CP v2

Tag: Norstat

  • Jaunimui tvariau gyventi trukdo ne kainos: apklausa atskleidė didžiausią kliūtį

    Daugkartinė gertuvė, daiktai iš antrų rankų ar kelionė dviračiu vietoje automobilio daliai Lietuvos moksleivių jau tapo kasdienybe. Tačiau nauja apklausa rodo, kad didžiausias barjeras tvaresniems pasirinkimams dažniausiai yra ne kaina, o žinių ir aiškumo stoka.

    Bendrovės „Samsung“ užsakymu atliktame tyrime 42 proc. 14–19 metų moksleivių nurodė, kad per mažai išmano apie tvaresnius sprendimus. Dar 19 proc. pasigenda lengvai prieinamų tvarių alternatyvų, 17 proc. jas laiko nepatogiomis, o 9 proc. kaip kliūtį įvardijo kainą.

    Apklausa rodo, kad tvarūs įpročiai dažniau siejami su paprastais, kasdieniais veiksmais: pusė jaunuolių naudoja daugkartinę gertuvę ar puodelį. Trečdalis (33 proc.) rūšiuoja atliekas ir perka naudotus daiktus, o 29 proc. vietoje važiavimo automobiliu renkasi dviratį arba ėjimą pėsčiomis.

    Technologijų bendrovės „Oxylabs“ tvarumo vadovė ir programos „Solve for Tomorrow“ mentorė Urtė Karklienė atkreipia dėmesį, kad jaunimui dažnai trūksta ne bendro informacijos kiekio, o gebėjimo jį susieti su savo įpročiais. Pasak jos, žmonėms sudėtinga suprasti, kuris kasdienis pokytis turi didžiausią realų poveikį.

    „Daug kalbame apie klimato kaitą ir tvarumo svarbą, bet sunkiausia didelį ir sudėtingą reiškinį paversti kasdieniais, suprantamais pasirinkimais. Mums trūksta ne informacijos, o gebėjimo ją paversti aiškiais veiksmais“, – sakė U. Karklienė.

    Kaip tvarumą paversti įpročiu

    Pasak specialistės, norint gyventi tvariau nebūtina vienu metu keisti viso gyvenimo būdo. Praktinis kelias dažniausiai prasideda nuo sričių, kuriose sprendimus darome kasdien: judėjimo, mitybos, pirkinių, energijos vartojimo ir maisto atliekų mažinimo.

    U. Karklienė pabrėžia, kad reikšmingiausi pokyčiai dažnai būna tie, kurie kartojasi nuolat ir apima didesnę gyvenimo dalį. Reguliarus vaikščiojimas, važiavimas dviračiu, mažesnis maisto švaistymas ar ilgesnis jau turimų daiktų naudojimas per metus gali turėti didesnį efektą nei pavienis sprendimas.

    Vienas iš būdų įtvirtinti pokytį – pasirinkti asmeninį iššūkį, pavyzdžiui, tam tikrą laiką nepirkti naujų daiktų, išskyrus būtiniausius. Tokie eksperimentai, anot jos, padeda sustoti prieš perkant ir įvertinti, ar daikto tikrai reikia, ar galima pasiskolinti, pataisyti arba įsigyti naudotą.

    „Tvarūs įpročiai niekuo nesiskiria nuo kitų: verta pradėti nuo vieno pokyčio ir tik jam tapus automatiniu imtis kito. Taip tvaresni sprendimai ilgainiui tampa ne papildoma užduotimi, o įprastu pasirinkimu“, – sakė U. Karklienė.

    Technologijos ir DI: nuo įpročių iki poveikio

    Apklausa taip pat rodo, kad technologijos jaunimui gali būti praktinė pagalba: 38 proc. naudojasi viešojo transporto programėlėmis, 31 proc. naudotų daiktų pardavimo programėlėmis, o 11 proc. pasitelkia išmaniąsias energijos taupymo priemones namuose. Vis dėlto 37 proc. nurodė tvarumui skirtų technologijų nenaudojantys.

    Specialistės teigimu, skaitmeniniai įrankiai vis dažniau padeda ne tik atlikti veiksmą, bet ir suprasti jo kainą aplinkai. Tam pasitarnauja anglies pėdsako ar ekologinio poveikio skaičiuoklės, kurios leidžia palyginti skirtingus scenarijus, pavyzdžiui, kiek pasikeistų poveikis dažniau renkantis dviratį ar sumažinus mėsos vartojimą.

    Tokius skaičiavimus gali palengvinti ir DI sprendimai, kai jie naudojami personalizuotoms rekomendacijoms, energijos vartojimo analizei ar kelionių planavimui. Tačiau specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra ne pati technologija, o žmogaus sprendimas ir nuoseklumas, o rezultatus lemia įpročių pokyčių mastas ir trukmė.

    Ką parodė apklausa

    Tyrimą bendrovės „Samsung“ užsakymu 2026 metais rugpjūtį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Apklausė 949 14–19 metų jaunuolius, iš jų 320 Lietuvoje.

    Tyrime analizuoti jaunuolių skaitmeniniai ir socialinių tinklų naudojimo įpročiai, požiūris į technologijas, fizinį aktyvumą ir tvarumą. Rezultatai rodo, kad tvarumo tema jaunimui svarbi, tačiau sprendimams dažnai pritrūksta aiškumo, konkrečių pavyzdžių ir suprantamo ryšio su kasdieniais veiksmais.

  • Moksleiviai prisipažino: prie ekranų praleidžia valandas, bet technologijų atsisakyti neketina

    Išmanusis telefonas daugeliui moksleivių tapo nuolatiniu palydovu, o laikas prie ekrano kasdien vis dažniau matuojamas valandomis. Nauja apklausa rodo, kad 61 proc. jaunuolių telefonu ar planšetiniu kompiuteriu naudojasi bent 5 valandas per dieną, o 59 proc. socialiniuose tinkluose praleidžia 3 valandas ar daugiau.

    Du trečdaliai moksleivių pripažįsta, kad naršo per daug, tačiau kartu nenori technologijų atsisakyti, nes mato ir jų naudą. Tokia situacija kelia ne tik klausimą, kaip riboti ekranų laiką, bet ir kaip jį paversti prasmingu, ypač mokantis, bendraujant ir planuojant dieną.

    Kas atskleidė apklausa

    Bendrovės „Samsung“ iniciatyva 2026 metais rugpjūtį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliktame tyrime dalyvavo 949 jaunuoliai nuo 14 iki 19 metų. Apklausą vykdė tyrimų bendrovė „Norstat“, o tyrėjai vertino tiek skaitmeninius įpročius, tiek požiūrį į technologijų įtaką kasdienybei.

    Skaičiai išsiskiria: 41 proc. moksleivių nurodė kasdien įrenginiais besinaudojantys 5–6 valandas, dar 20 proc. – 7 valandas ar ilgiau. 55 proc. prisipažino patyrę situacijų, kai norėjo nustoti naršyti, bet buvo sunku nuo telefono atsitraukti.

    Klausimas apie mėnesio „atsisakymą“ parodė, kad labiausiai traukiantys dalykai išlieka skaitmeniniai. 51 proc. teigė, kad sunkiausia būtų atsisakyti socialinių tinklų ir išmaniojo telefono, kai tuo metu gyvi susitikimai su draugais tarp sunkiausių pasirinkimų atsidūrė rečiau.

    Technologijos ne tik pramogoms

    Nors didelė dienos dalis praleidžiama socialiniuose tinkluose, nemažai moksleivių technologijas įvardija kaip realią pagalbą. Vertindami, kas labiausiai pagerina jų kasdienį gyvenimą, 48 proc. išskyrė dirbtinio intelekto įrankius, 47 proc. – bendravimo technologijas, 43 proc. – muzikos platformas, 23 proc. – mokomąsias programėles.

    39 proc. apklaustųjų mano, kad technologijos padeda ugdytis arba bent iš dalies padeda formuoti sveikesnius įpročius. Dažniausiai minėta nauda susijusi su mokymusi: 38 proc. teigė, kad įrenginiai ir programėlės padeda mokytis efektyviau, o dalis jaunuolių technologijas sieja ir su sportu bei mityba.

    „Tai rodo, kad svarbiau tampa ne tai, kiek laiko praleidžiame prie ekranų, bet kaip naudojamės technologijomis savo naudai“, – sakė programos „Solve for Tomorrow“ vadovė Baltijos šalyse Eglė Tamelytė.

    Kas padėtų mažinti laiką socialiniuose tinkluose

    Paklausti, kas labiausiai motyvuotų mažiau laiko praleisti socialiniuose tinkluose, moksleiviai dažniausiai rinkosi alternatyvas, kurios „konkuruoja“ dėl dėmesio. 36 proc. nurodė naują pomėgį ar įgūdį, 31 proc. – daugiau sporto ar veiklų lauke, 26 proc. – daugiau laiko su šeima ar draugais.

    Apklausa rodo, kad daliai jaunuolių fizinis aktyvumas jau yra įprasta rutina: 33 proc. sportuoja 3–5 kartus per savaitę, 5 proc. – kasdien. Tuo pačiu išryškėja ir tvarumo tema: 37 proc. teigia apskritai nesinaudojantys tvarumui skirtomis technologijomis, o dažniausia kliūtis – žinių ir aiškių įpročių stoka.

    Ekspertai pabrėžia, kad ekranų laiko problema retai išsisprendžia vien draudimais, nes moksleivių kasdienybėje telefonas atlieka ir mokymosi, ir bendravimo, ir planavimo funkcijas. Todėl vis dažniau akcentuojamas sąmoningas naudojimas: aiškūs dienos režimai, pranešimų valdymas, tikslingas DI įrankių taikymas mokymuisi bei kokybiškos veiklos be ekranų.

    Apklausa taip pat susieta su jaunimo programa „Solve for Tomorrow“, kurioje 9–12 klasių komandos kviečiamos spręsti realias problemas pasitelkiant technologijas. Šių metų kryptys orientuotos į fizinio aktyvumo skatinimą ir tvarumo iššūkius, o idėja paprasta: technologijas galima ne tik vartoti, bet ir kurti jų pagalba sprendimus.