Juodojoje jūroje per keturias dienas dronais atakuoti keturi tanklaiviai, kurie turėjo pakrauti Kazachstano naftą Kaspijos vamzdynų konsorciumo (CPC) jūriniame terminale. Astana pareiškė, kad tokie smūgiai kelia grėsmę pasauliniam energetiniam saugumui ir teisėtai tarptautinei prekybai.
Kazachstano užsienio reikalų ir energetikos ministerijos nurodė, kad atakuoti laivai yra civiliniai, vykdę komercinį naftos gabenimą, o incidentai gali paveikti ne tik šalies pajamas, bet ir platesnę tiekimo grandinių stabilumo situaciją. Dėl įvykių, kol vertinamos pasekmės, naftos krovos operacijos terminale buvo sustabdytos.
„Tokius išpuolius laikome nepriimtinu Kazachstano ekonominių interesų pažeidimu ir tyčiniais veiksmais, nukreiptais į tarptautinės prekybos bei pasaulinių energijos rinkų destabilizavimą“, – teigiama Kazachstano užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Pagal Kazachstano institucijų pateiktą informaciją, išpuoliai fiksuoti keliais etapais. Pirmiausia dronas smogė tanklaiviui „Nordic Zenith“, o vėliau, tanklaiviams „ASIA“ ir „NISSOS IOS“ kraunant naftą terminale, kilo gaisrai, kuriuos įgulos užgesino.
Pirmadienį CPC pranešė apie dar vieną ataką prieš tanklaivį „NELSA“, kuris krovė naftą prie vieno iš vieno taško švartavimo įrenginių. Skelbta, kad kilo gaisras, evakuoti 22 įgulos nariai, tačiau laivas išliko ant vandens, o naftos išsiliejimo pavyko išvengti.
Kazachstano energetikos ministerija teigė, kad vieno taško švartavimo infrastruktūra nebuvo pažeista ir išsiliejimų neužfiksuota, tačiau bet kokie pasikartojantys incidentai didina riziką logistikai. Tuo pačiu pabrėžiama, kad CPC terminalas yra kritinis mazgas, todėl net laikini darbo sutrikimai gali greitai persiduoti tiekimo grafikams.
Atakos viešojoje erdvėje siejamos su Ukraina, kuri nuo plataus masto Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios yra surengusi ne vieną smūgį Rusijos naftos infrastruktūrai, siekdama mažinti Maskvos pajamas. Vis dėlto CPC oficialiai nepriskyrė atsakomybės nė vienam incidentui, o Ukraina viešai jų neprisiėmė.
Kazachstanas taip pat pareiškė, kad išpuoliai gali būti vertinami kaip anksčiau sutartų informacijos apsikeitimo procedūrų dėl civilinės laivybos Juodojoje jūroje pažeidimas. Astana ragina partnerius viešai pasmerkti atakas ir nurodo pasiliekanti teisę siekti kompensacijos pagal tarptautinę teisę.
CPC maršrutas yra pagrindinis Kazachstano naftos eksporto kelias, kuriuo gabenama apie 80 proc. šalies naftos eksporto. Vamzdynas driekiasi apie 1 510 kilometrų nuo didžiausių telkinių, įskaitant Tengizą, Kašaganą ir Karačaganaką, iki Novorosijsko uosto Rusijoje, iš kur nafta išplukdoma į tarptautines rinkas.
Pagal CPC duomenis, 2025 metais konsorciumas išgabeno apie 70,5 mln. tonų naftos, o daugiau nei trys ketvirtadaliai apimčių priklausė užsienio akcininkams. Tarp didžiausių gamintojų, kurių nafta keliauja šiuo maršrutu, minimos „Chevron“, „ExxonMobil“, „KazMunayGas“, „Eni“ ir „Shell“.
Rinkoms svarbu tai, kad CPC koridoriumi, kaip skelbiama, teka daugiau nei 1 proc. pasaulinės naftos pasiūlos, todėl bet koks ilgiau trunkantis sutrikimas gali prisidėti prie kainų nepastovumo. Kazachstanui tai reikštų mažesnes eksporto pajamas, spaudimą biudžetui ir potencialiai didesnį jautrumą valiutos svyravimams.
„Pabrėžiame, kad tai jau penktas tiesioginės agresijos prieš grynai civilinę CPC infrastruktūrą atvejis, kurią saugo tarptautinė teisė“, – pareiškė CPC.
Konsorciumas taip pat akcentuoja, kad CPC nėra taikomos sankcijos ir jis atlieka reikšmingą vaidmenį užtikrinant pasaulinį energetinį saugumą. CPC narių struktūroje yra Rusija, Kazachstanas, JAV bei kelios Vakarų Europos šalys, todėl incidentai neišvengiamai tampa ir platesnės geopolitinės įtampos dalimi.