Tag: Normandų užkariavimas

  • Pradingęs popiežiaus laiškas keičia 1066-ųjų istoriją: karas dėl Anglijos turėjo slaptą užnugarį

    Pradingęs popiežiaus laiškas keičia 1066-ųjų istoriją: karas dėl Anglijos turėjo slaptą užnugarį

    Istorikų diskusijas apie 1066 metų įvykius pakurstė naujai perskaityti pradingusio popiežiaus Aleksandro II laiško fragmentai. Nors originalas neišliko, jo nuorašų ištraukos aptiktos viduramžių kanonų teisės rinkiniuose, saugomuose Vatikano archyvuose.

    Tyrėjas Tomas Licence atkreipė dėmesį į anksčiau menkai vertintas formuluotes apie Angliją. Jose teigiama, kad šalis esą buvo globojama šv. Petro, bet nuo tiesos kelio ją nukreipė žmonės, vedami puikybės ir savo „tėvo Šėtono“ įtakos.

    Kas vyko Vakarų Bažnyčioje?

    Nauja interpretacija šias frazes sieja su XI amžiaus 7 dešimtmečio Vakarų krikščionybę suskaldžiusia krize. 1061 metais išrinkti du popiežiai: Aleksandras II Romoje ir jo varžovas Kadalas iš Parmos, pasivadinęs Honorijumi II.

    Šis konfliktas greitai peržengė vien Bažnyčios vidaus ribas ir tapo platesne politine kova, įtraukusia įtakingas jėgas Europoje. Dalis istorikų pabrėžia, kad tuo metu popiežiaus autoritetas buvo tiesiogiai susijęs su sąjungomis su monarchais ir didikais.

    Haroldas II ir netikėta prielaida

    Pasak T. Licence, Anglijos karaliaus Haroldo II aplinka galėjo palaikyti Aleksandro II oponentus. Jei taip, Romai Haroldas galėjo atrodyti ne vien kaip politinis varžovas, bet ir kaip kliūtis platesnėje kovoje dėl Bažnyčios krypties.

    Toks kontekstas paaiškintų, kodėl popiežius galėjo palankiau vertinti Vilhelmo, Normandijos kunigaikščio, žygį į Angliją. Iki šiol dažniau akcentuota, kad parama siejosi su dinastiniais argumentais, priesaikomis ir Vilhelmo pretenzijomis į sostą.

    „Jeigu Anglija iš tiesų rėmė Aleksandro II priešininkus, tai popiežiaus laikysena galėjo būti daug labiau politinė, nei manyta anksčiau“, – teigiama tyrėjo išvadose.

    Ką tai keičia mūsų supratime?

    Šie svarstymai nereiškia, kad Hastingso mūšio reikšmė mažėja, tačiau gali keistis priežasčių grandinė. Karas dėl Anglijos sosto tokiu atveju būtų buvęs ir Europos masto konfrontacijos dalis, kur susipynė monarchų interesai, popiežiaus įtaka ir Šventosios Romos imperijos aplinka.

    Istorikai pabrėžia, kad XI amžiuje religinių ir politinių motyvų atskirti beveik neįmanoma. Popiežiaus palaiminimas galėjo suteikti žygiui ne tik moralinį autoritetą, bet ir sustiprinti jo šalininkų įsitikinimą, kad tai daugiau nei paprasta kova dėl karūnos.