Tag: Northrop Grumman

  • „SpaceX“ į orbitą išsiuntė remonto droną: žada satelitams pridėti iki 8 metų tarnybos

    „SpaceX“ į orbitą išsiuntė remonto droną: žada satelitams pridėti iki 8 metų tarnybos

    Satelitų remontas kosmose

    Žemės orbitoje sparčiai daugėja palydovų, todėl vis aktualesnis tampa jų aptarnavimas ir eksploatacijos pratęsimas. Iki šiol dauguma ryšio ar meteorologinių palydovų, pasibaigus kurui ar sugedus sistemoms, būdavo tiesiog nurašomi, nors dalis įrangos dar gali veikti.

    Šią problemą spręsti siekia nauja misija MRV-MEP, į kosmosą iškelta bendrovės „SpaceX“. Jos esmė – panaudoti robotizuotą erdvėlaivį ir papildomus modulius, kurie leistų pratęsti palydovų darbą, nekeičiant viso aparato.

    Startas įvyko antradienį, o krovinys į orbitą pakeltas raketa „Falcon 9“ iš Kanaveralo kyšulio Floridoje. Misijos pavadinimas MRV-MEP reiškia Mission Robotic Vehicle ir Mission Extension Pods, tai yra robotinis aparatas ir tarnybos pratęsimo moduliai.

    Kas yra MRV-MEP?

    Projekte numatytas pagrindinis elementas – kosminis dronas MRV, sukurtas JAV karinio jūrų laivyno tyrimų laboratorijoje. Jis aprūpintas dviem maždaug 3 metrų ilgio robotinėmis rankomis, skirtomis darbui prie palydovų korpusų.

    Kartu į kosmosą keliauja trys MEP moduliai, kuriuos valdys „SpaceLogistics“, priklausanti „Northrop Grumman“ grupei. Šie moduliai turi būti pritvirtinti prie trijų skirtingų palydovų ir tapti tarsi išoriniais pagalbiniais įrenginiais, leidžiančiais tęsti misiją.

    Misijos tikslas – geostacionari orbita, esanti 35 786 kilometrų aukštyje. Joje palydovas „kabo“ virš tos pačios Žemės vietos, todėl ši orbita ypač svarbi ryšio, orų stebėjimo ir kai kurioms nacionalinio saugumo sistemoms.

    Kiek gali pailgėti palydovų tarnyba?

    „Northrop Grumman“ teigimu, vienas MEP modulis gali pratęsti tipinio maždaug 2 000 kilogramų masės palydovo tarnybą net iki 8 metų. Tokie sprendimai ypač svarbūs, nes naujo palydovo gamyba, paleidimas ir draudimas gali kainuoti labai brangiai, o geostacionarioje orbitoje esantys aparatai dažnai planuojami ilgam laikotarpiui.

    MRV koncepcija apima ne tik tarnybos pratęsimą. Numatyta, kad toks aparatas ateityje galėtų atlikti palydovų inspekciją, perstatymą į kitą orbitą, tam tikrus remonto ar modernizavimo darbus, taip mažinant kosmoso šiukšlių kiekį ir didinant infrastruktūros patikimumą.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad MRV turi pasyvų kuro papildymo modulį PRM, apibūdinamą kaip standartizuotą kuro papildymo sąsają, patvirtintą JAV Kosmoso pajėgų. Jei tokios sąsajos prigytų plačiau, palydovų aptarnavimas orbitoje galėtų tapti reguliaria paslauga, panašiai kaip aviacijoje taikomas techninis parkų aptarnavimas.

  • JAV pirmąkart parodė tikrą LGM-35A Sentinel: šis bandymas priartino naują branduolinį skydą

    JAV pirmąkart parodė tikrą LGM-35A Sentinel: šis bandymas priartino naują branduolinį skydą

    JAV gynybos pramonės bendrovė „Northrop Grumman“ pirmą kartą paviešino realios naujos tarpžemyninės balistinės raketos LGM-35A Sentinel įrangos vaizdus. Iki šiol viešumoje dominavo tik vizualizacijos, todėl šis žingsnis laikomas svarbiu programos brandos signalu.

    Nuotraukos paskelbtos po sėkmingo vadinamojo akustinio bandymo, atlikto įmonės Large Acoustic Test Facility komplekse Redondo Beach mieste Kalifornijoje. Bandymo metu tikrintas integruotas priekinis modulis, kuris apima grįžimo į atmosferą sistemą ir valdymo modulį su nukreipimo bei navigacijos įranga.

    Šiame etape inžinieriai siekia įsitikinti, kad kritiniai komponentai atlaikys ekstremalų triukšmą, vibraciją ir apkrovas, patiriamas paleidimo iš šachtos metu ir skrendant kosmose. Tokie bandymai leidžia anksti identifikuoti konstrukcines silpnąsias vietas, kurios vėliau galėtų virsti brangiais vėlavimais.

    „Northrop Grumman“ nurodo, kad darbai vyko bendradarbiaujant su Lawrence Livermore National Laboratory ir laikantis branduolinei ginkluotei taikomų kvalifikacinių standartų. Sėkmingas rezultatas reiškia, kad vienas svarbiausių raketos elementų perėjo reikšmingą inžinerinį barjerą prieš planuojamą pirmąjį skrydžio bandymą.

    Sentinel kuriama tam, kad pakeistų senstančią „Minuteman III“ sistemą, eksploatuojamą nuo 1970 metų. Programa apima maždaug 400 naujų raketų ir visiškai atnaujintą antžeminę infrastruktūrą, įskaitant šachtas, valdymo punktus bei ryšių ir vadovavimo sistemas, nes senoji bazė su nauja technika laikoma nesuderinama.

    Projektą lydi ir finansiniai iššūkiai. JAV institucijos pastaraisiais metais yra viešai pripažinusios reikšmingą sąnaudų augimą, o nepriklausomi vertintojai yra skelbę, kad viso gyvavimo ciklo kaina gali siekti apie 130 milijardų eurų, priklausomai nuo skaičiavimo metodikos ir infliacijos.

    Pagal viešai skelbtą grafiką pirmasis Sentinel skrydžio bandymas numatytas 2027 metais, o pradiniai operaciniai pajėgumai siejami su 2030-ųjų pradžia. JAV oro pajėgų ir pramonės atstovai akcentuoja, kad tikslas – išlaikyti patikimą sausumos branduolinio atgrasymo grandį kelis dešimtmečius į priekį.

    Ši modernizacija vyksta augant strateginei konkurencijai, kai Rusija ir Kinija taip pat atnaujina savo branduolinius arsenalus ir pristatymo sistemas. Sentinel turėtų sustiprinti JAV branduolinės triados sausumos komponentą ir, JAV planuotojų vertinimu, užtikrinti atgrasymą bent pusei amžiaus.