Tag: Notre-Dame

  • Po Notre-Dame tiltu Paryžiuje atidarytas plūduriuojantis knygynas: 5 000 knygų ir vakarai su DJ

    Po Notre-Dame tiltu Paryžiuje atidarytas plūduriuojantis knygynas: 5 000 knygų ir vakarai su DJ

    Plaustas-knygynas prie Senos

    Paryžiuje, prie pat Notre-Dame katedros, šį mėnesį atidarytas plūduriuojantis knygynas „Nanna“. Jis įrengtas baržoje Quai de Montebello krantinėje ir, organizatorių teigimu, čia veiks artimiausius dešimt metų.

    Sumanymas išsiskiria ne tik vieta, bet ir formatu: tai savitarnos knygų erdvė, kur lankytojai gali laisvai vartyti leidinius ir pasiimti juos skaityti. Kūrėjai pabrėžia, kad knygos skolinamos be įsipareigojimo jas grąžinti.

    5 000 knygų be kasos

    Baržoje sukaupta daugiau nei 5 000 knygų, suskirstytų pagal temas ir žanrus. Kolekcijoje daug dėmesio skiriama moterų autorėms, tačiau čia taip pat galima rasti prancūzų literatūros klasikos, pasaulio literatūros, poezijos ir dramos.

    Lankytojai gali ne tik pasiimti patikusią knygą, bet ir palikti savo atsineštų leidinių. Taip kuriama nuolat kintanti lentyna, kurioje pasiūla priklauso ir nuo pačių skaitytojų.

    „Senos upė visada buvo didžiulis įkvėpimo šaltinis menininkams ir poetams. Todėl atrodė visiškai natūralu literatūrinę baržą įkurdinti ant vandens“, – sakė vienas projekto įkūrėjų Nicolas Laugero Lasserre.

    Vakare knygynas virsta klubu

    Dieną „Nanna“ veikia kaip rami skaitymo ir knygų mainų vieta, o vakare keičia ritmą. Organizatoriai skelbia, kad baržoje vyks DJ pasirodymai, literatūriniai renginiai, susitikimai su autoriais, taip pat veiks baras.

    Toks modelis atliepia platesnę tendenciją, kai knygynai ir bibliotekos Europoje vis dažniau tampa daugiafunkcėmis bendruomenių erdvėmis. Jos konkuruoja ne tik knygų pasirinkimu, bet ir patirtimi, kuri skatina užsukti net tuos, kurie paprastai knygynuose neužsibūna.

    Knygynams Prancūzijoje – sudėtingas metas

    „Nanna“ startuoja tuo metu, kai Prancūzijos knygynų sektorius susiduria su spaudimu: auga veiklos kaštai, stiprėja internetinės prekybos konkurencija, o daliai mažų knygynų vis sunkiau išlaikyti stabilų lankytojų srautą.

    Centre national du Livre duomenimis, 2025 metais Prancūzijoje pirmą kartą per pastarąjį laiką užsidarė daugiau knygynų, nei atsidarė: fiksuotos 85 uždarymo ir 83 atidarymo atvejai. Todėl naujos, netradicinės iniciatyvos Paryžiuje vertinamos ir kaip bandymas pritraukti skaitytojus naujais būdais.

    „Tai suteikia vilties, nes gali paskatinti daugiau žmonių įsitraukti į knygas ir literatūrą“, – sakė atidarymo savaitę apsilankiusi vizualioji menininkė Aurore Chevalier.

  • Po Notre-Dame slypi 1 700 metų Paryžiaus istorijos: archeologai iškasė tikrą laiko kapsulę

    Po Notre-Dame slypi 1 700 metų Paryžiaus istorijos: archeologai iškasė tikrą laiko kapsulę

    Po Paryžiaus Notre-Dame katedra vykstant archeologiniams tyrimams atsiveria net 1 700 metų miesto istorijos sluoksniai. Tyrėjai, kasdami kelis metrus po žeme, fiksuoja radinius nuo romėnų laikų iki viduramžių, leidžiančius tiksliau atkurti, kaip keitėsi Île de la Cité ir ankstyvasis miestas.

    Kasinių gylis jau siekia apie 4 metrus, o kiekviena nauja žemės juosta atveria skirtingą epochą. Tarp vertingiausių radinių minimos IV amžiaus monetos iš vėlyvosios Romos imperijos laikotarpio, taip pat pastatų, sandėlių ir kitų ūkinių konstrukcijų pėdsakai, siejami su romėniškąja Lutecija.

    Radiniai nuo latrinų iki sandėlių

    Vienas netikėčiausių atradimų susijęs su viduramžių keramika, rasta buvusiose latrinose. Dalis šukių išliko neįprastai gerai, o ant jų matyti paslaptingi raudoni ženklai, kurių prasmės kol kas niekas nepaaiškino.

    Archeologai svarsto, kad tai galėjo būti dirbtuvių žymėjimas, religiniai simboliai arba ankstyva gamybos kontrolės sistema, tačiau išvadas leis daryti tik detalesnė analizė. Tokie smulkūs buities pėdsakai, anot tyrėjų, neretai geriausiai parodo kasdienį miesto gyvenimą, kurio neatskleidžia didieji istorijos pasakojimai.

    Slūgsniai senesni už katedrą

    Žemiau romėniško laikotarpio aptinkami ir vėlesni, bet su katedros statyba dar nesusiję pėdsakai, siejami su merovingų bei karolingų epocha. Tarp jų išskiriamos grūdų laikymo duobės, rodančios intensyvų teritorijos naudojimą gerokai iki XII amžiaus, kai pradėta statyti Notre-Dame.

    Tyrėjams svarbus ne tik pats radinių gausumas, bet ir galimybė tiksliai datuoti sluoksnius, kad būtų atkurtas nuoseklus seniausios Paryžiaus dalies raidos vaizdas. Tokie tyrimai dažnai tampa pagrindu sprendžiant, kaip mieste derinti infrastruktūros pertvarką ir paveldo apsaugą.

    Po gaisro prasidėję atradimai tęsiasi

    Pastaraisiais metais kasinėjimų apimtis išaugo ir dėl to, kad po 2019 metais įvykusio gaisro vykdyti atstatymo bei aplinkos tvarkymo darbai atvėrė galimybę detaliau ištirti teritoriją. Anksčiau, vykstant darbams katedros viduje, po grindimis jau buvo rasta, be kita ko, švininių sarkofagų ir viduramžių skulptūrų fragmentų.

    Katedra visuomenei vėl atverta 2024 metų pabaigoje, o Paryžiaus valdžia planuoja pertvarkyti ir jos aplinką, didinant želdynų plotus bei kuriant daugiau pavėsio. Prieš pradedant tokius darbus, archeologams tenka užduotis dokumentuoti viską, ką per šimtmečius sukaupė viena jautriausių ir svarbiausių sostinės vietų.