CP v2

Tag: Notarai

  • Parduodate žemės sklypą? Štai kada kadastriniai matavimai privalomi, o kada tik rekomenduojami

    Parduodant, dovanojant ar kitaip perleidžiant privatų žemės sklypą dažnai iškyla esminis klausimas: ar prieš sandorį būtina atlikti tikslius kadastrinius matavimus. Nacionalinė žemės tarnyba pabrėžia, kad vieno universalaus atsakymo nėra, nes tvarka priklauso nuo sklypo vietos.

    Praktikoje svarbiausia atskirti, ar sklypas yra mieste, ar kaimo vietovėje. Nuo to priklauso, ar matavimai tampa privaloma sąlyga sandoriui, ar tai daugiau savininko pasirinkimas, skirtas aiškesnėms riboms ir mažesnei ginčų rizikai.

    Kada mieste matavimai privalomi

    Miestuose esantiems privatiems žemės sklypams kadastriniai matavimai yra privalomi tais atvejais, kai sklypo ribų posūkio taškų koordinatės nėra nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje arba su ja susietose vietinėse koordinačių sistemose. Tai dažniausiai pasitaiko, kai sklypas registre įrašytas pagal preliminarius matavimus.

    Jei miesto sklypas registruotas preliminariai ir neturi reikalaujamo tikslumo koordinačių, prieš perleidžiant jį kito asmens nuosavybėn matavimai tampa būtini. Tokiu atveju be tikslių kadastro duomenų sandoris gali strigti arba būti atidėtas, kol dokumentai bus sutvarkyti.

    Ką verta žinoti kaimo vietovėse

    Kaimo vietovėse teisės aktai nenustato bendros pareigos vien dėl planuojamo pardavimo atlikti kadastrinius matavimus. Tai reiškia, kad sklypas, kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pagal preliminarius matavimus, paprastai gali būti perleidžiamas ir be papildomų matavimų.

    Tokia pati logika taikoma ir kaimo vietovėje esantiems mėgėjų sodų sklypams: pats sandorio faktas automatiškai nesukuria prievolės atlikti tikslius matavimus. Vis dėlto konkretų atvejį gali lemti sklypo dokumentų aiškumas ir tai, ar ribos kelia abejonių.

    Kodėl matavimus dažnai verta pasidaryti

    Nors kaimo vietovėse tai ne visada privaloma, tikslūs kadastriniai matavimai paprastai padidina sandorio saugumą abiem pusėms. Atliekant matavimus tiksliai nustatomos ribų posūkio taškų koordinatės, patikslinamas sklypo plotas ir kiti kadastro duomenys, todėl sumažėja interpretacijų.

    Preliminariai išmatuoto sklypo plotas ir ribos gali skirtis nuo realios situacijos vietoje, o tai ypač jautru, kai ribos eina greta kaimyninių valdų ar natūralių objektų. Patikslinus duomenis, lengviau išvengti konfliktų su gretimų sklypų savininkais ir vėlesnių ginčų dėl ribų.

    Be to, notaras, vertindamas konkretaus sandorio aplinkybes, gali kelti papildomų klausimų, jei sklypo objektas dokumentuose apibrėžtas nepakankamai aiškiai. Tokiais atvejais sandorio procesas gali užtrukti, todėl matavimai iš anksto neretai tampa praktišku sprendimu net tada, kai formaliai jie nėra privalomi.

  • Knygų įrašai internetu: ką keičia planas ir kam teks teikti privalomus prašymus?

    Kas keičiasi?

    Lenkijos Teisingumo ministerija siūlo dar labiau skaitmeninti žemės ir turto registravimo procedūras: prašymus dėl įrašų į nekilnojamojo turto registrus planuojama leisti teikti internetu ne tik profesionalams, bet ir gyventojams bei įmonėms.

    Numatoma, kad užsiregistravus teismų informacinėje sistemoje būtų galima pateikti elektroninį prašymą dėl įrašo ir pridėti dokumentus, kurie yra įrašo pagrindas. Tokiu būdu siekiama mažinti administracinę naštą ir spartinti procesus.

    Elektroninis prašymas ir dokumentai

    Projektas numato, kad elektroninis prašymas turėtų būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, patikimu profiliu arba asmens parašu. Tai reikštų, kad daliai gyventojų pirmiausia tektų pasirūpinti tinkama e. tapatybės priemone.

    Jei dokumentas, kuris yra įrašo pagrindas, neturės elektroninės versijos, popierinį originalą reikės pristatyti į teismą per tris dienas nuo prašymo pateikimo internetu. Taip valdžia siekia suderinti skaitmeninį procesą su situacijomis, kai dokumentai vis dar rengiami tik popieriuje.

    Kam tai taps privaloma?

    Šiuo metu prašymus per sistemą privalomai teikia notarai ir antstoliai. Siūlomuose pakeitimuose numatyta privalomą teikimą išplėsti ir mokesčių administratoriui, pirmiausia mokesčių inspekcijos padalinių vadovams.

    Kartu projektas įtvirtina aiškią taisyklę: popieriniai dokumentai nebebūtų verčiami į elektroninius, o elektroniniai nebebūtų spausdinami ir paverčiami popieriniais vien tam, kad tiktų kitam pateikimo kanalui. Tai turėtų sumažinti dubliavimą ir klaidų riziką.

    Kada įsigalios?

    Didžioji dalis pakeitimų planuojama įsigaliojant apie 2027 ir 2028 metų sandūrą, o šiuo metu vyksta konsultacijos. Pastaboms pateikti numatytas maždaug trijų savaičių laikotarpis.

    Ministerija projektą sieja su nuo 2016 metais vykstančiu proceso skaitmeninimu. Praktikoje tai signalizuoja, kad elektroninis prašymų teikimas artėja prie „numatytojo“ standarto, o daliai institucijų jis taps ne pasirinkimu, o pareiga.

  • Perki namą kaime? Notarui teks pasirašyti, kad suprantate kvapus, triukšmą ir naktinius darbus

    Lenkijoje svarstomos naujos taisyklės žmonėms, perkantiems būstą kaimo vietovėse. Vyriausybės siūlomos pataisos numato, kad pirkėjas notaro patvirtinamame dokumente turėtų aiškiai patvirtinti, jog buvo informuotas apie galimus nepatogumus, kylančius dėl kaimynystėje vykdomos žemės ūkio veiklos.

    Tokie pakeitimai siejami su pastaraisiais metais ryškėjančia tendencija: vis daugiau gyventojų keliasi į priemiesčius ir kaimą, nors patys nedirba žemės ūkyje. Kartu daugėja konfliktų su ūkininkais dėl žemės ūkio technikos keliamo triukšmo, mėšlo ir gyvulininkystės kvapų, dulkių ar darbų vakarais ir naktimis per intensyviausius sezonus.

    Ką turėtų patvirtinti pirkėjas?

    Pagal vyriausybės projektą, perkant nekilnojamąjį turtą už miesto administracinių ribų, pirkimo dokumentuose turėtų atsirasti pirkėjo pareiškimas, kad jis supranta galimus trikdžius, susijusius su kaimyniniuose sklypuose vykdoma žemės ūkio veikla. Analogiškas reikalavimas būtų taikomas ir perleidžiant amžinojo naudojimo teisę.

    Svarbi detalė ta, kad toks pareiškimas savaime nereiškia, jog žmogus ateityje atsisako teisės reikšti pretenzijas. Tačiau jis galėtų tapti reikšmingu įrodymu ginčuose, kai vėliau keliami klausimai dėl triukšmo, kvapų ar kitų ūkio veiklos sukeliamų padarinių.

    Kodėl šis klausimas tapo aktualus?

    Diskusijas kaitina tai, kad kaimo vietovėse daugėja naujų namų ir gyvenviečių, kurios atsiranda šalia seniai veikiančių ūkių. Ūkininkams tai reiškia didesnę riziką sulaukti skundų dėl darbų, kurie žemės ūkyje laikomi įprastais, ypač per sėją ar derliaus nuėmimą, kai laikas ir oras diktuoja darbo valandas.

    Tuo pat metu pats žemės ūkis keičiasi: mažėja ūkių, bet didėja likusiųjų mastas ir intensyvumas, todėl poveikis aplinkai bei kaimynystei gali būti labiau juntamas. Dėl to valdžia ieško sprendimų, kaip aiškiau apibrėžti gyventojų lūkesčius ir sumažinti teisminių konfliktų skaičių.

    Lygiagrečiai – platesnės apsaugos idėjos

    Be vyriausybės projekto, Seime svarstoma ir atskira iniciatyva, kuri numato platesnį ūkių apsaugos modelį. Jo esmė būtų stiprinti žemės ūkio veiklos tęstinumo apsaugą tais atvejais, kai ūkis veikė legaliai ir egzistavo anksčiau nei šalia atsirado nauja gyvenamoji statyba.

    Tokiose schemose paprastai pabrėžiami keli kriterijai: veiklos teisėtumas, jos pirmumas naujos gyvenamosios kaimynystės atžvilgiu ir tai, ar ūkininkas iš esmės nepakeitė veiklos intensyvumo. Galutinis reguliavimas priklausys nuo politinių sprendimų, tačiau kryptis aiški: perkant būstą kaime bus siekiama daugiau skaidrumo dėl galimų kasdienių nepatogumų.

  • Mirus artimajam, banko sąskaita gali tapti spąstais: už šį veiksmą gresia kaltinimai

    Mirus artimajam, banko sąskaita gali tapti spąstais: už šį veiksmą gresia kaltinimai

    Žmogui mirus, jo banko sąskaitos klausimas šeimai dažnai tampa ne tik emociniu, bet ir teisiniu iššūkiu. Nors natūralu norėti kuo greičiau apmokėti laidotuves ar sutvarkyti įsipareigojimus, neapgalvotas pinigų išėmimas gali būti vertinamas kaip neteisėtas.

    Bendra taisyklė paprasta: bankui sužinojus apie kliento mirtį, jo sąskaita paprastai apribojama, o lėšos tampa palikimo dalimi. Tai reiškia, kad pinigai niekur nedingsta, tačiau jais disponuoti galima tik laikantis paveldėjimo procedūrų ir pateikus reikalingus dokumentus.

    Ypač svarbu žinoti, kad mirties momentu nustoja galioti banko sąskaitos įgaliojimai. Praktikoje tai reiškia, kad asmuo, kuris iki tol turėjo teisę atlikti pavedimus ar išgryninti lėšas, po mirties nebeturi teisėto pagrindo to daryti, net jei veikia artimųjų labui.

    Tokie veiksmai gali sukelti rimtų pasekmių, nes be teisinio pagrindo paimtos lėšos gali būti traktuojamos kaip svetimo turto pasisavinimas ar apgaulė, priklausomai nuo aplinkybių. Dėl to finansų ir teisės specialistai pataria pirmiausia kreiptis į banką, notarą ir tik tada spręsti, kaip padengti neatidėliotinas išlaidas.

    Išimtys: bendra sąskaita ir sutuoktinis

    Yra situacijų, kai prieiga prie lėšų išlieka. Viena dažniausių išimčių yra bendra sutuoktinių sąskaita, kai kitas sąskaitos turėtojas gali ir toliau ja naudotis pagal sutarties sąlygas.

    Vis dėlto paveldėjimo požiūriu tai nereiškia, kad visos sąskaitoje esančios lėšos automatiškai tampa likusio sutuoktinio nuosavybe. Paprastai dalis lėšų gali būti priskiriama bendrai jungtinei nuosavybei, o likusi dalis patenka į palikimo masę ir yra paskirstoma paveldėtojams.

    Bankinis nurodymas mirties atvejui

    Kita svarbi išimtis siejama su iš anksto sudarytu bankiniu nurodymu išmokėti indėlį mirties atveju. Tai rašytinis kliento sprendimas, kuris leidžia konkrečiam artimam asmeniui gauti dalį lėšų dar nevykstant visam paveldėjimo procesui.

    Toks nurodymas paprastai gali būti taikomas taupomajai sąskaitai, atsiskaitomajai sąskaitai ar terminuotam indėliui, tačiau jo gavėju negali būti bet kas. Dažniausiai jis skirtas artimiausiems šeimos nariams, pavyzdžiui, vaikams, tėvams ar broliams ir seserims.

    Taip pat galioja ir sumos limitai, kurie siejami su vidutiniu darbo užmokesčiu ir nustatomais dydžiais. Dėl šių ribojimų ir konkrečių banko taisyklių svarbu pasitikrinti sąlygas dar žmogui esant gyvam, o mirties atveju nedelsti konsultuotis su banku ir notarais.

    Ką daryti artimiesiems praktiškai?

    Pirmas žingsnis dažniausiai yra informuoti banką ir išsiaiškinti, kokie dokumentai reikalingi konkrečiu atveju. Bankai paprastai prašo mirties liudijimo ir dokumentų, patvirtinančių paveldėjimo teisę arba teisę veikti mirusiojo vardu.

    Jei reikia lėšų neatidėliotinoms išlaidoms, pavyzdžiui, laidotuvėms, saugiausia ieškoti teisinių sprendimų per notarą ar banke taikomas procedūras. Tai padeda išvengti situacijos, kai geranoriškas artimųjų veiksmas vėliau tampa ginčo ar teisėsaugos vertinimo objektu.

  • Daiktai po artimojo mirties: kada galima juos naudoti ir kodėl neskubėti pataria ekspertai

    Daiktai po artimojo mirties: kada galima juos naudoti ir kodėl neskubėti pataria ekspertai

    Po artimojo mirties daugelis pasilieka ne tik sentimentalių prisiminimų, bet ir kasdienių daiktų: drabužių, patalynės, indų ar buities reikmenų. Klausimas, kada galima pradėti jais naudotis, dažnai iškyla dar gedulo pradžioje, kai emocijos ypač jautrios.

    Teisiniu požiūriu naudotis mirusiojo daiktais paprastai nėra draudžiama iškart po mirties, tačiau svarbu, ar esate vienintelis ir neginčijamas paveldėtojas. Jeigu yra keli įpėdiniai ar galimas ginčas, skubotas turto pasidalijimas ar disponavimas daiktais gali tapti konfliktų priežastimi.

    Visavertė teisė disponuoti paveldimu turtu paprastai įtvirtinama tada, kai įforminama paveldėjimo teisė. Praktikoje tai daroma gavus teismo sprendimą dėl paveldėjimo priėmimo arba notarui patvirtinus paveldėjimo teisę, todėl iki tol verta elgtis atsargiai ir išsaugoti daiktus nepakitusios būklės.

    Psichologai pabrėžia, kad gedulo trukmė ir intensyvumas labai skiriasi, todėl nėra vieno teisingo momento, kada privalu pradėti tvarkyti mirusiojo namus ar spintas. Dalis žmonių tam pasiruošia po kelių savaičių, kitiems prireikia gerokai daugiau laiko, o spaudimas iš aplinkos neretai tik apsunkina netekties išgyvenimą.

    „Daiktų tvarkymas po mirties daugeliui tampa ne tik būtinybe, bet ir simboliniu atsisveikinimo žingsniu, todėl svarbiausia ne greitis, o jūsų emocinė būsena“, – sako gedėjimą nagrinėjantys specialistai.

    Prieš pradedant naudoti drabužius ar patalynę, rekomenduojama juos kruopščiai išskalbti, o jei audiniai jautrūs, rinktis cheminį valymą. Higienos specialistai pataria įvertinti ir aplinkybes: jei žmogus ilgai sirgo, buvo slaugomas namuose ar mirtis įvyko būste, kai kuriems daiktams gali reikėti papildomos dezinfekcijos.

    Vis dar gajūs ir papročiai bei prietarai, raginantys kurį laiką neliesti mirusiojo daiktų, tačiau tai nėra teisinė ar medicininė taisyklė. Tokiais atvejais sprendimas dažniausiai remiasi šeimos tradicijomis ir asmeniniu komfortu, o ne objektyvia būtinybe.

    Jeigu kyla abejonių dėl paveldėjimo procedūrų, įpėdinių tarpusavio susitarimų ar turto pasidalijimo, praktinis patarimas paprastas: pirmiausia pasirūpinti dokumentais ir aiškumu šeimoje. Tai dažnai padeda išvengti nereikalingų konfliktų ir leidžia gedėjimo laikotarpiu susitelkti į svarbiausią dalyką – ramų atsisveikinimą.

  • Mirtis be testamento: kas paveldi ir kada prasideda terminai – klaidos šeimai gali brangiai kainuoti

    Mirtis be testamento: kas paveldi ir kada prasideda terminai – klaidos šeimai gali brangiai kainuoti

    Kas nutinka, kai testamento nėra

    Miręs artimasis palieka ne tik netektį, bet ir praktinius klausimus dėl turto bei įsipareigojimų. Jei testamento nėra arba jis negalioja, paveldėjimas vyksta pagal įstatymą, o teisės į turtą atsiranda nuo mirties momento.

    Vis dėlto vien to nepakanka, kad paveldėtojai galėtų tvarkyti banko sąskaitas, perregistruoti automobilį ar disponuoti būstu. Tam reikalingas oficialus paveldėjimo teisių patvirtinimas, kurį išduoda notaras arba teismas.

    Paveldima ne tik nuosavybė, bet ir skolos

    Svarbi detalė, kuri šeimas dažnai nustebina: į palikimą patenka ir mirusiojo skolos bei kiti įsipareigojimai. Todėl prieš skirstant santaupas ar nekilnojamąjį turtą verta įsivertinti, ar nėra negrąžintų paskolų, kreditų, komunalinių įsiskolinimų.

    Paveldėtojas gali palikimą priimti, priimti su atsakomybės ribojimu arba jo atsisakyti. Sprendimas ypač reikšmingas, kai palikime galimos skolos, nes neteisingas pasirinkimas gali lemti didesnę finansinę riziką.

    Kas paveldi pirmiausia ir kas lieka už borto

    Pirmiausia paveldi sutuoktinis ir vaikai, paprastai lygiomis dalimis, tačiau sutuoktiniui įstatymas numato minimalų dydį. Jei vienas vaikas miręs anksčiau, jo dalis paprastai pereina jo vaikams, tai yra mirusiojo anūkams.

    Jeigu vaikų nėra, paveldėtojais tampa sutuoktinis ir tėvai, o tam tikrais atvejais dalis gali pereiti ir mirusiojo broliams, seserims bei jų vaikams. Kai nėra nei šių artimųjų, paveldėjimo eilė gali pasiekti senelius, jų palikuonis, o kraštutiniu atveju turtas pereina savivaldybei pagal paskutinę mirusiojo gyvenamąją vietą arba valstybei.

    Svarbu žinoti, kad ilgalaikis gyvenimo partneris, jei santuoka nebuvo sudaryta, pagal įstatymą paprastai nepaveldi. Tai viena dažniausių situacijų, kai šeimos realybė nesutampa su teisės aktuose numatyta paveldėjimo tvarka.

    Butas, bendras turtas ir dalybos

    Jei būstas priklausė tik mirusiajam, jis į palikimą patenka visas. Tačiau jei tai buvo sutuoktinių bendras turtas, dalis būsto jau priklauso gyvajam sutuoktiniui, o paveldimas tik mirusiojo turėtas dalies dydis.

    Keli paveldėtojai automatiškai negauna konkrečių daiktų, pavyzdžiui, buto ar automobilio. Paprastai jie įgyja dalis visame turte, o tam, kad konkretus turtas atitektų vienam asmeniui ir kiti būtų atlyginti, reikalingas palikimo padalijimas susitarimu arba teismo tvarka.

    Terminai ir formalumai, kurių geriau nepraleisti

    Palikimo priėmimui ar atsisakymui taikomas šešių mėnesių terminas nuo momento, kai asmuo sužinojo apie teisę paveldėti. Jei per šį laiką nepadaromas pareiškimas, pasekmės priklauso nuo taikomos teisinės tvarkos, tačiau praktikoje tai gali apriboti pasirinkimo laisvę ir apsunkinti situaciją.

    Paveldėjimo teisės dažniausiai įforminamos dviem būdais: teismo nutartimi dėl paveldėjimo teisės patvirtinimo arba notaro sudarytu ir registre įregistruotu paveldėjimo teisės liudijimu. Notaro kelias įprastai paprastesnis, kai paveldėtojų ratas aiškus ir nėra ginčų, o teismas dažniau reikalingas konfliktinėse ar neaiškiose situacijose.

    Dažniausiai prireikia mirties liudijimo ir dokumentų, įrodančių giminystę ar santuoką. Vėliau gali tekti tvarkyti įrašus registruose, kreiptis į bankus, spręsti turto padalijimą ir laiku atlikti mokestines procedūras, jei jos taikomos.

  • Nuotolinė paskaita apie paveldėjimą: kaip skiriasi testamentai ir kokių klaidų vengti

    Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su skaitmeninių įgūdžių lavinimo projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ partneriais kviečia į nemokamą nuotolinę paskaitą apie paveldėjimo teisę ir praktinius klausimus, su kuriais dažniausiai susiduria gyventojai.

    Paskaita vyks 2026 metais gegužės 21 dieną, ketvirtadienį, 16 valandą, ir truks apie 1,5 valandos. Organizatoriai informuoja, kad bus užtikrintas vertimas į lietuvių gestų kalbą.

    Pagrindinė tema skirta testamentams: bus aiškinama, kas yra testamentas, kokie esminiai skirtumai tarp paties asmens surašyto ir notaro patvirtinto testamento bei kokie teisiniai padariniai gali kilti skirtingais atvejais.

    Paskaitos metu taip pat bus aptarta, kuo testamentas skiriasi nuo turto dovanojimo ar išlaikymo iki gyvos galvos sutarties, kada šie sprendimai gali turėti skirtingas pasekmes paveldėtojams ir kaip įprastai vertinamos dažniausios praktinės situacijos.

    Organizatoriai žada atsakyti į aktualius klausimus, pateikti praktinių pavyzdžių ir primena registruojantis atidžiai nurodyti el. pašto adresą, kad būtų galima atsiųsti priminimą apie paskaitą. Norintiems gali būti išduotas dalyvavimo pažymėjimas, kurį planuojama atsiųsti per dvi savaites.

    Paskaitą ves Tatjana Viškelienė, kandidatė į notarus. Prisijungti bus galima nuotoliniu būdu per tiesioginės transliacijos platformas, kurias nurodo organizatoriai.

  • Nuotolinė paskaita apie paveldėjimo teisę: testamento rūšys, klaidos ir praktiniai atsakymai

    Nuotolinė paskaita apie paveldėjimo teisę: testamento rūšys, klaidos ir praktiniai atsakymai

    Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su skaitmeninių įgūdžių lavinimo projektu „Nė vienas nėra pamirštas“ kviečia gyventojus į nemokamą nuotolinę paskaitą. Joje bus aptariami dažniausi paveldėjimo teisės klausimai, kurie aktualūs planuojant turto perdavimą artimiesiems.

    Paskaita vyks 2026 metais gegužės 21 dieną, ketvirtadienį, 16 valandą, o jos trukmė sieks apie 1,5 valandos. Organizatoriai nurodo, kad renginio metu bus užtikrintas vertimas į lietuvių gestų kalbą.

    Pagrindinė tema – paveldėjimo teisė: testamentai, jų skirtumai nuo kitų sandorių ir svarbiausi praktiniai klausimai. Lektorė Tatjana Viškelienė, kandidatė į notarus, žada aiškiai paaiškinti, kaip realiose situacijose veikia skirtingi teisiniai sprendimai.

    Dalyviams bus pristatyta, kas laikoma testamentu ir kuo skiriasi paties asmens surašytas testamentas nuo notaro patvirtinto testamento. Taip pat bus aptarta, kokie gali būti šių dokumentų teisiniai padariniai ir kokių formalių reikalavimų verta nepamiršti.

    Renginyje numatyta palyginti testamentą su kitais dažnai svarstomais sprendimais, tokiais kaip turto dovanojimas ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Lektorė taip pat ketina paaiškinti, kokios klaidos dažniausiai kainuoja laiką ir pinigus, kai paveldėjimo klausimai sprendžiami jau po žmogaus mirties.

    Organizatoriai praneša, kad registruojantis būtina ypač atidžiai įrašyti savo el. pašto adresą, nes kitu atveju gali nepasiekti priminimas apie paskaitą. Norintieji po renginio gali gauti dalyvavimą patvirtinantį pažymėjimą, kuris, kaip nurodoma, paprastai atsiunčiamas per dvi savaites.

    Paskaitą bus galima stebėti nuotoliniu būdu per „Zoom“ arba tiesioginės transliacijos formatu per „Youtube“. Prisijungimo informacija pateikiama organizatorių registracijos ir informaciniuose kanaluose.

  • Nuotolinė paskaita apie paveldėjimo teisę: ką verta žinoti apie testamentus ir dažnas klaidas

    Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su skaitmeninių įgūdžių lavinimo projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ partneriais kviečia gyventojus į nemokamą nuotolinę paskaitą apie paveldėjimo teisę. Renginys skirtas visiems, norintiems aiškiau suprasti testamentų sudarymo taisykles ir praktinius niuansus.

    Paskaita vyks 2026 metais gegužės 21 dieną, ketvirtadienį, nuo 16 valandos ir truks apie 1,5 valandos. Organizatoriai nurodo, kad bus užtikrintas vertimas į lietuvių gestų kalbą.

    Pagrindinė tema: testamentai

    Paskaitoje bus aptarta, kas laikoma testamentu, kokie yra skirtingi jo sudarymo būdai ir kokios teisinės pasekmės kyla pasirinkus vieną ar kitą formą. Taip pat bus aiškinama, kuo skiriasi paties asmens surašytas testamentas nuo notaro patvirtinto dokumento.

    Organizatoriai žada dėmesį skirti ir praktinėms situacijoms, kurios dažniausiai sukelia ginčus ar nesusipratimų paveldėjimo procese. Tarp jų – formos reikalavimai, paveldėtojų teisės, taip pat atvejai, kai palikėjo valia dokumentuose suformuluota nepakankamai aiškiai.

    Kuo testamentas skiriasi nuo kitų sandorių?

    Renginio metu bus lyginamas testamentas ir kiti turto perdavimo būdai, kurie realiame gyvenime dažnai painiojami: dovanojimas ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Bus paaiškinta, kada tokie sprendimai gali būti tinkami, o kada jie sukuria papildomų rizikų tiek pačiam asmeniui, tiek artimiesiems.

    Taip pat planuojama aptarti, ar testamentą įmanoma sudaryti ir patvirtinti elektroniniu būdu, bei kokius veiksmus verta atlikti iš anksto, kad vėliau nekiltų abejonių dėl dokumento galiojimo. Pabrėžiama, kad dažniausios klaidos paprastai susijusios su netiksliais duomenimis, formaliais reikalavimais ir klaidingais lūkesčiais dėl turto pasidalijimo.

    Kas ves paskaitą ir kaip dalyvauti?

    Paskaitą ves Tatjana Viškelienė, kandidatė į notarus. Dalyviams bus suteikta galimybė užduoti klausimus, o atsakymai bus orientuoti į gyventojams aktualiausias situacijas.

    Norint dalyvauti, reikalinga išankstinė registracija, kad organizatoriai galėtų atsiųsti priminimą apie renginį. Registruojantis svarbu atidžiai įvesti savo el. pašto adresą, nes klaidos atveju pranešimas gali nepasiekti.

    Organizatoriai nurodo, kad pageidaujantys gali gauti dalyvavimo pažymėjimą. Jei šis poreikis pažymimas registracijos anketoje, pažymėjimas turėtų būti atsiųstas per dvi savaites.

  • Berlyno „LawX“ pritraukė 7,5 mln. eurų: žada DI platformą, kuri automatizuos teisės biurų kasdienybę

    Berlyno „LawX“ pritraukė 7,5 mln. eurų: žada DI platformą, kuri automatizuos teisės biurų kasdienybę

    Berlyne įsikūrusi teisinių technologijų bendrovė „LawX“ pritraukė 7,5 mln. eurų pradinės stadijos investiciją. Raundui vadovavo „Motive Partners“, prisidėjo WENVEST Capital, xdeck, SIVentures ir keli privataus kapitalo investuotojai.

    Finansavimas skiriamas kuriant platformą, orientuotą į teisės firmų ir notarų biurų kasdienes operacijas. „LawX“ teigimu, tikslas yra sumažinti rankinio administravimo apimtį ir sujungti svarbiausius procesus į vieną sistemą.

    Ką automatizuos „LawX“?

    Bendrovė vysto DI paremtą sprendimą, kuris apimtų duomenų suvedimą, bylų ir užduočių srautų valdymą, dokumentų tvarkymą, kontaktų ir kalendoriaus administravimą bei sąskaitų išrašymą. Tokia „vieno langelio“ logika turėtų mažinti laiką, prarandamą perjunginėjant skirtingas programas.

    „LawX“ pozicionuoja savo produktą kaip teisinių operacijų platformą, o ne dar vieną įrankį vien dokumentams ar paieškai. Rinkoje pastaraisiais metais daugėjo sprendimų, padedančių rengti tekstus ar atlikti teisės paiešką, tačiau biurų vidiniai procesai dažnai liko fragmentuoti.

    Kodėl teisės rinkai to reikia?

    Teisinių paslaugų paklausa daugelyje Europos šalių išlieka aukšta, tačiau sektoriuje ryškėja darbuotojų trūkumas ir didėjantis administracinis krūvis. Dalis kontorų vis dar remiasi pasenusiais, tarpusavyje menkai suderintais sprendimais, o tai riboja produktyvumą ir plėtrą.

    „LawX“ akcentuoja, kad nemaža dalis darbo teisės firmose yra ne grynai teisinė, o organizacinė: dokumentų suvedimas, terminų kontrolė, komunikacijos su klientais fiksavimas, atsiskaitymų ir sąskaitų tvarkymas. Automatizavimas čia gali turėti tiesioginį poveikį kaštams ir paslaugų greičiui.

    „Kuriame technologinę infrastruktūrą, kuri pirmą kartą leistų šiuos procesus automatizuoti nuo pradžios iki pabaigos ir užtikrinti ilgalaikį teisės firmų veiklos pajėgumą“, – sakė „LawX“ atstovas dr. Normanas Koschmiederis.

    Kitas bendrovės žingsnis – plėsti produktą į platesnę teisės firmų rinką ir didinti pardavimų bei klientų aptarnavimo pajėgumus. Pritrauktos lėšos pirmiausia bus nukreiptos produkto vystymui, platformos plėtrai ir komandos augimui, siekiant įsitvirtinti kaip europinio masto teisės darbo operacinė sistema.