Tag: Northern Gritstone

  • „MicroLub“ pritraukė 10 mln. eurų: technologija žada iki 75 proc. mažiau riebalų, bet tą patį skonį

    „MicroLub“ pritraukė 10 mln. eurų: technologija žada iki 75 proc. mažiau riebalų, bet tą patį skonį

    Iš Lidso universiteto išaugusi giluminėms technologijoms priskiriama maistinių ingredientų bendrovė „MicroLub“ užbaigė 10 mln. eurų finansavimo etapą. Raundui vadovavo investicijų bendrovė „Northern Gritstone“, o prie jo prisidėjo ir ankstesni investuotojai, įskaitant NPIF II – PXN Equity Finance fondą, valdomą „PXN Ventures“.

    Maisto gamintojai vis dažniau spaudžiami gerinti produktų maistinę sudėtį, nes keičiasi vartotojų įpročiai ir griežtėja reikalavimai sudėčiai bei ženklinimui. Papildomą impulsą reformulavimui suteikia ir sparčiai plintantys GLP-1 grupės vaistai svoriui mažinti, skatinantys paklausą baltymingesniems ir mažesnio kaloringumo produktams.

    Praktikoje mažinant riebalus ar didinant baltymų kiekį dažnai nukenčia tai, kas lemia pakartotinį pirkimą: skonis, tekstūra ir burnos pojūtis. Augalinės alternatyvos ar riebalų pakeitimas krakmolais, tirštikliais ir gumomis gali padėti pasiekti skaičius etiketėje, bet ne visada atkuria įprastą „sotumo“ ir kremiškumo jausmą.

    Kaip veikia „MicroLub“ idėja

    „MicroLub“ teigia šią problemą sprendžianti patentuota baltymų pagrindu sukurta ingredientų technologija. Užuot imitavusi riebalus tradiciniais pakaitalais, bendrovė siekia atkurti riebalų suteikiamą „sutepimo“ efektą naudodama vandenį, kad maistas burnoje jaustųsi panašiai kaip riebesnis produktas.

    Pasak bendrovės, tam tikruose pritaikymuose tai leidžia sumažinti riebalų ir kalorijų kiekį iki 75 proc. kartu išlaikant vartotojams svarbią tekstūrą. Kai kuriais atvejais technologija taip pat gali padėti padidinti baltymų kiekį ir supaprastinti sudėtį, atsisakant dalies emulsiklių ar tirštiklių, kurių pirkėjai vis dažniau vengia.

    Nuo laboratorijos iki gamybos

    „MicroLub“ įkūrė Lidso universiteto Maisto mokslo ir mitybos mokyklos profesorė Anwesha Sarkar. Bendrovė nurodo, kad jau perėjo kelią nuo laboratorinio masto iki pramoninės gamybos ir bendradarbiauja su kai kuriomis didžiausiomis pasaulio maisto ir ingredientų įmonėmis.

    Įmonė toliau palaiko glaudų ryšį su Lidso universitetu, naudodamasi tyrimų infrastruktūra, ir kartu valdo maisto inovacijų laboratoriją „Nexus“ centre Lydse. Tai leidžia greičiau testuoti pritaikymus skirtingoms produktų kategorijoms ir pereiti nuo bandymų prie komercinės gamybos.

    „Per ilgai vartotojai turėjo rinktis tarp skanaus, bet mažiau sveiko produkto ir maistingesnio, tačiau prastesnio valgymo pojūčio“, – sakė „MicroLub“ vadovas Davidas Petersas.

    „Mūsų technologija leidžia gamintojams mažinti riebalus, didinti baltymų kiekį ir paprastinti sudėtį, kartu išlaikant tą patį malonų burnos pojūtį ir tekstūrą. Ši investicija padės plėstis tarptautiniu mastu, auginti komandą ir priartėti prie produktų lentynose“, – teigė jis.

    „MicroLub“ sprendžia vieną didžiausių maisto pramonės mokslinių ir komercinių iššūkių: kaip reformuluoti produktus neprarandant skonio ir tekstūros, kurie lemia pirkimo sprendimus“, – sakė „Northern Gritstone“ vadovas Duncanas Johnsonas.

    „Nuo pat išėjimo iš Lidso universiteto bendrovė sparčiai augo, išplėtė technologiją iki didesnio masto ir sulaukė pasaulinių gamintojų dėmesio“, – pridūrė jis.

    Kur bus panaudotos lėšos

    Gautas finansavimas bus skirtas kitam augimo etapui: komandos plėtrai, plėtrai JAV ir Azijos rinkose bei klientų bandymų pavertimui ilgalaikėmis komercinėmis sutartimis. Bendrovė taip pat planuoja toliau tobulinti savo ingredientų technologiją, kad ji būtų pritaikoma platesniam produktų spektrui.

    Raunde dalyvavęs NPIF II – PXN Equity Finance yra „Northern Powerhouse Investment Fund II“ dalis, skirta ankstyvos stadijos finansavimo prieinamumui gerinti ir inovacijoms Šiaurės Anglijoje skatinti. Fondo tikslas – padėti mažoms ir vidutinėms įmonėms sparčiau augti ir pasiekti tarptautines rinkas.

  • Leedso „MicroLub“ pritraukė 8,7 mln. eurų: žada mažinti riebalus maiste neaukojant skonio

    Leedso „MicroLub“ pritraukė 8,7 mln. eurų: žada mažinti riebalus maiste neaukojant skonio

    Leedse įsikūrusi ingredientų sprendimų bendrovė „MicroLub“ užbaigė 8,7 mln. eurų finansavimo etapą ir teigia, kad naujas kapitalas padės spartinti technologijos komercinimą tarptautinėse rinkose. Įmonė kuria baltymų pagrindu paremtas biolubrikantų technologijas, skirtas maisto ir asmens priežiūros produktams.

    Finansavimo etapui vadovavo rizikos kapitalo investuotojas „Northern Gritstone“, taip pat prisidėjo esami investuotojai, tarp jų ir NPIF II – PXN Equity Finance, kurį valdo „PXN Ventures“. „MicroLub“ nurodo, kad lėšos bus naudojamos komandos plėtrai, gamybos apimčių didinimui ir deryboms su potencialiais klientais už Europos ribų.

    Kodėl gamintojai skuba keisti receptūras?

    Maisto gamintojai vis dažniau susiduria su dvigubu spaudimu: vartotojai nori mažiau kaloringų, maistingesnių produktų, o kartu tikisi išliksiančio skonio ir tekstūros. Paprastai mažinant riebalus ar didinant baltymų kiekį keičiasi burnos pojūtis, o tai tiesiogiai veikia pakartotinius pirkimus.

    Pastaraisiais metais šį judėjimą stiprina ir platesnės tendencijos: augantis dėmesys sudėties paprastumui, mažesniam priedų kiekiui bei didėjanti aukštesnio baltymingumo produktų paklausa. „MicroLub“ akcentuoja, kad receptūrų peržiūra vyksta daugelyje kategorijų, nuo pieno alternatyvų iki desertų ar padažų.

    Kaip veikia „MicroLub“ technologija?

    „MicroLub“ teigia, kad jų patentuotas sprendimas siekia atkurti riebalų suteikiamą lubrikaciją pasitelkiant vandenį, o ne tradicinius pakaitalus, tokius kaip krakmolai, tirštikliai ar kiti riebalai. Bendrovės teigimu, tai gali leisti sumažinti riebalų ir kalorijų kiekį iki 75 proc., išlaikant vartotojams įprastą burnos pojūtį.

    Technologija remiasi baltymų mikrogeliais, kurie dengiami polisacharidais tiksliai parinktose proporcijose, kad būtų sumažinta molekulinė trintis ir sukurtas aliejui artimas jutiminis efektas. Įmonė taip pat nurodo, kad kai kuriais atvejais sprendimas gali padėti didinti baltymų kiekį ir trumpinti sudėtį, atsisakant dalies emulsiklių ar tirštiklių.

    „MicroLub“ įkurta 2023 metais, ją pradėjo profesorė Anwesha Sarkar iš Lydso universiteto Maisto mokslo ir mitybos mokyklos. Bendrovė teigia jau perėjusi nuo laboratorinio etapo prie pramoninių apimčių gamybos ir šiuo metu vykdanti bandymus su didelėmis maisto bei ingredientų įmonėmis, o lėšas planuoja nukreipti plėtrai JAV ir Azijoje.

    „MicroLub sprendžia vieną didžiausių maisto pramonės mokslinių ir komercinių iššūkių: keisti receptūras neatsisakant jutiminės patirties, kuri lemia pirkimo sprendimus“, – sakė „Northern Gritstone“ vadovas Duncan Johnson.

    „Per ilgai vartotojai turėjo rinktis: arba skanus, bet mažiau sveikas produktas, arba maistingesnis, tačiau prastesnė valgymo patirtis. Mūsų technologija leidžia mažinti riebalus, didinti baltymų kiekį ir supaprastinti sudėtį, išlaikant pageidaujamą tekstūrą“, – sakė „MicroLub“ vadovas David Peters.

  • Mančesterio „Imperagen“ pritraukė 5,8 mln. eurų: plės DI ir kvantinės fizikos valdomą fermentų inžineriją

    Mančesterio „Imperagen“ pritraukė 5,8 mln. eurų: plės DI ir kvantinės fizikos valdomą fermentų inžineriją

    Mančesteryje veikianti biotechnologijų bendrovė „Imperagen“ užbaigė 5,8 mln. eurų „Seed“ finansavimo etapą, skirtą spartinti tyrimus ir plėtrą, plėsti šlapiąją laboratoriją bei stiprinti pardavimų ir rinkodaros kryptį per artimiausius 18 mėnesių. Įmonė kuria platformą, kuri fermentų kūrimą sieja su DI sprendimais ir kvantinės fizikos skaičiavimais, siekiant greičiau gauti pramonei tinkamus rezultatus.

    Finansavimo etapui vadovavo „PXN Ventures“, taip pat dalyvavo esami investuotojai „IQ Capital“ ir „Northern Gritstone“. Po šio etapo bendras „Imperagen“ pritrauktas kapitalas, bendrovės teigimu, pasiekė apie 9,8 mln. eurų, o įmonės vadovu paskirtas Guy Levy-Yurista, turintis patirties technologijų ir gyvybės mokslų sektoriuose.

    Kas keičiasi įmonei

    Naujas kapitalas bus nukreiptas į pagrindinės mokslinių tyrimų platformos tobulinimą, laboratorinės infrastruktūros augimą ir vidinės DI komandos plėtrą. Bendrovė taip pat planuoja daugiau investuoti į komercinę veiklą, kad augantis susidomėjimas virstų ilgalaikėmis sutartimis.

    „Imperagen“ orientuojasi į kelias rinkas: vaistų gamybą, gyvybės mokslus, asmens higienos produktus, tvarią smulkiąją chemiją ir pramonines biotechnologijas. Tokia kryptis atitinka platesnę tendenciją, kai biotechnologijų startuoliai siekia greičiau perkelti laboratorinius pasiekimus į gamybą, mažinant kūrimo ciklų skaičių ir eksperimentų kainą.

    Kodėl fermentų kūrimas yra sudėtingas

    Fermentų inžinerija dažnai reikalauja daug iteracijų: nuo mutacijų parinkimo iki realių bandymų laboratorijoje, o sėkmės tikimybė gali būti ribota. Tradiciniai metodai remiasi didelės apimties rankiniu atrankos darbu, kuris paprastai yra lėtas ir brangus, ypač kai reikia optimizuoti kelias savybes vienu metu.

    Pastaraisiais metais populiarėjo metodai, kurie bando pasiūlyti „iš anksto protingus“ dizainus, tačiau praktikoje jie ne visada pakankamai tiksliai nuspėja elgseną realiomis gamybos sąlygomis. Dėl to pramonės klientams svarbiausios tampa prognozuojamumas ir greitis, leidžiantys sumažinti riziką kuriant naujus produktus.

    Uždaro ciklo modelis su kvantiniais skaičiavimais

    „Imperagen“ teigia, kad jos platforma sujungia kvantinės fizikos skaičiavimus, DI modelių mokymą ir automatizuotus bandymus laboratorijoje į vieną uždarą grįžtamojo ryšio ciklą. Idėja paprasta: skaitmeninėje aplinkoje sugeneruojama daug mutacijų kombinacijų, prognozuojamos jų savybės, tuomet pagal šiuos duomenis apmokomi konkrečiai užduočiai pritaikyti DI modeliai.

    Geriausiai įvertinti variantai testuojami fizinėje laboratorijoje, o gauti eksperimentiniai duomenys grąžinami atgal į modelį, kad kitas ciklas būtų tikslesnis. Toks uždaras ciklas, bendrovės aiškinimu, leidžia su kiekvienu bandymų raundu greičiau priartėti prie optimalaus varianto, o ne kartoti plačią ir mažai efektyvią atranką.

    „Matau, kad didžiausią pokytį šiame DI grįstos ateities etape kurs DI gimtos įmonės, kurios remiasi realiais duomenimis ir turi apčiuopiamą poveikį“, – sakė Guy Levy-Yurista.

    „Imperagen“ yra Mančesterio universiteto technologinis atskyrimas, įkurtas 2021 metais. Bendrovės teigimu, jos metodas jau leido kelis kartus iš eilės pagerinti pasirinktų fermentų našumą per santykinai nedaug iteracijų, o tai yra esminis kriterijus, kai siekiama pritaikymo gamyboje.

    Investuotojai pabrėžia ir regioninį aspektą: Šiaurės Vakarų Anglijoje stiprėjanti gyvybės mokslų ekosistema, universitetų infrastruktūra ir talentų bazė sudaro palankią terpę tokioms giliųjų technologijų bendrovėms augti. „Imperagen“ atveju artimiausias etapas bus ne tik technologinis, bet ir komercinis, kai bus tikrinama, ar platforma gali stabiliai generuoti rezultatus skirtinguose pramonės projektuose.