Lenkijos energetikos grupės „ORLEN“ valdoma bendrovė ORLEN Upstream Norway pradėjo dujų gavybą Idun Nord telkinyje Norvegijos jūroje. Artimiausiomis savaitėmis planuojama įjungti dar du telkinius – Alve Nord ir Ørn, esančius Skarv rajone, kuris laikomas vienu svarbiausių grupės gavybos centrų Norvegijoje.
Bendrovė skelbia, kad trijų telkinių vystymas turėtų papildyti „ORLEN“ portfelį maždaug 30 mln. barelių naftos ekvivalento, o didžioji dalis šio kiekio – gamtinės dujos. Tokie projektai įprastai vertinami kaip būdas stabilizuoti tiekimą ir sumažinti priklausomybę nuo importo rinkų svyravimų, ypač Europoje po 2022 metų energetikos krizės.
Bendra infrastruktūra ir greitesnis startas
Trys telkiniai vystomi kaip integruotas projektas, pasitelkiant bendrą infrastruktūrą ir derinant logistiką bei pirkimus. Tai leidžia sumažinti sąnaudas ir spartinti įgyvendinimą, ypač kai skirtinguose telkiniuose dalyvauja skirtingos partnerių sudėtys.
Telkiniai prijungti prie esamos Skarv FPSO platformos – plaukiojančio gavybos, saugojimo ir iškrovimo įrenginio, kuris yra pagrindinis šios zonos mazgas. Tokia schema didina infrastruktūros panaudojimą ir, pasak projekto dalyvių, prisideda prie Skarv eksploatacijos laikotarpio pratęsimo bent iki 2040 metų.
„Kartu šie trys telkiniai „ORLEN“ suteiks daugiau nei 4 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų“, – sakė „ORLEN“ valdybos pirmininkas Ireneuszas Fąfara.
„Dėl labai gero bendradarbiavimo su partneriais projektą įgyvendinome pigiau ir greičiau, o gavybą pradėjome vienais metais anksčiau, nei planuota“, – pridūrė jis.
Kokie telkiniai ir kas juose dalyvauja
Skelbiama, kad trijų telkinių bendri išgaunami ištekliai siekia apie 120 mln. barelių naftos ekvivalento (bendruoju pagrindu), iš jų „ORLEN“ tenkanti dalis – daugiau nei 30 mln. barelių naftos ekvivalento. Apie 80 proc. šių išteklių sudaro dujos, todėl projektas labiau orientuotas į dujų tiekimo balansą nei į naftą.
Didžiausią grynąjį indėlį „ORLEN“ išteklių bazėje, pasak bendrovės, sudaro Ørn telkinys – apie 22 mln. barelių naftos ekvivalento. „ORLEN“ šiame telkinyje priklauso 40 proc., o operatoriui Aker BP ir bendrovei Equinor – po 30 proc.
Idun Nord telkinyje ORLEN Upstream Norway turi 11,9 proc. Aker BP (operatorius) valdo 23,8 proc., Equinor – 36,2 proc., o Harbour Energy – 28,1 proc. Alve Nord telkinyje „ORLEN“ dalis taip pat siekia 11,9 proc., Aker BP – 58,1 proc., Harbour Energy – 20 proc., JAPEX Norge – 10 proc.
Gavyba planuojama didinti palaipsniui, akcentuojant saugią eksploataciją. Kai visi trys telkiniai pasieks pilną režimą, „ORLEN“ valdomų gavybos telkinių skaičius Norvegijos kontinentiniame šelfe, kaip nurodo bendrovė, išaugs iki 24.
Reikšmė dujų srautams į Lenkiją
Norvegija yra vienas svarbiausių Lenkijos dujų šaltinių, o dujos į šalį tiekiamos Baltijos dujotiekio Baltic Pipe sistema. Pastaraisiais metais, augant poreikiui užsitikrinti ilgalaikį tiekimą, Norvegijos gavyba tapo strategine alternatyva rusiškoms dujoms, o nuosavi telkiniai leidžia dalį srautų kontroliuoti per gamybos grandinę.
„ORLEN“ taip pat primena, kad 2026 metais jau plėtė gavybą Norvegijoje pradėdama eksploatuoti Eirin telkinį Šiaurės jūroje. Bendrovės duomenimis, ORLEN Upstream Norway 2025 metais išgavo apie 4,4 mlrd. kubinių metrų dujų, o nauji telkiniai turėtų stiprinti šį indėlį vidutiniu laikotarpiu.
Energetikos analitikų vertinimu, tokie projektai turi dvejopą poveikį: trumpuoju laikotarpiu jie padeda stabilizuoti fizinį tiekimą ir mažina kainų šokų riziką regione, o ilguoju laikotarpiu išryškina dilemą tarp investicijų į iškastinį kurą ir Europos dekarbonizacijos tikslų. Vis dėlto, kol dujos išlieka pereinamuoju kuru elektros gamyboje ir pramonėje, Norvegijos šelfo projektai išlieka vieni svarbiausių Europos tiekimo saugumo ramsčių.