proc., nors ryte buvo bandęs kilti.

    Didžiųjų Europos biržų kryptys išsiskyrė: Vokietijos DAX svyravo netoli nulio, Prancūzijos CAC 40 smuko ryškiau, o Italijos FTSE MIB taip pat leidosi žemyn. Londono FTSE 100 nebuvo skaičiuojamas dėl Jungtinės Karalystės šventinės nedarbo dienos.

    Skaudžiausiai kirto automobilių sektoriui

    Didžiausią spaudimą patyrė Europos automobilių gamintojai ir jų tiekėjai po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo, kad jis svarsto pakelti tarifus automobiliams ir sunkvežimiams iš Europos Sąjungos iki 25 proc. Tokie signalai paprastai iškart mažina lūkesčius dėl eksporto apimčių ir pelningumo.

    Investuotojai ypač jautriai reaguoja todėl, kad automobilių pramonė Europoje išlieka viena svarbiausių eksportui ir darbo rinkai, o tiekimo grandinės yra glaudžiai integruotos per kelias šalis. Muitai reikštų brangesnes galutines kainas JAV rinkoje ir galimą paklausos persiskirstymą.

    Europos Komisija pranešė stebinti situaciją ir vertinanti galimus atsako scenarijus. Praktikoje tai gali apimti derybas, ginčus pagal Pasaulio prekybos organizacijos taisykles arba atsakomąsias priemones, jei tarifai būtų įvesti.

    Nafta ir Hormuzo sąsiauris grąžina rizikos premiją

    Įtampą rinkoms didino ir žinios apie incidentus netoli Hormuzo sąsiaurio, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų maršrutų. Bet koks sutrikimas šiame koridoriuje paprastai kelia transportavimo, draudimo ir energijos kainų riziką.

    Naftos kainos dienos pradžioje judėjo žemyn, tačiau išliko istoriškai aukštame lygyje, todėl investuotojai toliau skaičiuoja, kaip brangesnė energija paveiktų infliaciją ir centrinių bankų sprendimus. Energetikos kainų šuoliai dažniausiai smogia vartojimui ir didina sąnaudas pramonei.

    „Rinkos vienu metu vertina ir prekybos ribojimų, ir geopolitinės eskalacijos scenarijus, todėl svyravimai artimiausiomis dienomis gali išlikti padidėję“, – sakė rinkų strategas.

    Ryškesni judesiai telekomunikacijose

    Tuo metu dalis sektorių laikėsi tvirčiau: telekomunikacijų bendrovės kilo, o investuotojų dėmesį traukė sandorių naujienos. Suomijos bendrovės „Nokia“ akcijos šoktelėjo po pranešimo apie jos fiksuoto belaidžio ryšio prieigos verslo įsigijimą.

    Tokie sandoriai dažnai vertinami kaip bandymas perskirstyti investicijas į pelningesnes kryptis, ypač kai 5G ir plačiajuosčio ryšio rinkose didėja konkurencija, o operatoriai griežčiau kontroliuoja išlaidas. Vis dėlto bendras rinkos tonas išliko atsargus dėl muitų ir saugumo rizikų.