Norvegijoje pasirašyta sutartis dėl Stad laivų tunelio statybos Vestlando regione – tai projektas, kuris turėtų tapti pirmuoju pasaulyje pilno masto tuneliu, skirtu jūriniams laivams. Už darbus atsakingos Norvegijos pakrančių administracija ir bendrovė „AF Gruppen“, kuri vykdys ir projektavimą, ir statybą.
Planuojama, kad tunelis bus apie 1 700 metrų ilgio, maždaug 50 metrų aukščio ir apie 36 metrų pločio. Statybų pradžia numatyta 2027 metų pradžioje, o visas projektas, vertinant pagal dabartinį grafiką, turėtų užtrukti apie penkerius metus.
Tunelis bus iškastas siauriausioje Stad pusiasalio vietoje, sujungiant vandens kelius tarp Kjødepollen ties Vanylvsfjorden fiordu ir Moldefjorden ties Selje apylinkėmis. Projektas numato, kad tuneliu galės plaukti laivai iki 21,5 metro pločio ir iki 29,5 metro aukščio.
Tai reiškia, kad tuneliu galės naudotis ir didesni keleiviniai bei krovininiai laivai, prilygstantys daliai pakrantės maršrutuose plaukiojančių keltų. Pagrindinis tikslas – saugesnis ir patikimesnis susisiekimas, kai laivybą riboja ekstremalios oro sąlygos.
Stadhavet vandenys vakarinėje Norvegijos pakrantėje laikomi vienais sudėtingiausių regione: audros čia fiksuojamos maždaug 100 dienų per metus. Dėl to laivams tenka laukti palankių sąlygų arba rinktis ilgesnius maršrutus, o tunelis turėtų sumažinti vėlavimus ir rizikas.
Idėja įrengti laivų tunelį Stad pusiasalyje nėra nauja – ji siekia XIX amžių, tačiau praktinis įgyvendinimas įsibėgėjo tik pastaraisiais dešimtmečiais. Projektas buvo detaliai vertinamas dėl techninių galimybių, poveikio aplinkai ir ekonominio pagrįstumo, nes tokio tipo infrastruktūra pasaulyje yra itin reta.
Norvegijos pakrančių administracija 2025 metų sausį buvo paskelbusi rangos konkursą, tačiau procesą lydėjo diskusijos dėl biudžeto. 2025 metų birželio 19 dieną Norvegijos parlamentas patvirtino atnaujintą projekto išlaidų ribą – apie 720 000 000 eurų su pridėtinės vertės mokesčiu, o tai atvėrė kelią galutiniam susitarimui.
Norvegijos institucijos pabrėžia, kad tai ilgai brandintas sprendimas, kuris turėtų pakeisti laivybos patikimumą viename pavojingiausių pakrantės ruožų. „Tai istorinė diena – projektas buvo planuojamas dešimtmečius, o dabar pasiekėme etapą, kai galime jį realiai statyti“, – sakė Norvegijos pakrančių administracijos vadovas Einar Vik Arset.