Europos Sąjungos direktyva dėl pastatų energinio naudingumo (EPBD) artimiausiais metais pakeis reikalavimus naujai statomiems pastatams. Joje numatyta, kad nuo 2030 metų visi nauji pastatai turės atitikti nulinės emisijos pastato standartą, o viešojo sektoriaus naujiems pastatams terminas bus ankstesnis.
Praktinis pokytis svarbus ir gyventojams, ir vystytojams: griežtesnės normos reikš, kad projektuojant ir statant teks labiau akcentuoti energijos vartojimo efektyvumą. Kartu tai kelia klausimą, ar brangs būstas ir kas už tai galiausiai sumokės.
Ką reiškia nulinės emisijos pastatas
Nulinės emisijos pastatas direktyvoje apibūdinamas kaip itin aukšto energinio naudingumo statinys, kuriam reikia labai mažai energijos arba jos visai nereikia. Svarbi detalė – pastate neturi būti iškastinio kuro deginimo sukeltų anglies dioksido emisijų vietoje, o su eksploatavimu susijusios emisijos turi būti nulinės arba labai mažos.
Tai paprastai reiškia geresnę šilumos izoliaciją, didesnį sandarumą, šiluminių tiltelių mažinimą, efektyvią vėdinimo sistemą su šilumos atgavimu, išmanesnį pastato valdymą. Daugeliu atvejų prireikia ir atsinaujinančių energijos šaltinių sprendimų, kad energijos poreikis būtų padengtas švariau.
Ar nauji reikalavimai palies jau planuojamus projektus?
EPBD numato galimybę valstybėms narėms netaikyti naujų taisyklių tiems projektams, kurių statybos leidimo paraiška arba lygiavertis dokumentas bus pateiktas iki 2030 metų sausio 1 dienos. Tai reiškia, kad artėjant terminui svarbi taps dokumentų pateikimo data.
Dėl šios priežasties rinkoje gali daugėti diskusijų apie „kritinę datą“, kai dalis projektų dar spėtų patekti į senesnį reglamentavimą. Vis dėlto galutines taikymo detales nulems tai, kaip direktyvą į nacionalinę teisę perkels kiekviena šalis.
Kainos, paskolos ir mėnesinės sąskaitos
Griežtesni energinio naudingumo reikalavimai dažniausiai didina statybos kaštus, nes reikia geresnių medžiagų ir daugiau inžinerinių sprendimų. Tačiau galutinė būsto kaina priklausys ne vien nuo normų: kiek papildomų sąnaudų pavyks perkelti pirkėjui, spręs rinka, konkurencija ir pirkėjų perkamoji galia.
Kita medalio pusė – eksploatacija. Energiškai efektyvesni pastatai ilgainiui gali sumažinti šildymo ir elektros sąnaudas, o tai pirkėjams tampa vis svarbesniu kriterijumi, ypač vertinant ilgo laikotarpio išlaidas.
Finansavimo rinkoje jau matoma tendencija, kai dalis bankų taiko palankesnes būsto paskolų sąlygas energetiškai efektyvesniam būstui, pavyzdžiui, siūlo mažesnę maržą. Tokiu atveju dalis investicijos į aukštesnį standartą gali grįžti per mažesnę mėnesinę įmoką, nors konkrečios sąlygos priklauso nuo banko ir pasirinkto objekto parametrų.
Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad būsto pabrangimo nereikėtų automatiškai aiškinti vien EPBD direktyva. Nauji pastatai ir dabar privalo atitikti reikšmingus energinio naudingumo reikalavimus, todėl kainų pokyčiams įtakos turi ir medžiagų bei darbų kainos, palūkanų normos, pasiūlos ir paklausos santykis.