Pratimas, vadinamas wall angels, iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas, tačiau dažnai greitai parodo, kiek įsitempę pečiai ir viršutinė nugara. Jo esmė primena judesį, kai gulint daromas sniego angelas, tik šįkart judesys atliekamas stovint nugara prie sienos ir slenkant rankomis per ją.
Atliekant pratimą svarbiausia ne rankų pakėlimo aukštis, o kūno kontrolė. Reikia vienu metu stebėti galvos padėtį, šonkaulių „neišstūmimą“ į priekį, juosmens stabilumą ir mentės judesį, kad darbas vyktų tolygiai, o pečiai nekiltų link ausų.
Fizioterapeutai šį judesį dažnai įtraukia kaip priemonę gerinti viršutinės nugaros dalies ir pečių juostos funkcijai, ypač kai daug laiko praleidžiama sėdint. Judesio metu aktyvuojami raumenys, padedantys stabilizuoti mentę, taip pat vidurinė ir apatinė trapecinio raumens dalys, kurios svarbios laikysenai ir pečių kontrolei.
Pradžiai dažniausiai pakanka 6–10 lėtų pakartojimų, tačiau svarbiau tikslumas, o ne skaičius. Jei dilbiai ar plaštakos pilnai neatsiremia į sieną, tai nebūtinai klaida, dažnai taip nutinka dėl ribotos krūtinės ląstos dalies ar pečių sąnarių paslankumo.
Dažniausia klaida yra bandymas „išsikovoti“ didesnį judesio diapazoną išstumiant šonkaulius į priekį ir stipriai atitraukiant juosmenį nuo sienos. Tuomet pratimas praranda esmę, nes vietoj kontroliuojamo menčių darbo atsiranda kompensacija stuburu, taip pat dažnai įsitempia kaklas ir galva stumiama į priekį.
Judesius reikėtų atlikti lėtai, be trūkčiojimų, išlaikant stabilų liemenį per visą pakartojimą. Jei pilnas diapazonas per sunkus, geriau rankas pakelti tik keliais ar keliolika centimetrų ir išlaikyti taisyklingą padėtį, nei judesį „užbaigti“ išsilenkiant per juosmenį.
Jei stovint atlikti per sudėtinga, galima pradėti sėdint prie sienos ant kėdės, priglaudus viršutinę nugaros dalį ir judant tik komfortiškame diapazone. Toks variantas leidžia lengviau suvaldyti padėtį ir palaipsniui didinti judesio amplitudę.
Vis dėlto wall angels nėra atskiras nugaros skausmo gydymas ir negarantuoja laikysenos pokyčių, jei likusį laiką judėjimo trūksta. Geriausią efektą paprastai duoda reguliarus fizinis aktyvumas, įvairūs jėgos ir mobilumo pratimai bei dažnesnės pertraukos, ypač dirbant sėdimą darbą.
Jei atliekant pratimą atsiranda aštrus skausmas, tirpimas, dilgčiojimas ar skausmas plinta į ranką, judesį reikėtų nutraukti. Po traumų, operacijų ar turint lėtinių peties ar stuburo problemų, saugiausia pratimą aptarti su gydytoju arba kineziterapeutu.
