CP v2

Tag: Numizmatika

  • 4 metus slėpė radinį: Liuksemburge aptiktas romėnų aukso lobis veda į senovės Anatoliją

    4 metus slėpė radinį: Liuksemburge aptiktas romėnų aukso lobis veda į senovės Anatoliją

    Liuksemburge archeologai atskleidė išskirtinį vėlyvosios Romos laikotarpio radinį – vienoje vietovėje aptiktas 141 iš gryno aukso kaldintas solidas. Nors iš pradžių rasta tik 38 monetos, vėlesni, platesni tyrimai parodė, kad lobis gerokai didesnis.

    Monetos aptiktos vietovėje, vadinamoje Um Rank, kur kartu užfiksuoti ir vėlyvosios Romos gynybinio statinio pėdsakai. Tyrėjai nurodo, kad tai buvo burgus tipo įtvirtinimas, priklausęs vėlyvojoje imperijos fazėje veikusiai gynybinių objektų sistemai.

    Kasimą apsunkino ne archeologija, o XX amžiaus paveldas: teritorija Antrojo pasaulinio karo metais buvo aktyvi kovų zona, todėl žemėje liko nesprogusios amunicijos. Dėl to archeologai dirbo kartu su Liuksemburgo kariuomene ir išminavimo specialistais, o darbai vyko itin atsargiai.

    Monetų amžius ir reta galimybė

    Radinį sudaro solidai, naudoti vėlyvojoje Romos imperijoje kaip viena svarbiausių aukso pinigų formų. Monetos datuojamos 364–408 metais ir kaldintos valdant devyniems imperatoriams, o jų būklė – neįprastai gera.

    Numizmatams itin svarbu tai, kad lobis buvo ištirtas archeologiniame kontekste, o ne pateko į rinką be kilmės duomenų. Tokie radiniai leidžia tiksliau vertinti, kada ir kokiomis aplinkybėmis lobiai buvo slepiami, bei kaip juda pinigai ir turtas karo ar politinių krizių laikotarpiu.

    Kelias iš Nikomedijos į Vakarus

    Didžiausią susidomėjimą sukėlė monetų kilmės analizė: 17 jų kaldintos Nikomedijoje – svarbiame Romos monetų kalyklos centre senovės Anatolijoje, prie Marmuro jūros. Šios monetos datuojamos 364–367 metais, o jų kelias iki dabartinio Liuksemburgo rodo, kokiais atstumais galėjo cirkuliuoti aukso pinigai.

    Tyrėjai neatmeta, kad dalis aukso į Vakarus galėjo keliauti su kariuomene ar imperine administracija, ypač keičiantis valdovams ir judant kariniams vienetams. Vis dėlto pabrėžiama, kad vienareikšmiškai susieti lobį su konkrečia karo kampanija nėra pagrindo, todėl daromos atsargios išvados.

    Kada lobis paslėptas ir kiek išmokėta

    Monetų chronologija leidžia spėti, kad lobis galėjo būti paslėptas apie 395 metus arba netrukus po to. Tarp radinių aptiktos ir itin retos uzurpatoriaus Eugenijaus emisijos, kaldintos jo trumpu valdymo laikotarpiu 392–394 metais, o tokių egzempliorių retumas paprastai reikšmingai didina viso rinkinio vertę.

    Liuksemburgo institucijos pirminiams radėjams išmokėjo 308 600 eurų. Suma nustatyta pagal nepriklausomą numizmatinę ekspertizę, vertinusią monetų išsilaikymą ir retų kaldinių dalį.

  • Suomijoje aptiko rekordinį vikingų sidabro lobį: kelios tūkstančiai monetų ir mįslė

    Suomijoje aptiko rekordinį vikingų sidabro lobį: kelios tūkstančiai monetų ir mįslė

    Suomijoje, Sysmä apylinkėse, aptiktas iki šiol didžiausias šalyje vikingų laikotarpio sidabro monetų lobis. Pirminiais vertinimais, tai kelios tūkstančiai monetų ir kitų sidabrinių dirbinių, kurių bendra masė siekia apie 4,5 kilogramo. Radinį rugsėjo 3 dieną užfiksavo metalo ieškikliu besinaudojęs entuziastas Kalle Lappinen, o netrukus į vietą atvyko archeologai.

    Specialistai nustatė, kad monetos nebuvo sukrautos vienoje duobėje. Sidabras sudaro mažiausiai du atskirus depozitus, nutolusius vienas nuo kito maždaug 12 metrų, o abu buvo maždaug 45 centimetrų gylyje, tarp akmenų. Toks išdėstymas kelia klausimų, ar lobis buvo sąmoningai padalytas, ar skirtingu metu slėptas skirtingų žmonių.

    Ypatingo dėmesio sulaukė ir tai, kad sidabras, kaip manoma, buvo paslėptas dviejuose beržo tošies induose. Organinės medžiagos tokio amžiaus radiniuose išlieka itin retai, todėl šis radinys gali suteikti papildomos informacijos apie tai, kaip vikingų laikotarpiu regione buvo pakuojamos ir maskuojamos vertybės.

    Be monetų, rasta ir kitų sidabrinių daiktų: vadinamojo sveriamo sidabro fragmentų, apyrankės, apkausto bei karoliuko. Archeologai pabrėžia, kad vikingų laikotarpiu sidabras dažnai buvo vertinamas ne vien kaip moneta, bet ir kaip metalo kiekis, tinkamas mainams pagal svorį. Dėl to viename lobyje neretai pasitaiko ir papuošalų, ir monetų, ir tiesiog susmulkintų dirbinių detalių.

    Didžiausia intriga kol kas išlieka monetų kilmė. Dėl nešvarumų sluoksnio jos dar nėra galutinai nuvalytos, suskaičiuotos ir identifikuotos, todėl aiškesnį vaizdą turėtų pateikti konservavimas ir numizmatinė analizė. Būtent ji gali atskleisti, kur monetos kaldintos ir kaip jos pateko į dabartinės Suomijos teritoriją.

    Istorikai primena, kad vikingų laikotarpiu sidabras keliavo milžiniškais atstumais, o Baltijos regiono lobiuose neretai aptinkamos monetos iš skirtingų Europos vietų, taip pat ir iš islamo pasaulio. Todėl naujasis radinys gali papildyti žinias apie prekybos kelius, ryšius ir ekonominę aplinką šiaurės Europoje, ypač tais laikais, kai sidabras buvo vienas svarbiausių mainų instrumentų.

    Sysmä lobis taip pat pagerino daugiau nei šimtmetį gyvavusį Suomijos rekordą. Iki šiol didžiausiu vikingų laikotarpio monetų radiniu buvo laikomas Nousiainen apylinkėse 1895 metais aptiktas lobis, kuriame buvo apie 1 700 monetų ir kitų sidabrinių daiktų, o bendra masė siekė maždaug 2,2 kilogramo. Naujojo radinio sidabro masė yra daugiau nei dvigubai didesnė.

    Kol kas neaišku, kodėl toks turtas buvo užkastas, kas galėjo būti jo savininkas ir ar abu depozitai slėpti tuo pačiu metu. Archeologai tikisi, kad po konservavimo darbų pavyks ne tik tiksliai suskaičiuoti monetas, bet ir nustatyti jų chronologiją bei geografiją, o tai padėtų atsakyti į klausimą, ar čia matome vieną istoriją, ar kelias skirtingas.

  • JAV kišenėse – Trumpo veidas: kaldinami doleriai sukėlė ginčą, kiek kainuoja kolekcininkams?

    JAV kišenėse – Trumpo veidas: kaldinami doleriai sukėlė ginčą, kiek kainuoja kolekcininkams?

    Trumpo doleris jau apyvartoje

    JAV monetų kalykla pranešė išleidusi vieno dolerio monetą su JAV prezidento Donaldo Trumpo atvaizdu. Tai pirmas atvejis, kai einantis pareigas JAV prezidentas atsiduria ant kasdieniam naudojimui skirtos apyvartinės monetos.

    Kalykla teigia, kad monetos jau pasiekė apyvartą, todėl amerikiečiai raginami atidžiau patikrinti grąžą. Vis dėlto realybėje dolerio monetos JAV naudojamos rečiau nei banknotai, tad rasti naują leidimą kasdienėse atsiskaitymų grandinėse gali prireikti laiko.

    Kiek kainuoja ir kuo išsiskiria

    Kolekcininkams monetos siūlomos ritinėliais ir maišeliais, kuriuos galima įsigyti per JAV monetų kalyklos platinimo kanalus. 25 monetų ritinėlis įkainotas 52 eurais, o 100 monetų maišelis kainuoja apie 133 eurus.

    Nors moneta vadinama auksiniu doleriu, jos sudėtyje aukso nėra. Kalyklos duomenimis, ji pagaminta daugiausia iš vario, o taip pat turi cinko, mangano ir nikelio priemaišų, kurios ir suteikia būdingą atspalvį.

    Juridiniai ir dizaino ginčai

    Leidimas sukėlė diskusijų dėl teisinių ribojimų, nes JAV taisyklės paprastai draudžia ant monetų vaizduoti gyvus asmenis. Administracija rėmėsi 2020 metais priimtu teisės aktu, numatančiu 2026 metais apyvartoje naudoti vieno dolerio monetas su dizainais, susijusiais su JAV 250 metų sukaktimi.

    Kontroversijų kilo ir dėl meninės krypties. JAV Dailės komisija buvo siūliusi profilinį portretą ir kitokį erelio sprendimą, tačiau šios rekomendacijos nebuvo pasirinktos, o Piliečių monetų patariamoji komisija, kuri įprastai peržiūri dizainus, nurodoma, kad šio varianto nesvarstė.

    „Šis leidimas iškart tapo ne tik kolekcine preke, bet ir politiniu simboliu, todėl ginčai buvo nuspėjami“, – sakė JAV numizmatikos rinkos analitikas.

    Monetos aversą sukūrė vyriausiasis graviruotojas Josephas Menna, remdamasis oficialia Baltųjų rūmų nuotrauka. Ant monetos matyti užrašai LIBERTY, IN GOD WE TRUST, taip pat pateikiama dviguba data 1776–2026, akcentuojanti JAV 250 metų sukaktį.

    Reverso pusėje pavaizduotas Prezidento antspaudas, o erelio skyde įkomponuotas skaičius 250. JAV monetų kalykla nurodo, kad dalis monetų kaldinta su specialiu liepos 4 dienos ženklu, o jų tiražas siekė 250 000 vienetų, kurie paskirstyti tarp ritinėlių ir maišelių.

    Istorinis precedentas egzistuoja, tačiau jis laikomas ribotu. 1926 metais Calvinas Coolidge’as buvo pavaizduotas šalia George’o Washingtono ant proginės pusės dolerio monetos, skirtos 150 metų nepriklausomybės sukakčiai, tačiau tai nebuvo kasdienės apyvartos leidimas.

  • Netoli Kolomnos kremliaus aptiko 600 metų slėptą lobį: monetos stebina net muziejus

    Netoli Kolomnos kremliaus aptiko 600 metų slėptą lobį: monetos stebina net muziejus

    Netoli Kolomnos kremliaus archeologai aptiko maždaug 600 metų nepaliestą lobį – keraminiame inde paslėptą viduramžių Rusios monetų rinkinį. Tyrėjai pabrėžia, kad tai vienas didžiausių iki šiol išlikusių vientisų tokio laikotarpio radinių, suteikiantis retą galimybę rekonstruoti anuometinę pinigų apyvartą.

    Lobyje daugiausia rasta sidabrinių dengių – tuo metu plačiausiai naudotų pinigų. Monetos siejamos su Maskvos didžiųjų kunigaikščių laikais, ypač valdant Vasilijui I (1389–1425 metais) ir jo įpėdiniui Vasilijui II, vėliau pramintam Akluoju.

    Retos Kolomnos monetos

    Didžiausią mokslinę vertę turi Kolomnoje kaldintos monetos, datuojamos Vasilijaus I valdymo pabaiga. Ant kai kurių jų vaizduojamas skrendantis paukštis, o tokie egzemplioriai už regiono ribų aptinkami itin retai.

    Tyrėjai skelbia jau identifikavę ypač retų monetų, kurių, jų teigimu, nėra net didžiausių Rusijos muziejų numizmatikos rinkiniuose. Radinys svarbus ir dėl to, kad leidžia palyginti realiai apyvartoje buvusius pinigus su iki šiol žinomais tipais.

    Daugiau kaip 350 variantų

    Preliminari analizė atskleidė ir iki šiol nefiksuotų Kolomnos monetų atmainų. Mokslininkai jau išskyrė daugiau kaip 350 variantų, o skirtumai tarp jų kartais labai subtilūs ir siejami su skirtingomis kaldinimo štampų poromis.

    Tokia įvairovė gali padėti atkurti kaldinimo seką ir net keliolikos metų laikotarpiu nustatyti, kaip keitėsi vietinės monetų dirbtuvės praktika. Istorikams tai itin vertinga, nes leidžia tiksliau suprasti, kaip veikė XV amžiaus pirmosios pusės pinigų sistema ir regioninė ekonomika.

    Kada ir kodėl lobis paslėptas?

    Vėlyviausios monetos datuojamos XV amžiaus 1420-ųjų metų antrąja puse, todėl būtent šis laikotarpis laikomas tikėtiniausiu lobio paslėpimo momentu. Tyrėjai taip pat primena, kad 1425–1427 metais Rusios miestuose fiksuotos epidemijos, todėl viena hipotezių sieja lobio „užmiršimą“ su staigia savininko mirtimi.

    Vis dėlto tiesioginių įrodymų, kas buvo savininkas ir kodėl jis nebegrįžo, nėra. Pagal radinio mastą spėjama, kad tai galėjo būti pasiturintis asmuo – aukštesnio rango pareigūnas, valdovo tarnybininkas, vietinės valdžios atstovas ar turtingas pirklys.

    Archeologai pabrėžia, kad šis lobis vertingas ne vien dėl monetų kiekio: jo išskirtinis vientisumas ir didelė vietinės kaldybos dalis leidžia į Kolomnos kasdienybę pažvelgti kaip į sustabdytą kadrą. Tokie radiniai padeda tikslinti viduramžių miestų ekonomiką, prekybos ryšius ir politinių sukrėtimų ar ligų poveikį žmonių elgsenai.

  • Sicilijoje iškasta auksinė Sirakūzų moneta prabilo apie kruviną Kartaginos puolimą

    Sicilijoje iškasta auksinė Sirakūzų moneta prabilo apie kruviną Kartaginos puolimą

    Sicilijoje archeologai aptiko retą V amžiaus prieš mūsų erą auksinę Sirakūzų monetą, kuri siejama su Kartaginos karine ekspansija saloje. Radinys iškeltas vykdant gelbėjamuosius kasinėjimus nekropolyje netoli senovinio Akrago, šiandien žinomo kaip Agrigentas.

    Nors moneta nedidelė, jos vertė mokslui itin didelė, nes ji datuojama laikotarpiu, kai graikų miestai Sicilijoje kovojo dėl išlikimo. Tokie radiniai padeda tiksliau susieti archeologinį kontekstą su konkrečiais istoriniais įvykiais ir karo ekonomika.

    Ant monetos averso vaizduojama į kairę pasukta Heraklio galva su Nemejo liūto kailiu, o reverse matyti kvadratinė įduba, mažas moters galvos atvaizdas ir įrašas Syra. Ši žyma numizmatams yra svarbus identifikatorius, rodantis Sirakūzus kaip emisijos vietą.

    Specialistų teigimu, moneta priklauso retai Sirakūzų auksinių emisijų serijai, kaldintai karo metu, kai reikėjo finansuoti gynybą ir sąjungininkų veiksmus. Auksas tokiuose konfliktuose tapdavo ne tik turto, bet ir politinės galios bei mobilizacijos įrankiu, leidusiu greitai apmokėti samdinius ir aprūpinimą.

    Pats nekropolis Maddalusa laikomas viena svarbiausių senovinio Akrago kapinių zonų, tirtų dar nuo XIX amžiaus. Tyrimai rodo, kad laidojimo teritorija driekiasi kelis kilometrus pakrante, o joje aptikta įvairių epochų ir tipų kapų: nuo akmeninių laidojimų ir sarkofagų iki palaidojimų, dengtų čerpėmis, kremacijos pėdsakų bei vaikų kapų keraminiuose induose.

    Monetos datavimas siejamas su paskutiniais V amžiaus prieš mūsų erą dešimtmečiais, kai Akragas artėjo prie žlugimo. 406 metais prieš mūsų erą, po ilgos apgulties, miestą užėmė ir nusiaubė Kartagina, o tai tapo lūžio tašku graikų Sicilijos istorijoje.

    Ši aplinkybė radiniui suteikia platesnę prasmę: moneta laikoma materialiu įrodymu, kad regione tvyrojo karo įtampa, o vietos bendruomenės gyveno nuolatinės grėsmės sąlygomis. Monetos buvimas kape gali suteikti papildomų užuominų apie to meto laidojimo papročius, statuso ženklus ir tai, kaip žmonės vertino turtą krizės laikotarpiu.

    Geras išlikimas leidžia detaliai tirti ikonografiją ir įrašus, o tolimesni tyrimai gali patikslinti tiek pačio palaidojimo, tiek viso nekropolio chronologiją. Tuo pačiu tai primena, kad Sicilija išlieka viena turtingiausių Viduržemio regiono archeologinių erdvių, kur skirtingų kultūrų susidūrimai paliko itin tankų materialų pėdsaką.

  • Ispanija nukaldins 5 eurų sidabrinę monetą už 2026 metų pasaulio futbolo čempionų titulą

    Ispanija nukaldins 5 eurų sidabrinę monetą už 2026 metų pasaulio futbolo čempionų titulą

    Praėjus vos kelioms savaitėms po 2026 metų FIFA pasaulio futbolo čempionato finalo, Ispanijos karališkoji monetų kalykla paskelbė išleidžianti naują kolekcinę monetą. Ji skirta įamžinti šalies vyrų rinktinės pergalę ir antrą kartą iškovotą pasaulio čempionų titulą.

    Bus kaldinama 5 eurų nominalo sidabrinė moneta, pristatoma kaip kolekcinis leidinys sirgaliams ir numizmatikos mėgėjams. Monetos tiražas ribotas, o prekyboje ji turėtų pasirodyti rugpjūčio pradžioje, nurodo platintojai, jau priimantys išankstinius užsakymus.

    Kaip atrodys moneta?

    Monetos averso pusėje bus vaizduojamas Ispanijos karaliaus Felipe VI portretas profiliu. Aplink portretą numatyta legenda su monarcho vardu, o apačioje įkomponuoti 2026 metų skaitmenys.

    Reversas skirtas čempionato simbolikai: viršuje numatytas 2026 metų pasaulio čempionato logotipas, centre – spalvotas oficialus trofėjus. Kompoziciją papildo dvi žvaigždės ir nominalas, o fone panaudoti grafikos elementai, siejami su turnyro vizualiniu identitetu.

    Tiražas, metalas ir kaina

    Kalyklos pateiktose techninėse specifikacijose nurodoma, kad moneta bus iš 925 prabos sidabro lydinio, likusi dalis – varis. Numatyta 33 milimetrų skersmens moneta, 13,5 gramo masės, su briaunuotu kraštu ir proof tipo apdaila, įprasta kolekciniams leidimams.

    Maksimalus tiražas sieks 50 000 vienetų. Rekomenduojama mažmeninė kaina skelbiama 60,33 euro be pridėtinės vertės mokesčio, todėl galutinė suma pirkėjams gali skirtis priklausomai nuo prekybininko ir mokesčių.

    Ne pirmas, bet simboliškai svarbiausias leidimas

    Šis leidimas papildo platesnę programą, skirtą 2026 metų čempionatui: anksčiau jau buvo pristatytos didesnio nominalo sidabrinės ir auksinės monetos, labiau akcentavusios Ispanijos dalyvavimą turnyre. Naujoji 5 eurų moneta išsiskiria tuo, kad tiesiogiai skirta pergalei ir čempionų statusui įamžinti.

    Ispanijai tai ir simbolinis tęstinumas: po 2010 metų triumfo Pietų Afrikoje taip pat buvo išleista kolekcinė moneta, skirta pirmajam šalies pasaulio čempionų titului. Numizmatikos rinkoje tokie leidimai dažnai vertinami ne tik kaip suvenyrai, bet ir kaip riboto tiražo kolekciniai objektai, kurių paklausa priklauso nuo sportinio konteksto ir surinkėjų aktyvumo.