CP v2

Tag: Nudegimai

  • Dirbate su kompiuteriu ant kelių? Dermatologai įspėja: ši dėmė gali būti rimtesnė, nei manote

    Dirbate su kompiuteriu ant kelių? Dermatologai įspėja: ši dėmė gali būti rimtesnė, nei manote

    Kas yra kepintos odos sindromas?

    Kepintos odos sindromas, mediciniškai vadinamas erythema ab igne, nėra įprastas nudegimas. Jis atsiranda tuomet, kai ta pati odos vieta ilgai ir pakartotinai šildoma palyginti nedidele, bet žalinga šiluma.

    Dermatologijoje aprašoma, kad rizika didėja, kai oda ilgiau veikiama maždaug 40–50 laipsnių Celsijaus temperatūros. Tokia šiluma dažnai nesukelia staigaus skausmo, todėl žmogus nespėja laiku sureaguoti ir nutraukti poveikio.

    Kodėl kaltinamas ne tik nešiojamas kompiuteris?

    Dažniausiai ši būklė siejama su nešiojamu kompiuteriu, laikomu ant šlaunų dirbant ar žiūrint vaizdo įrašus. Įkaitęs korpusas ir ventiliacijos angos šilumą nukreipia į nedidelį plotą, o ilgainiui oda pradeda keistis.

    Vis dėlto šiuolaikinėje buityje šilumos šaltinių daugiau: šildomos sėdynės, elektrinės antklodės, šildyklės, karšto vandens pūslės ar net ilgai ant kūno laikomi įkrovikliai. Mechanizmas tas pats, tik įpročiai pasikeitę.

    Kaip atrodo ir kokie simptomai turėtų suklusti?

    Pirmiausia pokytis gali priminti paprastą paraudimą, tačiau vėliau oda įgauna rausvą, raudoną, rusvą ar pilkai rusvą atspalvį. Būdingas požymis yra tinkliškas, lyg nėriniuotas ar žvynelius primenantis raštas.

    Kai kuriems žmonėms atsiranda deginimo pojūtis ar niežulys, tačiau neretai dėmė beveik nejautri ir netrukdo kasdienybėje. Dėl to ji lengvai palaikoma paprastu pigmentiniu pakitimu ir ignoruojama.

    Kuo tai pavojinga ir kada kreiptis į gydytoją?

    Ankstyvoje stadijoje pašalinus šilumos šaltinį pokyčiai gali pamažu išblukti. Tačiau kuo ilgiau tęsiamas kartotinis šildymas, tuo didesnė tikimybė, kad pigmentacija taps ilgalaikė.

    Medicinos literatūroje aprašoma, kad labai retais atvejais ilgai trunkanti erythema ab igne gali būti susijusi su ikivėžiniais pakitimais ar odos vėžiu, įskaitant plokščialąstelinę karcinomą. Tai nereiškia, kad kiekviena dėmė nuo kompiuterio pavirs onkologine liga, tačiau užsitęsę ar keistai besikeičiantys pakitimai turėtų būti įvertinti specialisto.

    Dermatologo konsultacija ypač svarbi, jei dėmė didėja, tampa šiurkšti, ima storėti, pleiskanoti, skaudėti arba atsiranda įtrūkimų, šlapiavimo, erozijų ar opelių. Tokiais atvejais vien įpročių korekcijos gali nepakakti, o gydytojas nuspręs, ar reikalingi papildomi tyrimai.

    Ką daryti, kad problema nepasikartotų?

    Pagrindinis žingsnis yra nutraukti šilumos poveikį tai pačiai odos vietai: kompiuterį perkelti ant stalo, naudoti standų padėklą arba užtikrinti geresnę ventiliaciją. Nerekomenduojama staigiai ir intensyviai šaldyti ar trinti pakitusios odos, nes tai gali ją papildomai sudirginti.

    Šiai būklei nėra vieno universalaus kremo, tinkančio visiems atvejams, nes taktika priklauso nuo pakitimo trukmės ir gylio. Jei pakeitus įpročius dėmė per kelias savaites nemažėja arba kelia abejonių, saugiausia kreiptis į dermatologą ir išsiaiškinti priežastį.

  • Žaizdos gyja stebėtinai greitai: 5 priemonės, kurias gydytojai mini dažniausiai

    Smulkūs įpjovimai, nubrozdinimai ar nedideli nudegimai kasdienybėje nutinka dažnai, tačiau net ir, atrodytų, menka žaizda gali supūliuoti, jei ji prižiūrima netinkamai. Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra švara, drėgna gijimo terpė ir infekcijos prevencija, o stebuklingų sprendimų, tinkančių visiems, paprastai nebūna.

    Pirmasis žingsnis namuose dažniausiai paprastas: žaizdą reikia nuplauti švariu tekančiu vandeniu, pašalinti nešvarumus ir švelniai nusausinti. Jei kraujavimas nesustoja, žaizda gili, atsiranda tirpimas, stiprus skausmas ar didelis patinimas, delsti nereikėtų ir vertėtų kreiptis į medikus.

    Kas iš tiesų padeda gyti?

    Aloe vera gelis dažnai minimas kaip priemonė, galinti padėti esant nedideliems odos pažeidimams ir paviršiniams nudegimams. Tyrimuose vertinamas jo gebėjimas mažinti uždegimą ir sudaryti palankesnę terpę odai atsistatyti, tačiau svarbu rinktis saugius, odai skirtus produktus ir netepti ant gilių, stipriai šlapiuojančių ar užkrėstų žaizdų.

    Medus, ypač medicininis, kai kuriose klinikinėse situacijose naudojamas žaizdų priežiūrai dėl antibakterinių savybių ir gebėjimo palaikyti drėgną gijimo aplinką. Vis dėlto namuose tepti maistinį medų ant atviros žaizdos nerekomenduojama, nes jo sudėtis ir mikrobiologinė švara nėra pritaikyta medicinai.

    Kurkuminas, esantis ciberžolėje, moksliniuose darbuose aptariamas dėl priešuždegiminių savybių, bet praktikoje ciberžolės pasta ant žaizdos gali sudirginti odą ar užteršti pažeistą vietą. Jei norisi naudoti augalinius preparatus, saugiau rinktis vaistinėse esančias, žaizdų priežiūrai pritaikytas priemones, o ne virtuvės eksperimentus.

    Česnakas turi medžiagų, kurioms priskiriamas antimikrobinis poveikis, tačiau tiesiogiai tepamas ant odos jis gali sukelti cheminį sudirginimą ar net nudegimą. Dėl to česnako naudojimas žaizdų gydymui namuose laikomas rizikingu, ypač vaikams ar jautrios odos žmonėms.

    Kada praverčia vaistinės priemonės?

    Vaistinėse parduodami antiseptikai, modernūs tvarsčiai ir kai kurie antibakteriniai tepalai padeda sumažinti infekcijos riziką ir sukurti sąlygas žaizdai gyti. Svarbu laikytis instrukcijų ir nepiktnaudžiauti antibakteriniais tepalais, nes netinkamas vartojimas gali dirginti odą ir didinti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms riziką.

    Gydytojai primena atkreipti dėmesį į stabligės skiepą, ypač jei žaizda atsirado dirbant sode, susižeidus rūdytu daiktu ar gyvūnui įkandus. Jei atsiranda paraudimas, karštis aplink žaizdą, pūliavimas, kylanti temperatūra ar raudonos juostos link limfmazgių, tai gali būti infekcijos požymiai, kuriuos būtina įvertinti medikams.

    „Svarbiausia ne stebuklingas ingredientas, o teisinga žaizdos priežiūra: švara, apsauga ir laiku pastebėti infekcijos ženklai“, – sako žaizdų priežiūros specialistai.