Tulpių ir kitų svogūninių gėlių svogūnėliai dažnai tampa nornicų ir kitų smulkių graužikų taikiniu dar rudenį ir žiemą. Jos minta požeminėmis augalo dalimis, todėl pavasarį gėlyne gali nebelikti nei žiedų, nei daigų, net jei sodinote kokybišką medžiagą.
Dažnai painiojama ir kurmio „kaltė“: kurmiai yra vabzdžiaėdžiai ir svogūnėlių neėda. Tačiau rausiami tuneliai gali išjudinti šaknis, pažeisti sodinimus ir sudaryti patogius koridorius, kuriais vėliau naudojasi nornicos.
Patikimiausia apsauga nuo graužikų
Efektyviausias sprendimas yra fizinis barjeras, kai svogūnėliai atskiriami nuo graužikų smulkiu tinklu. Praktikoje tai reiškia, kad sodinimo duobės dugnas ir šonai išklojami metaliniu arba tvirtu plastikiniu tinklu, o tuomet svogūnėliai sodinami į vidų.
Smulkios akutės apsunkina priėjimą prie svogūnėlių, bet leidžia laisvai augti šaknims ir nutekėti vandeniui. Jei graužikų gausu, patikimesnis pasirinkimas yra metalinis tinklas, nes jis atsparesnis pažeidimams ir ilgaamžiškesnis.
Krepšeliai ir vazonėliai: kada tai padeda?
Alternatyva tinklui yra specialūs svogūnėlių sodinimo krepšeliai ar ażūriniai vazonėliai, kuriuos galima rasti sodo centruose. Jie palengvina darbą, nes svogūnėlius galima sodinti grupėmis, o vėliau patogiai iškasti ir persodinti.
Vis dėlto krepšeliai dažniausiai geriau saugo iš šonų ir apačios, bet ne visada apsaugo iš viršaus. Dėl to, prieš visiškai užpilant žeme, viršų verta pridengti papildomu metalinio tinklo gabalu, kad prieiga būtų užblokuota iš visų pusių.
Ką dar svarbu padaryti sode?
Praktika rodo, kad graužikų aktyvumas didėja ten, kur šalia gėlynų yra daug slėptuvių. Mažiau šansų joms įsikurti bus tada, kai aplink lysves neliks augalinių atliekų krūvų, šakų sąvartų, o aukšta žolė bus reguliariai pjaunama.
Storas mulčio sluoksnis gali būti naudingas dirvai, tačiau kartu jis gali suteikti graužikams saugias slėptuves ir patogias „trasas“ judėti nepastebėtiems. Jei nornicos kartojasi kasmet, mulčiuoti verta saikingai ir stebėti, ar situacija neblogėja.
Papildomai kartais naudojami kvapūs augalai ar natūralūs atbaidymo būdai, pavyzdžiui, česnakų sodinimas šalia svogūninių gėlių. Vis dėlto patikimiausias ilgalaikis sprendimas išlieka fizinė apsauga, nes ji nepriklauso nuo oro sąlygų ir kvapų intensyvumo.
Jei problema labiau susijusi su kurmiarausiais ir tunelių daroma žala, verta svarstyti svogūninių gėlių auginimą didesniuose induose arba pakeltose lysvėse. Tokiu atveju lysvės dugnas papildomai sutvirtinamas metaliniu tinklu, o sodinimai tampa atsparesni ir graužikams, ir kasinėjimui.