NATO Tarptautinio karinio štabo vadovas, Lietuvos generolas Remigijus Baltrėnas teigia, kad nuolatinė JAV karinė bazė Lenkijoje karine logika būtų strategiškai tinkamesnė nei Lietuvoje. Jo vertinimu, Baltijos šalims šiuo metu geriausiai veikia rotacinės JAV pajėgos ir su tuo susijęs greitas pastiprinimas.
Diskusijos atsinaujino po JAV prezidento Donaldo Trumpo pasisakymo, kad Vašingtonas svarstytų galimybę įkurti nuolatinę bazę Lietuvoje. Reaguodamas į tai, ministrui pirmininkui Mindaugui Sinkevičiui pavedus Krašto apsaugos ministerijai parengti galimas sąlygas, generolas pabrėžė, jog planavimas yra naudingas, tačiau sprendimas pirmiausia remtųsi kariniu efektyvumu ir infrastruktūros kaina.
Pasak R. Baltrėno, Lenkijos geografinė padėtis leistų JAV daliniams išlikti santykinai saugesnėje vietoje ir kartu greitai būti nukreiptiems į Baltijos valstybes. Toks modelis, anot jo, derina atgrasymą, logistiką ir sąjungininkų manevro laisvę regione.
Rotacinis modelis ir investicijų klausimas
Generolas akcentavo, kad Lietuva jau dabar sudaro labai geras sąlygas rotaciniam JAV karių buvimui, o nuolatinė bazė reikštų papildomus didelius infrastruktūros ir priimančiosios šalies paramos įsipareigojimus. Praktikoje tai apimtų kareivines, sandėliavimą, technikos aptarnavimą, poligonus, ryšių ir oro gynybos integraciją, taip pat ilgalaikį finansavimą.
Jo teigimu, vien politinio noro neužtenka, nes nuolatinis dislokavimas reikalauja ir JAV sprendimo dėl pajėgų struktūros, ir sąjungininkų suderinamų planų, kaip tokia bazė prisidėtų prie viso regiono gynybos. Dėl to Lietuvai, generolo vertinimu, racionalu išlaikyti rotacinį formatą, kol jis duoda apčiuopiamą atgrasymo efektą.
Ką tai reiškia JAV pajėgų buvimui Europoje
R. Baltrėnas taip pat komentavo, kad NATO branduolinis atgrasymas išlieka tvirtas, o JAV yra aiškiai patvirtinusios branduolinio skėčio ir strateginių pajėgumų tęstinumą. Jo žodžiais, Europa dar neturi visų pajėgumų, kurie leistų visiškai savarankiškai pakeisti JAV indėlį strateginiame lygmenyje.
Kartu primenama, kad JAV gynybos planavime pastaraisiais metais matyti struktūriniai pokyčiai, o JAV sausumos pajėgų brigadų skaičius Europoje buvo sumažintas nuo penkių iki trijų. Tai sustiprina argumentą, kad bet koks nuolatinio dislokavimo sprendimas būtų vertinamas per ribotų resursų, greito pastiprinimo ir bendro NATO planavimo prizmę.
Vertindamas galimą JAV vaidmens perskirstymą, generolas pateikė palyginimą, kad amerikiečiai sąjungininkų „nepaliks be elektros“ ir lauks, kol Europa sustiprins savo pajėgumus. Toks signalas, jo vertinimu, reiškia ne pasitraukimą, o didesnį spaudimą europiečiams investuoti į gynybą ir didinti praktinį pasirengimą.