JAV startuolis „Nolla Health“ pradėjo pilotinį projektą, kuriame dirbtinis intelektas per programėlę „Nolla Derm“ gali parinkti gydymo planą ir tam tikromis sąlygomis išrašyti receptą. Sprendimas orientuotas į dermatologines problemas, o vertinimas vyksta realiomis sąlygomis Jutos valstijoje. Tokie bandymai kelia klausimą, kur baigiasi technologijos pagalba ir prasideda medicininė atsakomybė.
Procesas vartotojui prasideda nuo maždaug 10–15 minučių klausimyno, po kurio atliekamas veido odos skenavimas telefonu. Sistema apdoroja pateiktą informaciją ir vaizdą, tada parenka gydymo schemą iš iš anksto sudarytų terapinių kelių. Gamintojas teigia, kad visas sprendimo parengimas gali užtrukti kelias minutes.
Kaip ribojama DI autonomija
„Nolla Health“ pabrėžia, kad DI neveikia kaip laisvai sprendimus priimantis gydytojas ir nekuria naujų gydymo planų nuo nulio. Sistema esą tik priskiria atvejį prie patvirtintų scenarijų ir remiasi gydytojų sudarytu vietiškai naudojamų preparatų sąrašu. Jei situacija neatitinka taisyklių arba kyla rizikos signalų, atvejis nukreipiamas licencijuotam gydytojui.
Autonomija didinama etapais, kad būtų galima stebėti klaidų riziką ir koreguoti taisykles. Pirmajame etape receptas pirmiesiems 100 pacientų pateikiamas tik po gydytojo patvirtinimo. Vėliau, kai programa apima 500 pacientų, DI gali išrašyti receptą savarankiškai, tačiau gydytojas visas DI priimtas išvadas peržiūri kitą dieną.
Vėlesniame etape numatoma pereiti prie retesnės kontrolės, pavyzdžiui, kas savaitę tikrinant atsitiktinę receptų imtį. Toks modelis leidžia reguliuotojams įvertinti, kaip sistema veikia kasdienėje praktikoje, tačiau tuo pačiu didina svarbą aiškiai apibrėžti, kada sprendimą priima DI, o kada už jį atsako žmogus.
Technologija, duomenys ir ką žinome apie tikslumą
Bendrovė teigia naudojanti multimodalinius mašininio mokymosi modelius, kurie sujungia vaizdo analizę ir paciento pateiktus duomenis. Taip pat skelbiama, kad platesnės įmonės sistemos buvo mokomos su daugiau nei 3 000 000 sužymėtų klinikinių atvejų, nors tai nereiškia, kad visi jie susiję būtent su dermatologija ar akne.
Gamintojo pateikiamu vertinimu, daugiau nei 96 proc. realių atvejų gydytojai sutiko su sistemos rekomendacija. Nurodoma, kad neatitikimai dažniausiai esą buvo susiję su nedidelėmis vartojimo korekcijomis, pavyzdžiui, stiprumo parinkimu. Vis dėlto tai įmonės deklaruojamas rezultatas, todėl be nepriklausomo patvirtinimo jį vertinti reikia atsargiai.
Kaina, prieinamumas ir didžiausias klausimas
Projektas startavo bendradarbiaujant su Jutos Office of Artificial Intelligence Policy, pasinaudojant valstijos reguliaciniu režimu, leidžiančiu testuoti naujus DI taikymus. Šiuo metu paslauga skirta Jutos gyventojams nuo 18 metų, o mėnesinis mokestis prasideda nuo maždaug 5 eurų. Pradėjus gydymą, vaistus galima užsisakyti į namus arba atsiimti vaistinėje.
Programėlė taip pat leidžia kasdien skenuoti odą ir stebėti terapijos pokyčius, o gydymo planas turėtų būti periodiškai peržiūrimas. Net ir daliai sprendimų pereinant DI, vartotojui paliekama galimybė kreiptis į gydytoją, jei kyla klausimų ar atsiranda neįprastų simptomų.
Didžiausia diskusija tokiose iniciatyvose sukasi apie atsakomybę: kas konkrečiai atsako, jei algoritmas parenka netinkamą gydymą ar nepastebi svarbaus kontraindikacijų signalo. Kol kas „Nolla Health“ pasirinktas etapinis įvedimas rodo bandymą valdyti riziką, tačiau ilgainiui sprendžiant dėl platesnio taikymo reikės itin aiškių taisyklių ir skaidraus efektyvumo vertinimo.