CP v2

Tag: Notarai

  • Daiktai po artimojo mirties: kada galima juos naudoti ir kodėl neskubėti pataria ekspertai

    Daiktai po artimojo mirties: kada galima juos naudoti ir kodėl neskubėti pataria ekspertai

    Po artimojo mirties daugelis pasilieka ne tik sentimentalių prisiminimų, bet ir kasdienių daiktų: drabužių, patalynės, indų ar buities reikmenų. Klausimas, kada galima pradėti jais naudotis, dažnai iškyla dar gedulo pradžioje, kai emocijos ypač jautrios.

    Teisiniu požiūriu naudotis mirusiojo daiktais paprastai nėra draudžiama iškart po mirties, tačiau svarbu, ar esate vienintelis ir neginčijamas paveldėtojas. Jeigu yra keli įpėdiniai ar galimas ginčas, skubotas turto pasidalijimas ar disponavimas daiktais gali tapti konfliktų priežastimi.

    Visavertė teisė disponuoti paveldimu turtu paprastai įtvirtinama tada, kai įforminama paveldėjimo teisė. Praktikoje tai daroma gavus teismo sprendimą dėl paveldėjimo priėmimo arba notarui patvirtinus paveldėjimo teisę, todėl iki tol verta elgtis atsargiai ir išsaugoti daiktus nepakitusios būklės.

    Psichologai pabrėžia, kad gedulo trukmė ir intensyvumas labai skiriasi, todėl nėra vieno teisingo momento, kada privalu pradėti tvarkyti mirusiojo namus ar spintas. Dalis žmonių tam pasiruošia po kelių savaičių, kitiems prireikia gerokai daugiau laiko, o spaudimas iš aplinkos neretai tik apsunkina netekties išgyvenimą.

    „Daiktų tvarkymas po mirties daugeliui tampa ne tik būtinybe, bet ir simboliniu atsisveikinimo žingsniu, todėl svarbiausia ne greitis, o jūsų emocinė būsena“, – sako gedėjimą nagrinėjantys specialistai.

    Prieš pradedant naudoti drabužius ar patalynę, rekomenduojama juos kruopščiai išskalbti, o jei audiniai jautrūs, rinktis cheminį valymą. Higienos specialistai pataria įvertinti ir aplinkybes: jei žmogus ilgai sirgo, buvo slaugomas namuose ar mirtis įvyko būste, kai kuriems daiktams gali reikėti papildomos dezinfekcijos.

    Vis dar gajūs ir papročiai bei prietarai, raginantys kurį laiką neliesti mirusiojo daiktų, tačiau tai nėra teisinė ar medicininė taisyklė. Tokiais atvejais sprendimas dažniausiai remiasi šeimos tradicijomis ir asmeniniu komfortu, o ne objektyvia būtinybe.

    Jeigu kyla abejonių dėl paveldėjimo procedūrų, įpėdinių tarpusavio susitarimų ar turto pasidalijimo, praktinis patarimas paprastas: pirmiausia pasirūpinti dokumentais ir aiškumu šeimoje. Tai dažnai padeda išvengti nereikalingų konfliktų ir leidžia gedėjimo laikotarpiu susitelkti į svarbiausią dalyką – ramų atsisveikinimą.

  • Mirtis be testamento: kas paveldi ir kada prasideda terminai – klaidos šeimai gali brangiai kainuoti

    Mirtis be testamento: kas paveldi ir kada prasideda terminai – klaidos šeimai gali brangiai kainuoti

    Kas nutinka, kai testamento nėra

    Miręs artimasis palieka ne tik netektį, bet ir praktinius klausimus dėl turto bei įsipareigojimų. Jei testamento nėra arba jis negalioja, paveldėjimas vyksta pagal įstatymą, o teisės į turtą atsiranda nuo mirties momento.

    Vis dėlto vien to nepakanka, kad paveldėtojai galėtų tvarkyti banko sąskaitas, perregistruoti automobilį ar disponuoti būstu. Tam reikalingas oficialus paveldėjimo teisių patvirtinimas, kurį išduoda notaras arba teismas.

    Paveldima ne tik nuosavybė, bet ir skolos

    Svarbi detalė, kuri šeimas dažnai nustebina: į palikimą patenka ir mirusiojo skolos bei kiti įsipareigojimai. Todėl prieš skirstant santaupas ar nekilnojamąjį turtą verta įsivertinti, ar nėra negrąžintų paskolų, kreditų, komunalinių įsiskolinimų.

    Paveldėtojas gali palikimą priimti, priimti su atsakomybės ribojimu arba jo atsisakyti. Sprendimas ypač reikšmingas, kai palikime galimos skolos, nes neteisingas pasirinkimas gali lemti didesnę finansinę riziką.

    Kas paveldi pirmiausia ir kas lieka už borto

    Pirmiausia paveldi sutuoktinis ir vaikai, paprastai lygiomis dalimis, tačiau sutuoktiniui įstatymas numato minimalų dydį. Jei vienas vaikas miręs anksčiau, jo dalis paprastai pereina jo vaikams, tai yra mirusiojo anūkams.

    Jeigu vaikų nėra, paveldėtojais tampa sutuoktinis ir tėvai, o tam tikrais atvejais dalis gali pereiti ir mirusiojo broliams, seserims bei jų vaikams. Kai nėra nei šių artimųjų, paveldėjimo eilė gali pasiekti senelius, jų palikuonis, o kraštutiniu atveju turtas pereina savivaldybei pagal paskutinę mirusiojo gyvenamąją vietą arba valstybei.

    Svarbu žinoti, kad ilgalaikis gyvenimo partneris, jei santuoka nebuvo sudaryta, pagal įstatymą paprastai nepaveldi. Tai viena dažniausių situacijų, kai šeimos realybė nesutampa su teisės aktuose numatyta paveldėjimo tvarka.

    Butas, bendras turtas ir dalybos

    Jei būstas priklausė tik mirusiajam, jis į palikimą patenka visas. Tačiau jei tai buvo sutuoktinių bendras turtas, dalis būsto jau priklauso gyvajam sutuoktiniui, o paveldimas tik mirusiojo turėtas dalies dydis.

    Keli paveldėtojai automatiškai negauna konkrečių daiktų, pavyzdžiui, buto ar automobilio. Paprastai jie įgyja dalis visame turte, o tam, kad konkretus turtas atitektų vienam asmeniui ir kiti būtų atlyginti, reikalingas palikimo padalijimas susitarimu arba teismo tvarka.

    Terminai ir formalumai, kurių geriau nepraleisti

    Palikimo priėmimui ar atsisakymui taikomas šešių mėnesių terminas nuo momento, kai asmuo sužinojo apie teisę paveldėti. Jei per šį laiką nepadaromas pareiškimas, pasekmės priklauso nuo taikomos teisinės tvarkos, tačiau praktikoje tai gali apriboti pasirinkimo laisvę ir apsunkinti situaciją.

    Paveldėjimo teisės dažniausiai įforminamos dviem būdais: teismo nutartimi dėl paveldėjimo teisės patvirtinimo arba notaro sudarytu ir registre įregistruotu paveldėjimo teisės liudijimu. Notaro kelias įprastai paprastesnis, kai paveldėtojų ratas aiškus ir nėra ginčų, o teismas dažniau reikalingas konfliktinėse ar neaiškiose situacijose.

    Dažniausiai prireikia mirties liudijimo ir dokumentų, įrodančių giminystę ar santuoką. Vėliau gali tekti tvarkyti įrašus registruose, kreiptis į bankus, spręsti turto padalijimą ir laiku atlikti mokestines procedūras, jei jos taikomos.

  • Nuotolinė paskaita apie paveldėjimą: kaip skiriasi testamentai ir kokių klaidų vengti

    Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su skaitmeninių įgūdžių lavinimo projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ partneriais kviečia į nemokamą nuotolinę paskaitą apie paveldėjimo teisę ir praktinius klausimus, su kuriais dažniausiai susiduria gyventojai.

    Paskaita vyks 2026 metais gegužės 21 dieną, ketvirtadienį, 16 valandą, ir truks apie 1,5 valandos. Organizatoriai informuoja, kad bus užtikrintas vertimas į lietuvių gestų kalbą.

    Pagrindinė tema skirta testamentams: bus aiškinama, kas yra testamentas, kokie esminiai skirtumai tarp paties asmens surašyto ir notaro patvirtinto testamento bei kokie teisiniai padariniai gali kilti skirtingais atvejais.

    Paskaitos metu taip pat bus aptarta, kuo testamentas skiriasi nuo turto dovanojimo ar išlaikymo iki gyvos galvos sutarties, kada šie sprendimai gali turėti skirtingas pasekmes paveldėtojams ir kaip įprastai vertinamos dažniausios praktinės situacijos.

    Organizatoriai žada atsakyti į aktualius klausimus, pateikti praktinių pavyzdžių ir primena registruojantis atidžiai nurodyti el. pašto adresą, kad būtų galima atsiųsti priminimą apie paskaitą. Norintiems gali būti išduotas dalyvavimo pažymėjimas, kurį planuojama atsiųsti per dvi savaites.

    Paskaitą ves Tatjana Viškelienė, kandidatė į notarus. Prisijungti bus galima nuotoliniu būdu per tiesioginės transliacijos platformas, kurias nurodo organizatoriai.

  • Nuotolinė paskaita apie paveldėjimo teisę: testamento rūšys, klaidos ir praktiniai atsakymai

    Nuotolinė paskaita apie paveldėjimo teisę: testamento rūšys, klaidos ir praktiniai atsakymai

    Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su skaitmeninių įgūdžių lavinimo projektu „Nė vienas nėra pamirštas“ kviečia gyventojus į nemokamą nuotolinę paskaitą. Joje bus aptariami dažniausi paveldėjimo teisės klausimai, kurie aktualūs planuojant turto perdavimą artimiesiems.

    Paskaita vyks 2026 metais gegužės 21 dieną, ketvirtadienį, 16 valandą, o jos trukmė sieks apie 1,5 valandos. Organizatoriai nurodo, kad renginio metu bus užtikrintas vertimas į lietuvių gestų kalbą.

    Pagrindinė tema – paveldėjimo teisė: testamentai, jų skirtumai nuo kitų sandorių ir svarbiausi praktiniai klausimai. Lektorė Tatjana Viškelienė, kandidatė į notarus, žada aiškiai paaiškinti, kaip realiose situacijose veikia skirtingi teisiniai sprendimai.

    Dalyviams bus pristatyta, kas laikoma testamentu ir kuo skiriasi paties asmens surašytas testamentas nuo notaro patvirtinto testamento. Taip pat bus aptarta, kokie gali būti šių dokumentų teisiniai padariniai ir kokių formalių reikalavimų verta nepamiršti.

    Renginyje numatyta palyginti testamentą su kitais dažnai svarstomais sprendimais, tokiais kaip turto dovanojimas ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Lektorė taip pat ketina paaiškinti, kokios klaidos dažniausiai kainuoja laiką ir pinigus, kai paveldėjimo klausimai sprendžiami jau po žmogaus mirties.

    Organizatoriai praneša, kad registruojantis būtina ypač atidžiai įrašyti savo el. pašto adresą, nes kitu atveju gali nepasiekti priminimas apie paskaitą. Norintieji po renginio gali gauti dalyvavimą patvirtinantį pažymėjimą, kuris, kaip nurodoma, paprastai atsiunčiamas per dvi savaites.

    Paskaitą bus galima stebėti nuotoliniu būdu per „Zoom“ arba tiesioginės transliacijos formatu per „Youtube“. Prisijungimo informacija pateikiama organizatorių registracijos ir informaciniuose kanaluose.

  • Nuotolinė paskaita apie paveldėjimo teisę: ką verta žinoti apie testamentus ir dažnas klaidas

    Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su skaitmeninių įgūdžių lavinimo projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ partneriais kviečia gyventojus į nemokamą nuotolinę paskaitą apie paveldėjimo teisę. Renginys skirtas visiems, norintiems aiškiau suprasti testamentų sudarymo taisykles ir praktinius niuansus.

    Paskaita vyks 2026 metais gegužės 21 dieną, ketvirtadienį, nuo 16 valandos ir truks apie 1,5 valandos. Organizatoriai nurodo, kad bus užtikrintas vertimas į lietuvių gestų kalbą.

    Pagrindinė tema: testamentai

    Paskaitoje bus aptarta, kas laikoma testamentu, kokie yra skirtingi jo sudarymo būdai ir kokios teisinės pasekmės kyla pasirinkus vieną ar kitą formą. Taip pat bus aiškinama, kuo skiriasi paties asmens surašytas testamentas nuo notaro patvirtinto dokumento.

    Organizatoriai žada dėmesį skirti ir praktinėms situacijoms, kurios dažniausiai sukelia ginčus ar nesusipratimų paveldėjimo procese. Tarp jų – formos reikalavimai, paveldėtojų teisės, taip pat atvejai, kai palikėjo valia dokumentuose suformuluota nepakankamai aiškiai.

    Kuo testamentas skiriasi nuo kitų sandorių?

    Renginio metu bus lyginamas testamentas ir kiti turto perdavimo būdai, kurie realiame gyvenime dažnai painiojami: dovanojimas ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Bus paaiškinta, kada tokie sprendimai gali būti tinkami, o kada jie sukuria papildomų rizikų tiek pačiam asmeniui, tiek artimiesiems.

    Taip pat planuojama aptarti, ar testamentą įmanoma sudaryti ir patvirtinti elektroniniu būdu, bei kokius veiksmus verta atlikti iš anksto, kad vėliau nekiltų abejonių dėl dokumento galiojimo. Pabrėžiama, kad dažniausios klaidos paprastai susijusios su netiksliais duomenimis, formaliais reikalavimais ir klaidingais lūkesčiais dėl turto pasidalijimo.

    Kas ves paskaitą ir kaip dalyvauti?

    Paskaitą ves Tatjana Viškelienė, kandidatė į notarus. Dalyviams bus suteikta galimybė užduoti klausimus, o atsakymai bus orientuoti į gyventojams aktualiausias situacijas.

    Norint dalyvauti, reikalinga išankstinė registracija, kad organizatoriai galėtų atsiųsti priminimą apie renginį. Registruojantis svarbu atidžiai įvesti savo el. pašto adresą, nes klaidos atveju pranešimas gali nepasiekti.

    Organizatoriai nurodo, kad pageidaujantys gali gauti dalyvavimo pažymėjimą. Jei šis poreikis pažymimas registracijos anketoje, pažymėjimas turėtų būti atsiųstas per dvi savaites.

  • Berlyno „LawX“ pritraukė 7,5 mln. eurų: žada DI platformą, kuri automatizuos teisės biurų kasdienybę

    Berlyno „LawX“ pritraukė 7,5 mln. eurų: žada DI platformą, kuri automatizuos teisės biurų kasdienybę

    Berlyne įsikūrusi teisinių technologijų bendrovė „LawX“ pritraukė 7,5 mln. eurų pradinės stadijos investiciją. Raundui vadovavo „Motive Partners“, prisidėjo WENVEST Capital, xdeck, SIVentures ir keli privataus kapitalo investuotojai.

    Finansavimas skiriamas kuriant platformą, orientuotą į teisės firmų ir notarų biurų kasdienes operacijas. „LawX“ teigimu, tikslas yra sumažinti rankinio administravimo apimtį ir sujungti svarbiausius procesus į vieną sistemą.

    Ką automatizuos „LawX“?

    Bendrovė vysto DI paremtą sprendimą, kuris apimtų duomenų suvedimą, bylų ir užduočių srautų valdymą, dokumentų tvarkymą, kontaktų ir kalendoriaus administravimą bei sąskaitų išrašymą. Tokia „vieno langelio“ logika turėtų mažinti laiką, prarandamą perjunginėjant skirtingas programas.

    „LawX“ pozicionuoja savo produktą kaip teisinių operacijų platformą, o ne dar vieną įrankį vien dokumentams ar paieškai. Rinkoje pastaraisiais metais daugėjo sprendimų, padedančių rengti tekstus ar atlikti teisės paiešką, tačiau biurų vidiniai procesai dažnai liko fragmentuoti.

    Kodėl teisės rinkai to reikia?

    Teisinių paslaugų paklausa daugelyje Europos šalių išlieka aukšta, tačiau sektoriuje ryškėja darbuotojų trūkumas ir didėjantis administracinis krūvis. Dalis kontorų vis dar remiasi pasenusiais, tarpusavyje menkai suderintais sprendimais, o tai riboja produktyvumą ir plėtrą.

    „LawX“ akcentuoja, kad nemaža dalis darbo teisės firmose yra ne grynai teisinė, o organizacinė: dokumentų suvedimas, terminų kontrolė, komunikacijos su klientais fiksavimas, atsiskaitymų ir sąskaitų tvarkymas. Automatizavimas čia gali turėti tiesioginį poveikį kaštams ir paslaugų greičiui.

    „Kuriame technologinę infrastruktūrą, kuri pirmą kartą leistų šiuos procesus automatizuoti nuo pradžios iki pabaigos ir užtikrinti ilgalaikį teisės firmų veiklos pajėgumą“, – sakė „LawX“ atstovas dr. Normanas Koschmiederis.

    Kitas bendrovės žingsnis – plėsti produktą į platesnę teisės firmų rinką ir didinti pardavimų bei klientų aptarnavimo pajėgumus. Pritrauktos lėšos pirmiausia bus nukreiptos produkto vystymui, platformos plėtrai ir komandos augimui, siekiant įsitvirtinti kaip europinio masto teisės darbo operacinė sistema.

  • Projektas „Nė vienas nėra pamirštas“: nemokama nuotolinė paskaita apie testamentus ir paveldėjimą

    Nuotolinė paskaita gegužės 21 dieną

    Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ partneriais kviečia gyventojus į nemokamą nuotolinę paskaitą apie paveldėjimo teisę. Paskaita vyks 2026 metais gegužės 21 dieną, ketvirtadienį, 16 valandą ir truks apie 1,5 valandos.

    Organizatoriai pabrėžia, kad renginys bus pritaikytas platesnei auditorijai: numatytas vertimas į lietuvių gestų kalbą. Dalyviams rekomenduojama iš anksto suplanuoti laiką ir pasirūpinti stabiliu interneto ryšiu.

    Ką svarbu žinoti apie testamentą?

    Paskaitos tema – paveldėjimo teisė: testamentai, jų skirtumai nuo kitų sandorių ir svarbiausi praktiniai klausimai. Lektorė Tatjana Viškelienė, kandidatė į notarus, aptars, kas yra testamentas ir kokie pagrindiniai jo teisiniai padariniai.

    Taip pat bus paaiškinta, kuo skiriasi paties asmens surašytas testamentas ir notaro patvirtintas testamentas. Renginyje žadama akcentuoti praktinius niuansus, kurie dažniausiai sukelia klausimų šeimoms sprendžiant turto perdavimo ateityje klausimus.

    Dažniausios klaidos ir praktiniai atvejai

    Pranešime planuojama aiškiai atskirti testamentą nuo kitų sandorių, kurie kartais pasirenkami kaip alternatyva, pavyzdžiui, dovanojimo ar išlaikymo iki gyvos galvos sutarčių. Bus aptarta, kokiais atvejais žmonės klysta manydami, kad vienas ar kitas sprendimas „automatiškai“ išsprendžia paveldėjimo klausimus.

    Organizatoriai nurodo, kad bus paliestas ir klausimas, ar įmanoma testamentą sudaryti bei patvirtinti elektroniniu būdu, taip pat kokių klaidų vertėtų vengti, kad vėliau nekiltų ginčų tarp įpėdinių. Paskaitos pabaigoje numatomi atsakymai į dalyviams aktualius klausimus.

    Norintiems dalyvauti reikalinga registracija, o organizatoriai primena atidžiai įvesti el. pašto adresą, kad priminimas apie paskaitą pasiektų laiku. Taip pat nurodoma, kad dalyviai, registracijos metu pažymėję pageidavimą gauti pažymėjimą, jį turėtų gauti per maždaug dvi savaites.

  • Projektas „Nė vienas nėra pamirštas“ kviečia į nuotolinę paskaitą apie testamentus ir paveldėjimą

    Ryšių reguliavimo tarnybos projektas „Nė vienas nėra pamirštas“ gegužės 21 dieną 16.00 valandą kviečia gyventojus į nemokamą nuotolinę paskaitą apie paveldėjimo teisę ir testamentus.

    Paskaita truks 1,5 valandos, o dalyviams, registracijos metu pažymėjusiems tokį poreikį, dalyvavimo pažymėjimas bus atsiųstas per 2 savaites.

    Ką svarbu žinoti apie testamentus?

    Paskaitoje bus aptarta, kas laikoma testamentu ir kokie esminiai skirtumai tarp paties asmens surašyto ir notaro patvirtinto testamento. Taip pat bus paaiškinta, kokius teisinius padarinius gali sukelti skirtingos testamento formos.

    Praktikoje dažnai kyla klausimų, kaip išvengti neaiškumų paveldėjimo procese, todėl bus akcentuojama, kokios formuluotės ir sprendimai vėliau sukelia daugiausia ginčų. Paskaitoje ketinama aptarti ir dažniausias klaidas, dėl kurių testamento vykdymas gali tapti sudėtingesnis.

    Testamentas ar kiti sandoriai?

    Kandidatė į notarus Tatjana Viškelienė taip pat paaiškins, kuo testamentas skiriasi nuo turto dovanojimo bei išlaikymo iki gyvos galvos sutarties. Šie sprendimai neretai painiojami, nors jų pasekmės tiek asmeniui, tiek artimiesiems gali būti labai skirtingos.

    Gyventojams aktualus klausimas ir tai, ar testamentą galima sudaryti bei patvirtinti elektroniniu būdu, todėl paskaitoje bus aptariamos realios galimybės ir ribojimai. Numatyta pateikti praktinių pavyzdžių ir atsakyti į dalyvių klausimus.

    Kaip dalyvauti nuotolinėje paskaitoje?

    Dalyvavimas paskaitoje vyks nuotoliniu būdu, prisijungti bus galima per „Zoom“ arba stebėti transliaciją „Youtube“ platformoje. Registracija vykdoma iš anksto, o prisijungimo duomenys pateikiami renginio informacijoje.

    Organizatoriai primena, kad tokios paskaitos skirtos padėti žmonėms suprantamai įsigilinti į kasdienėje praktikoje dažnai kylančius teisinius klausimus, ypač tais atvejais, kai sprendimai dėl turto ir paveldėjimo turi ilgalaikių pasekmių šeimai.

  • Nuotolinė paskaita apie paveldėjimo teisę: kaip sudaryti testamentą ir išvengti dažniausių klaidų

    Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su skaitmeninių įgūdžių lavinimo projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ partneriais kviečia į nemokamą nuotolinę paskaitą. Ji vyks 2026 metais gegužės 21 dieną, ketvirtadienį, 16 valandą, o trukmė sieks apie 1,5 valandos.

    Paskaita bus pritaikyta platesnei auditorijai: numatytas vertimas į lietuvių gestų kalbą. Dalyviams tai galimybė aiškiai ir suprantamai susidėlioti paveldėjimo pagrindus, ypač jei artimoje aplinkoje kyla klausimų dėl turto perdavimo.

    Paveldėjimo teisė: kas svarbiausia?

    Pagrindinė tema – testamentai, jų skirtumai nuo kitų sandorių ir dažniausiai pasitaikantys praktiniai klausimai. Dėmesys bus skiriamas tam, kas laikoma testamentu, kokie jo teisiniai padariniai ir kokie reikalavimai turi būti įvykdyti, kad valia būtų įgyvendinta.

    Bus paaiškinta, kuo skiriasi paties asmens surašytas testamentas ir notaro patvirtintas testamentas. Taip pat aptariama, kodėl praktikoje svarbios formos detalės, nes net nedidelės klaidos gali tapti priežastimi ginčams ar dokumento negaliojimui.

    Kuo testamentas skiriasi nuo dovanojimo?

    Paskaitoje atskirai bus lyginamas testamentas su turto dovanojimu ir išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi. Šie sprendimai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti panašūs, tačiau teisiškai jie sukuria skirtingas pasekmes tiek turto savininkui, tiek būsimiems paveldėtojams.

    Taip pat planuojama aptarti, ar įmanoma testamentą sudaryti ir patvirtinti elektroniniu būdu, ir kokių niuansų reikia nepamiršti tvarkant dokumentus nuotoliu. Praktiniai pavyzdžiai turėtų padėti atpažinti rizikingas situacijas, kai šeimose kyla nesutarimų dėl turto ar įsipareigojimų.

    Ką verta pasiruošti prieš paskaitą?

    Organizatoriai nurodo, kad paskaitos pabaigoje bus atsakoma į gyventojams aktualius klausimus. Todėl dalyviams verta iš anksto apgalvoti, kas kelia daugiausia neaiškumų: testamento forma, turto pasidalijimas, artimųjų teisės ar situacijos, kai turtas jau perleistas kitais sandoriais.

    Norintiems gauti priminimą apie renginį ketvirtadienio rytą rekomenduojama užsiregistruoti. Prisijungimo galimybės numatytos per „Zoom“ ir tiesioginę transliaciją „Youtube“ platformoje.

    Nuotolinės paskaitos formatas leidžia prisijungti iš bet kurios vietos, o aiškiai išdėstyta informacija gali padėti laiku priimti sprendimus ir išvengti teisinių klaidų. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai šeimos turtas, įsipareigojimai ar santykiai yra sudėtingesni ir reikalingas tikslumas.

  • Berlyno „LawX“ pritraukė 7,5 mln. eurų: DI sistema žada iš esmės pakeisti notarų ir kontorų darbą

    Berlyno „LawX“ pritraukė 7,5 mln. eurų: DI sistema žada iš esmės pakeisti notarų ir kontorų darbą

    Berlyne įsikūręs LegalTech startuolis „LawX“ pritraukė 7,5 mln. eurų sėklinio etapo investiciją. Bendrovė kuria DI paremtą operacinę sistemą, skirtą notarams ir advokatų kontoroms, kuri vienoje platformoje sujungtų pagrindinius kasdienius procesus.

    Finansavimo raundui vadovavo „Motive Partners“, taip pat prisidėjo „WENVEST Capital“, „xdeck“ ir „SIVentures“, dalyvavo ir verslo angelai iš technologijų bei teisės sektorių. Įmonė skelbia, kad naujas kapitalas bus skirtas produkto plėtrai, pardavimams ir klientų aptarnavimui stiprinti.

    „Teisės rinka slysta į struktūrinę krizę, nes esminiai procesai vis dar organizuojami rankiniu būdu, o kvalifikuotų darbuotojų vis sunkiau rasti“, – sakė „LawX“ įkūrėjas ir vadovas dr. Normanas Koschmiederis.

    „LawX“ buvo įkurta 2024 metų pabaigoje, o platformos idėja remiasi viena problema: didelė dalis kontorų darbo nėra tiesiogiai susijusi su teisinėmis paslaugomis, o su administravimu. Įmonės teigimu, apie 50 proc. veiklų sudaro bylos kūrimas, kontaktų valdymas, dokumentų paruošimas, komunikacija ir sąskaitų išrašymas.

    Startuolis akcentuoja, kad daugelis teisinių organizacijų vis dar remiasi senomis, fragmentuotomis sistemomis, kurios dažnai neatitinka šiuolaikinio darbo tempo. Dėl to kasdien prarandamas laikas rankiniam dokumentų apdorojimui ir procesų derinimui tarp skirtingų įrankių.

    Skirtingai nuo DI sprendimų, kurie dažniausiai padeda su paieška ar tekstų rengimu, „LawX“ tikslas yra automatizuoti visą veiklos grandinę nuo bylos administravimo iki dokumentų, kalendoriaus, komunikacijos ir atsiskaitymų. Bendrovė teigia kurianti vientisą infrastruktūrą, kuri leistų procesus atlikti nuosekliai ir sumažintų klaidų tikimybę.

    Pasirinkimas pradėti nuo Vokietijos notarų rinkos, pasak „LawX“, yra strateginis: šioje srityje ypač svarbus tikslumas, reglamentų laikymasis ir duomenų apsauga, o automatizavimo potencialas didelis. Įmonė pabrėžia, kad tokiose aplinkose kaip notarų biurai reikalavimai technologijoms yra griežtesni nei daugelyje kitų paslaugų sektorių.

    Duomenų saugumą „LawX“ pristato kaip vieną kertinių produkto dalių. Bendrovė nurodo, kad siekia atitikties ISO 27001 standartui, o klientų paskyros talpinamos Vokietijoje esančiuose duomenų centruose, kurie atitinka šio standarto reikalavimus, taip pat laikomasi BDAR nuostatų.

    „LawX“ taip pat teigia, kad nuo produkto paleidimo 2025 metų lapkritį jau pasirašė pasikartojančių sutarčių už daugiau kaip 1 mln. eurų. Artimiausiu metu įmonė planuoja plėtrą į platesnę advokatų kontorų rinką, o ilgalaikis tikslas įvardijamas ambicingai: tapti pagrindine teisinio darbo operacine sistema Europoje.