CP v2

Tag: Nuoma

  • Būsto kainos Europoje šokiruoja: kur žmonės būstui atiduoda daugiau nei 40 proc. pajamų?

    Būsto kainos Europoje šokiruoja: kur žmonės būstui atiduoda daugiau nei 40 proc. pajamų?

    Milijonams europiečių būstas tampa sunkiausia mėnesio sąskaita: Eurostato duomenimis, 2015–2026 metų antro ketvirčio laikotarpiu būsto kainos ES vidutiniškai pakilo 69 proc. Daugelyje šalių brango ir nuoma, o išlaidas papildomai didino energijos bei palūkanų normų svyravimai.

    Situaciją geriausiai atspindi vadinamasis būsto išlaidų perteklius, kai namų ūkis būstui skiria daugiau nei 40 proc. disponuojamųjų pajamų. Eurostatas skaičiuoja, kad 2025 metais ES vidurkis siekė 7,7 proc., o tai reiškia dešimtis milijonų žmonių, gyvenančių nuolatinės finansinės įtampos sąlygomis.

    Kas laikoma būsto išlaidomis?

    Eurostato metodikoje būsto išlaidos apima ne tik nuomą ar būsto paskolos palūkanas, bet ir komunalinius mokesčius: vandenį, elektrą, dujas, šildymą. Taip pat įtraukiami reguliariai patiriami kaštai, pavyzdžiui, draudimas, priežiūra, remontas ir su būstu susiję mokesčiai.

    Disponuojamosios pajamos – tai namų ūkio gaunamos pajamos po mokesčių ir socialinių įmokų, įskaitant socialines išmokas, tokias kaip pensijos. Būtent šių pajamų dalis, tenkanti būstui, leidžia palyginti, kaip skirtingose šalyse pasiskirsto našta.

    Kur našta didžiausia?

    Didžiausias būsto išlaidų pertekliaus rodiklis Europoje 2025 metais fiksuotas Graikijoje: 26,4 proc. gyventojų gyveno namų ūkiuose, kurie būstui skyrė daugiau nei 40 proc. disponuojamųjų pajamų. Tai daugiau nei tris kartus viršija ES vidurkį.

    Tarp ES valstybių aukštai rikiuojasi Danija su 14,7 proc., Vokietija su 11,2 proc. ir Švedija su 10,8 proc. Virš ES vidurkio taip pat atsidūrė Estija su 8,8 proc., Čekija su 8,2 proc. ir Liuksemburgas su 8,1 proc.

    Už ES ribų rodiklis taip pat aukštas Šveicarijoje, kur jis siekė 15,3 proc., ir Norvegijoje su 13,5 proc. Iš ES kandidačių virš vidurkio buvo Turkija su 10,0 proc., Juodkalnija su 8,7 proc. ir Serbija su 7,9 proc.

    Mažiausia našta 2025 metais fiksuota Kipre: tik 2,4 proc. gyventojų būstui skyrė daugiau nei 40 proc. pajamų. Palyginti nedideli rodikliai buvo ir Kroatijoje su 3,2 proc., Slovėnijoje su 3,5 proc. bei Slovakijoje su 3,5 proc.

    Kodėl skirtumai tokie dideli?

    Ekspertai pabrėžia, kad vieno paaiškinimo nėra: rezultatus lemia nuosavybės ir nuomos struktūra, socialinės apsaugos modelis, pajamų nelygybė ir bendra ekonominė padėtis. Privačios nuomos rinkoje gyvenantys žmonės dažniau patiria didžiausią spaudimą, ypač miestuose, kur nuomos kainos kyla sparčiausiai.

    „Pagrindiniai veiksniai – kylantys būsto kaštai, tiek nuoma, tiek būsto kainos, ir santykinai kuklus pajamų augimas, ypač mažesnes pajamas gaunančių grupių“, – sakė ETH Zürich tyrėja dr. Hannah Widmer.

    Lyginant šalis svarbus ir kontekstas: tas pats rodiklis gali reikšti skirtingą realybę. Vienur didesnės būsto išlaidos gali būti iš dalies kompensuojamos socialinėmis išmokomis ar viešosiomis paslaugomis, kitur – tapti tiesioginiu skurdo ir įsiskolinimų rizikos veiksniu.

    „Atsižvelgiant į labai skirtingas ekonomikos ir gerovės sistemų aplinkybes, priežastys, kodėl rodikliai Graikijoje, Šveicarijoje ar Danijoje tokie aukšti, nėra vienodos, o pasekmės – taip pat“, – sakė Aalborg University vyresnioji tyrėja Rikke Skovgaard Nielsen.

    Kiek žmonių tai paliečia?

    Vien procentai neparodo masto, todėl svarbūs ir absoliutūs skaičiai: Eurostato vertinimu, daugiau nei 34 milijonai žmonių ES gyveno namų ūkiuose, kurių būsto išlaidos viršijo 40 proc. disponuojamųjų pajamų. Tai viena ryškiausių socialinių ir ekonominių įtampų, susijusių su būsto prieinamumu, išraiškų.

    Pagal gyventojų skaičių daugiausia paveiktų žmonių buvo Vokietijoje – apie 9,4 milijono. Toliau sekė Turkija su 8,6 milijono, Prancūzija su 4,4 milijono, Ispanija su 3,5 milijono ir Italija su 2,9 milijono.

    Žemiausias pajamas gaunantys namų ūkiai nukenčia labiausiai. ES mastu 2025 metais tarp žmonių, kuriems gresia skurdas, būsto išlaidų pertekliaus rodiklis siekė 29,1 proc., o kai kuriose šalyse jis peržengė ir 50 proc. ribą.

    „Kai būsto kainos, nuomos, energijos kainos, palūkanos ir infliacija kyla greičiau nei pajamos, būsto dalis biudžete didėja, o vėliau auga ir dalis tų, kurie peržengia 40 proc. ribą“, – sakė TU Delft tyrėja dr. Marietta Haffner.

    Ekspertai taip pat išskiria energijos kainas kaip veiksnį, galintį ir toliau kelti būsto išlaidų naštą, nes šildymas ir elektra daugelyje namų ūkių sudaro reikšmingą mėnesinių mokėjimų dalį. Dėl to būsto prieinamumo problema vis dažniau vertinama ne tik kaip nekilnojamojo turto, bet ir kaip pajamų bei gyvenimo kaštų krizės dalis.

  • Ispanijoje dirbantys skursta dėl nuomos: būsto kainos šovė 84,6 proc., algos nespėja

    Ispanijoje dirbantys skursta dėl nuomos: būsto kainos šovė 84,6 proc., algos nespėja

    Ispanijoje darbas vis dažniau nebeužtikrina galimybės įsigyti ar net išsinuomoti būstą. Nekilnojamojo turto ir nuomos kainos pastarąjį dešimtmetį augo gerokai sparčiau nei darbo užmokestis, todėl daugeliui gyventojų sunku ir mokėti įmokas, ir sukaupti pradiniam įnašui.

    Ši atskirtis ypač smogia jaunimui bei mažas ir vidutines pajamas gaunantiems namų ūkiams. Tema peraugo į politinę krizę: premjeras Pedro Sánchezas nusprendė paankstinti visuotinius rinkimus po to, kai Kongrese nepavyko prastumti skubių būsto prieinamumo priemonių.

    Remiantis Nacionalinio statistikos instituto duomenimis, būsto kainos 2015–2025 metais išaugo 84,6 proc., o vidutinis metinis bruto atlyginimas 2015–2024 metais padidėjo 27,85 proc. ir pasiekė 29 540 eurų. Kolektyvinėse sutartyse sutartos algos per panašų laikotarpį taip pat kilo apie 27 proc.

    Kainų ir pajamų atotrūkis, anot viešai skelbtų Ispanijos Darbo ministerijos cituojamų skaičių, nesitraukia ir 2026 metais: antrąjį ketvirtį būsto kainos buvo maždaug 12,2 proc. didesnės nei prieš metus. Tuo metu vidutinis darbo užmokestis augo tik apie 3–4 proc., tad perkamoji galia būsto rinkoje toliau silpnėja.

    Nuoma didina dirbančiųjų skurdą

    Nevyriausybinės organizacijos Oxfam Intermón tyrimas įspėja, kad būsto išlaidos Ispanijoje didina dirbančiųjų skurdo rodiklius. Skaičiuojama, kad dirbančiųjų skurdo lygis pakilo iki 15,49 proc. ir paliečia apie 770 000 žmonių.

    Didžiausia rizika tenka nuomininkams: tyrime teigiama, kad maždaug kas trečias žmogus, nuomojantis būstą rinkos kainomis, sumokėjęs nuomą patenka į skurdo zoną. Palyginimui, tarp būstą išsimokėtinai perkančių su būsto paskola skurdo rizika mažesnė, o tarp būstą turinčių be įsipareigojimų ji dar labiau krenta.

    „Iškeldinimai yra kraštutinė būsto krizės išraiška, bet ne vienintelė“, – sakė Oxfam Intermón būsto, užimtumo ir socialinės politikos vadovas Alejandro García-Gilas.

    „Yra ir kita, mažiau matoma realybė: žmonės dirba, kas mėnesį vos sugeba susimokėti už būstą, o po to jiems nebelieka pakankamai pajamų oriam gyvenimui“, – pridūrė jis.

    Pradinis įnašas tampa neįveikiamas

    Ispanijos banko vertinimu, keturi iš dešimties nuomininkų patiria per didelę finansinę naštą ir nuomai skiria daugiau nei 40 proc. pajamų. Didmiesčiuose ir turizmo labiausiai veikiamuose regionuose kainų spaudimas dar labiau aštrina situaciją.

    Madrido San Pablo-CEU universiteto taikomosios ekonomikos profesorius Rafaelis Pampillónas pabrėžia, kad problema yra struktūrinė: net jei mėnesinę įmoką teoriškai būtų įmanoma padengti, didžiausia kliūtis išlieka pradiniam įnašui reikalingos santaupos. Kai didelė algos dalis atitenka nuomai, taupyti tampa beveik neįmanoma.

    „Pirkti būstą reiškia iš anksto sumokėti didelę sumą, o tam reikia sukaupti reikšmingų santaupų“, – sakė Rafaelis Pampillónas.

    Tekste pabrėžiama, kad jei vidutinė būsto kaina siekia apie 200 000 eurų, pirkėjui gali prireikti maždaug 60 000 eurų pradiniam įnašui ir su sandoriu susijusioms išlaidoms. Tokia suma daliai namų ūkių tampa pasiekiama tik gavus šeimos paramą, o tai didina nelygybę tarp turinčiųjų sukauptą turtą ir gyvenančių tik iš darbo pajamų.

    Sprendimų nepakanka vien algomis

    Ekspertai situaciją sieja ne tik su atlyginimais, bet ir su pasiūlos stygiumi bei rinkos pokyčiais po finansų krizės. Ispanijos bankas skaičiuoja, kad 2021–2025 metais susidarė maždaug 750 000 būstų trūkumas: 2025 metais šalyje susikūrė apie 225 000 namų ūkių, o buvo užbaigta tik apie 92 000 naujų būstų.

    Europos Komisija taip pat yra konstatavusi, kad Ispanijos būsto sektorius susiduria su giliai įsišaknijusiais struktūriniais iššūkiais, o viena esminių problemų yra ryškus pasiūlos ir paklausos neatitikimas bei per mažas prieinamo ir socialinio būsto fondas, įskaitant socialinę nuomą.

    Didėjantis nepasitenkinimas perauga į socialinį spaudimą. Profesinės sąjungos CC.OO. ir UGT paskelbė apie 24 valandų visuotinį streiką lapkričio 11 dieną, reikalaudamos spręsti atlyginimų, būsto ir kainų klausimus, tačiau pačios pripažįsta, kad vien darbo užmokesčio politika neatsvers dviženklio būsto brangimo.

    Ilgalaikėje perspektyvoje vis dažniau akcentuojama, kad lūžis įmanomas tik didinant būsto pasiūlą: greitinant leidimų išdavimą, užtikrinant žemės prieinamumą, derinant infrastruktūros plėtrą ir mažinant procedūras, kurios didina statybų kaštus. Kol šie sprendimai neįsibėgės, Ispanijos būsto krizė išliks viena svarbiausių ekonominių ir politinių temų.

  • Nuosavas šakų smulkintuvas ar nuoma: paskaičiavome, kada apsimoka ir kokių klaidų vengti

    Po sodo genėjimo dažnai lieka nemaža krūva šakų, kurią galima išvežti, bet galima ir susmulkinti bei panaudoti mulčiui ar kompostui. Tuomet kyla klausimas, kas racionaliau: pirkti savo šakų smulkintuvą ar jį nuomotis tik tada, kai prireikia.

    Skaičiavimai rodo, kad sprendimą labiausiai lemia naudojimo dažnis ir darbų apimtis. Jei smulkintuvo prireikia vos vieną ar du kartus per metus, nuoma ilgą laiką gali būti pigesnė, o perkant svarbu įvertinti ne tik kainą, bet ir priežiūrą.

    Nuoma ar pirkimas: kada atsiperka

    Orientacinė naujo įrenginio kaina, dažnai svarstoma pirkėjų, siekia apie 280 eurų, o nuomos kaina už parą gali būti apie 28 eurus. Jei įrenginį naudotumėte du kartus per metus po vieną dieną, per metus nuomai išleistumėte apie 56 eurus, o pirkinys atsipirktų maždaug per 5 metus.

    Jei smulkinti tenka rečiau, pavyzdžiui, kartą per metus, atsipirkimas nusikelia iki maždaug 10 metų. Tačiau jei įrenginys dirba dažniau, pavyzdžiui, 4 dienas per metus, nuoma kainuotų apie 112 eurų per metus, ir per 3 metus bendra suma jau viršytų pirkimo kainą.

    Į šiuos skaičius būtina įtraukti ir papildomas išlaidas. Nuosavam įrenginiui gali reikėti peilių galandinimo ar keitimo, reguliavimo, o po kelerių metų ir remonto, o nuomai dažnai prisideda kelionės laikas bei transporto kaštai, ypač gyvenantiems už miesto.

    Peilinis ar frezinis: skirtingos paskirtys

    Rinkoje dažniausiai sutinkami du elektrinių smulkintuvų tipai, kurie iš išorės atrodo panašiai, tačiau veikia skirtingai. Peilinis smulkintuvas labiau tinka plonesnėms šakelėms, ūgliams ir daliai šviežių žaliųjų atliekų, dažnai būna lengvesnis ir pigesnis, bet paprastai triukšmingesnis.

    Frezuojantis, dar vadinamas voliniu, smulkintuvas naudoja lėčiau besisukantį veleną, kuris šakas traiško ir pjauna. Toks įrenginys dažnai pats įtraukia šakas, paprastai veikia tyliau ir geriau susitvarko su kietesne mediena, tačiau ploni, minkšti ūgliai ar lapai kartais smulkinami prasčiau.

    Praktiškai tai reiškia, kad vaismedžių šakoms ar kietesniam genėjimo atliekų mišiniui dažniau pasirenkamas frezinis sprendimas. O jei dažniausiai smulkinami ploni krūmų ūgliai ir norima smulkesnės frakcijos kompostui ar mulčiui, patrauklesnis gali būti peilinis variantas.

    Ko tikėtis realiomis sąlygomis

    Gamintojai dažnai nurodo, kad 2 500–2 800 vatų galios smulkintuvai įveikia iki 40–45 milimetrų skersmens šakas, tačiau realybėje viskas priklauso nuo medienos rūšies, šakos drėgnumo, šakotumo ir pjovimo mechanizmo būklės. Kieta mediena, šakų mazgai ar kreivos šakos gali greičiau stabdyti darbą ir apkrauti variklį.

    Dažna praktinė problema yra užsikimšimas, kai į angą vienu metu paduodama daug plonų šakelių su lapais. Tokiais atvejais paprastai padeda darbas pakaitomis, kai po smulkesnės medžiagos paduodama viena kita storesnė šaka, taip stabilizuojant smulkinimą.

    Jei po kelių medžių pjovimo liko daug storų šakų, nedidelis elektrinis smulkintuvas gali būti per silpnas. Tuomet nuoma turi aiškų pranašumą, nes galima pasiimti galingesnį benzininį įrenginį ir darbą atlikti gerokai greičiau.

    Atskiras variantas yra bendras pirkimas su kaimynu ar bendrija, ypač ten, kur sodų priežiūros darbai panašūs. Vis dėlto toks sprendimas veikia tik susitarus dėl laikymo, naudojimo grafiko ir to, kas apmoka remontą, nes pavasarį ir rudenį įrenginio dažniausiai prireikia visiems vienu metu.

  • Nuomininkė išnaudojo tuščią tarpą virtuvėje: gudri sandėliuko lentyna pakeitė viską

    Mažose virtuvėse kiekvienas centimetras tampa svarbus, ypač kai prieskoniams, aliejams, indams ir smulkmenoms vietos beveik nėra. Socialiniuose tinkluose sparčiai populiarėja nuomininkams pritaikyti sprendimai, kaip išnaudoti anksčiau nenaudotas nišas ir „aklus“ kampus.

    Viename plačiai aptartame vaizdo įraše nuomininkė parodė, kaip siaurą tarpą tarp šaldytuvo ir sienos pavertė funkcionalia mini sandėliuko sistema. Ji pasigamino itin negilią, bet talpią lentyną, kuri tiksliai prigludo prie erdvės ir tapo ne tik praktiška, bet ir estetiška interjero detale.

    Kaip veikia šis sprendimas

    Lentyna buvo sukonstruota iš medinių lentų, dailylentės tipo plokštės ir apvalių strypų, o tvirtinimui prireikė kelių varžtų, furnitūros ir dažų. Esminė idėja paprasta: siauras, dažnai nenaudojamas tarpas paverčiamas vertikalia daiktų laikymo zona, kurioje patogu laikyti prieskonius, stiklainius ar smulkius virtuvės reikmenis.

    Toks sprendimas lengvai pritaikomas skirtingiems būstams, nes lentynos plotį ir aukštį galima tiksliai susimatuoti pagal konkrečią nišą. Mažų erdvių planavime vis dažniau akcentuojama ne papildomų spintelių pirkimo, o esamos erdvės optimizavimo kryptis, kai išnaudojami šonai, tarpai ir aukštis.

    Ką svarbu įvertinti nuomininkams

    Nuomojamuose būstuose dažnai ribojamos galimybės gręžti sienas, todėl žmonės ieško alternatyvių tvirtinimo būdų. Aptartame pavyz lentyna buvo stabilizuojama taip, kad laikytųsi prie šaldytuvo šono, pasitelkiant stiprius magnetus ir papildomą sutvirtinimą.

    Saugumas čia tampa lemiamu faktoriumi: lentyna turi būti tvirtai įtvirtinta, kad neapvirstų ir nekeltų pavojaus vaikams ar augintiniams. Jei tvirtinama prie buitinės technikos, verta įsitikinti, kad konstrukcija nevibruos, netrukdys ventiliacijai ir neapsunkins šaldytuvo durelių atidarymo.

    Kodėl tokios idėjos plinta

    Mažų būstų populiarėjimas ir augančios nuomos kainos skatina ieškoti greitų, nebrangių ir lengvai atšaukiamų interjero patobulinimų. Būtent todėl nuomininkams draugiški projektai, kuriems nereikia kapitalinio remonto, tampa viena ryškiausių pastarųjų metų namų organizavimo tendencijų.

    Praktika rodo, kad daugiausia naudos duoda sprendimai, kurie sukuria papildomą laikymo plotą neapkraunant stalviršių. Siaura lentyna prie šaldytuvo ar kitoje nišoje leidžia tvarkingai sudėti dažniausiai naudojamus produktus ir sumažina vizualinę netvarką, kuri mažose virtuvėse jaučiasi labiausiai.

  • Zarasuose būsto krizė ima smaugti specialistų pritraukimą: ko imsis savivaldybė?

    Zarasuose būsto krizė ima smaugti specialistų pritraukimą: ko imsis savivaldybė?

    Zarasų rajono savivaldybėje vis garsiau kalbama apie problemą, kuri tiesiogiai veikia regiono gebėjimą pritraukti gydytojus, mokytojus ir kitus reikalingus specialistus – atvykus į Zarasus sunku greitai rasti tinkamą būstą nuomai ar įsigijimui. Rugsėjo 24 dieną šį klausimą savivaldybės merė Nijolė Guobienė aptarė su Pasaulio banko komanda, dirbančia pagal iniciatyvą „Catching-up Regions Initiative“.

    Susitikime dalyvavo iniciatyvos CuRI vadovas Grzegorzas Aleksanderis Wolszczakas, Pasaulio banko būsto srities vadovė Catherine Lynch ir ekspertė Rūta Ubarevičienė. Kartu į diskusiją įsitraukė savivaldybės administracijos specialistai, atsakingi už planavimą, investicijas ir plėtrą.

    Būstas tampa regiono konkurencingumo klausimu

    Diena anksčiau Alaušo slėnyje vykusiame CuRI valdymo komiteto posėdyje aptarta būsto rinkos padėtis Utena+ regione, apimančiame Utenos apskrities ir Švenčionių rajono savivaldybes. Vizitas Zarasuose leido ekspertams įvertinti vietos situaciją ne tik iš statistikos, bet ir iš praktinių pavyzdžių.

    Esminis akcentas – ne visi formaliai esantys būstai realiai dalyvauja rinkoje. Dalis butų naudojama tik poilsiui ar sezoniškai, o nuomos pasiūla neretai lieka ne viešuose skelbimuose, todėl atvykstantis žmogus ar įstaiga, ieškanti būsto darbuotojui, susiduria su ribotu matomu pasirinkimu.

    Pasak savivaldybės atstovų, ypač sudėtinga operatyviai rasti tinkamą būstą naujai atvykstantiems gydytojams, o panašus poreikis gali augti ir švietimo sektoriuje. Diskusijoje aptarta, kokio tipo būstai būtų patraukliausi specialistams ir kaip realistiškai įvertinti poreikį artimiausiais metais, kad sprendimai būtų paremti ne prielaidomis, o duomenimis.

    Kodėl nauja statyba neatsiperka?

    Susitikime aptarta ir kita regionams būdinga kliūtis: naujo būsto statybos kaštai gali viršyti kainą, kurią rinka pasirengusi mokėti mažesniame mieste. Tokiais atvejais vystytojams sudėtinga pradėti projektus vien komerciniais pagrindais, net jei poreikis būstui akivaizdus.

    Ekspertai domėjosi, kokius sklypus savivaldybė galėtų pasiūlyti, kaip būtų sprendžiami inžinerinės infrastruktūros klausimai ir kokie instrumentai teoriškai galėtų sumažinti riziką vystytojams. Praktiškai tai gali reikšti aiškesnį teritorijų planavimą, greitesnes procedūras, pasirengtus sklypus ir nuoseklią investuotojų paiešką.

    Investicijos ateis tik tada, kai turės kur gyventi darbuotojai

    Būsto pasiūla siejama ir su investicijų pritraukimu: įmonėms, kuriančioms darbo vietas, svarbu žinoti, ar darbuotojai galės rasti kur gyventi. Savivaldybė pristatė, kaip bendradarbiauja su investuotojais, spręsdama sklypų parengimo ir infrastruktūros klausimus, tačiau pabrėžta, kad vien darbo vietų nepakanka, jei gyvenimo sąlygos atsilieka.

    Svečiai taip pat susipažino su planuojamu laisvalaikio ir sveikatingumo centru, kuris galėtų didinti miesto patrauklumą ir skatinti žmones rinktis Zarasus gyvenimui. Vis dėlto akcentuota, kad sprendimą persikelti dažnai lemia ne vien paslaugų pasiūla, bet ir reali galimybė rasti tinkamą būstą už priimtiną kainą.

    Po diskusijos ekspertai apžiūrėjo Zarasuose esančius būstus ir galimas teritorijas plėtrai, kad galėtų tiksliau įvertinti situaciją vietoje. Konkrečių statybos ar finansavimo sprendimų susitikime nepriimta, tačiau sutarta, kad pirmasis žingsnis – aiškiai identifikuoti realiai prieinamą būsto pasiūlą, tikslines grupes ir priemones, kurios galėtų padėti užpildyti rinkos spragą.

  • Lenkijoje ryczałto mokestis kyla iki 17 proc.: kas ir kodėl nuo šiol mokės daugiau už nuomą ir teises

    Lenkijos Vyriausybė pritarė plataus masto pajamų mokesčių pakeitimų paketui, apimančiam gyventojų pajamų mokestį, pelno mokestį ir fiksuoto tarifo apmokestinimą. Viena ryškiausių siūlomų naujovių – 17 proc. ryczałto tarifas tam tikroms pajamoms iš nuomos, panaudos ir panašių sutarčių.

    Pakeitimai pirmiausia taikomi situacijoms, kai sutartys sudaromos su susijusiais asmenimis ar įmonėmis. Tai reiškia, kad didesnė našta gali tekti tiems, kurie vykdo individualią veiklą ir kartu yra bendrovės akcininkai ar partneriai, gaunantys pajamas iš sandorių su savo įmone.

    Nukreipta į IP schemą

    Pagal projektą 17 proc. ryczałto tarifas būtų taikomas ir pajamoms, gautoms už intelektinės nuosavybės suteikimą naudotis. Kalbama apie prekių ženklus, patentus, pramoninius dizainus, naudinguosius modelius, know-how ir kitas panašias teises.

    Tokiose schemose įmonė dažnai moka savo akcininkui už, pavyzdžiui, prekių ženklo nuomą ar licenciją. Įmonė šias išlaidas įtraukia į sąnaudas ir mažina pelno mokesčio bazę, o akcininkas pajamas deklaruoja ryczałtu, kuris iki šiol daugeliu atvejų buvo mažesnis.

    „Valdžia siekia apriboti konstrukcijas, kai susijusių šalių sandoriai leidžia sumažinti bendrą mokestinę naštą tiek įmonei, tiek jos akcininkui“, – aiškinama viešuose projekto pristatymuose.

    Kodėl keliama iki 17 proc.?

    Vyriausybės logika paprasta: kai mokestinės naudos atsiranda ne dėl realios ekonominės veiklos, o dėl sandorių struktūravimo tarp susijusių subjektų, tokias spragas norima uždaryti. 17 proc. tarifas pasirinktas kaip kompromisas tarp iki šiol taikytų mažesnių ryczałto tarifų ir standartinių apmokestinimo formų.

    Praktikoje tai gali reikšti, kad daliai mokesčių mokėtojų nebeapsimokės perkelti bendrovės uždarbio į akcininko pajamas per nuomos ar licencines sutartis. Tokiu atveju dažnesnė alternatyva būtų dividendai, kurie Lenkijoje apmokestinami 19 proc., o įmonei nėra leidžiami kaip sąnaudos.

    Kol kas tai – projektas, todėl galutinės formuluotės, įsigaliojimo data ir pereinamosios nuostatos gali keistis. Vis dėlto kryptis aiški: ryczałto taisyklės susijusių šalių sandoriuose griežtinamos, o intelektinės nuosavybės „nuomos“ modeliai atsiduria didžiausio dėmesio centre.

  • Ispanijoje buto nuoma tapo prabanga: „Fotocasa“ skelbia, kodėl žmonės masiškai renkasi kambarius

    Ispanijoje buto nuoma tapo prabanga: „Fotocasa“ skelbia, kodėl žmonės masiškai renkasi kambarius

    Ispanijoje sparčiai auga žmonių, nuomojančių arba ieškančių nuomotis kambarį bendrame būste, dalis. Nekilnojamojo turto platformos „Fotocasa“ tyrimas rodo, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį tokių gyventojų buvo 3,2 proc., kai prieš metus – 2,8 proc.

    Pasak tyrimo autorių, šį pokytį labiausiai lemia ne gyvenimo būdo pasirinkimas, o finansinės galimybės. Augant viso būsto nuomos kainoms ir esant ribotai pasiūlai, daliai nuomininkų kambario nuoma tampa praktiškai vienintele išeitimi, leidžiančia likti nuomos rinkoje.

    „Nuomininkai nesirenka dalintis būstu kaip pirmo pasirinkimo – rinka verčia juos prisitaikyti prie to, ką jie gali sau leisti“, – sakė „Fotocasa“ tyrimų vadovė ir platformos atstovė María Matos.

    „Kambario nuoma daugeliui tapo planu B, kai įprastos nuomos sutarties gauti nebeįmanoma“, – pridūrė ji.

    Du segmentai, bet skirtingos kryptys

    Tyrimas išryškina, kad kambarių ir visų butų nuomos segmentai persidengia nevienodai. Iš tų, kurie per pastaruosius 12 mėnesių nuomojosi ar ieškojo kambario, 34 proc. taip pat domėjosi viso būsto nuoma, vadinasi, maždaug kas trečias siekia pereiti į didesnį būstą.

    Tuo metu tarp ieškojusių ar nuomojusių visą butą tik 11 proc. svarstė ir kambario nuomą. Šie skaičiai rodo, kad kambario nuoma dažniau suvokiama kaip laikinas sprendimas, o ne lygiavertė alternatyva visam būstui.

    Nuomos spaudimas plinta visoje rinkoje

    „Fotocasa“ duomenimis, viso būsto nuomos paklausa išlieka palyginti stabili ir siekia apie 10 proc. aktyvių gyventojų. Tačiau sudėjus abu segmentus, bendra nuomos paklausa pasiekia 12 proc. gyventojų ir, lyginant su 2025 metais, yra ūgtelėjusi beveik puse procentinio punkto.

    Tyrėjai tai vertina kaip nuoseklų spaudimo didėjimą: daugiau žmonių priversti nuomotis, o pasiūlai nespėjant paskui paklausą, rinkoje lengviau įsitvirtina kompromisiniai sprendimai. Kambarių nuoma tokiomis sąlygomis tampa amortizatoriumi, leidžiančiu sumažinti mėnesio išlaidas, bet kartu signalizuoja apie prastėjančias būsto įperkamumo galimybes.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad toks modelis dažniausiai plečiasi didmiesčiuose ir teritorijose, kur aktyviausia darbo rinka, didesni studentų srautai ir ribotos galimybės greitai padidinti nuomai tinkamo būsto fondą. Tai reiškia, kad kambarių nuomos bumas gali tapti ilgalaike tendencija, jei kainų augimas ir pasiūlos trūkumas neslops.

  • Mokėjote didesnę nuomą? Išsikraustant gali priklausyti didesnė grąžinama kaucija

    Baigiantis nuomos sutarčiai nuomininkai dažnai tikisi atgauti tokią pačią kaucijos sumą, kokią sumokėjo pasirašydami sutartį. Tačiau kai kuriais atvejais grąžinama kaucija turi būti perskaičiuojama pagal tuo metu galiojantį nuomos mokestį, todėl ji gali būti didesnė nei pradinė.

    Tokia tvarka taikoma todėl, kad kaucija neretai nustatoma kaip tam tikras nuomos mokesčio kartotinis, pavyzdžiui, vieno ar dviejų mėnesių nuoma. Jei per nuomos laikotarpį nuomos mokestis padidėjo, išsikraustant tas pats kartotinis skaičiuojamas jau nuo naujos, didesnės sumos.

    Kaip perskaičiuojama kaucija?

    Pagrindinis principas paprastas: pirmiausia įvertinama, kelių mėnesių nuomos mokestį sudarė kaucija sutarties pradžioje. Tuomet išsikraustymo momentu ta pati proporcija pritaikoma aktualiam nuomos mokesčiui.

    Svarbi detalė ta, kad į perskaičiavimą paprastai įtraukiamas tik nuomos mokestis, mokamas savininkui. Komunaliniai mokesčiai ar kitos su vartojimu susijusios įmokos, jei jos sutartyje apibrėžtos kaip nepriklausančios nuo savininko, į formulę neturėtų būti įtraukiamos.

    Paprastas pavyzdys su skaičiais

    Tarkime, sutarties pradžioje mėnesio nuomos mokestis buvo apie 460 eurų, o kaucija sudarė vieno mėnesio nuomą, tai yra 460 eurų. Vėliau nuomos mokestis padidėjo iki maždaug 690 eurų.

    Išsikraustant kaucija turėtų būti skaičiuojama nuo 690 eurų, nes ji ir toliau atitinka vieno mėnesio nuomos kartotinį. Tokiu atveju nuomininkui priklausytų apie 690 eurų, o ne pradiniai 460 eurų.

    Kada kaucija negali mažėti ir ką svarbu žinoti

    Net ir tuo atveju, jei nuomos kainos rinkoje kristų, praktikoje dažnai taikomas principas, kad grąžinama kaucija neturėtų būti mažesnė nei iš pradžių sumokėta. Tai reiškia, kad augant nuomos mokesčiui nuomininkas gali laimėti, o krentant – bent jau neprarasti.

    Taip pat verta atkreipti dėmesį į senaties terminus, jei kyla ginčas dėl negrąžintos kaucijos dalies. Kaucijos grąžinimo reikalavimams dažnai taikomi bendrieji civiliniai terminai, todėl delsti ir tikėtis, kad klausimas „išsispręs pats“, neapsimoka.

    Praktinis patarimas paprastas: prieš pasirašant galutinį atsiskaitymą verta raštu suskaičiuoti, kokią nuomos mokesčio dalį sudarė kaucija pradžioje, ir palyginti su paskutiniu mokėtu nuomos tarifu. Jei savininkas grąžina tik nominalią pradinę sumą, verta pasitikslinti, ar tai neprieštarauja sutarties logikai ir taikomam teisiniam reguliavimui.

  • 700 000 eurų kaip į balą: Gliwicų restoraną pražudė skolos ir chaosas, net „Magda Gessler“ nepadėjo

    Gliwicų centre atidarytas restoranas, į kurį savininkas investavo apie 700 000 eurų, tapo brangia pamoka: verslą pribaigė ne receptai, o vadybos klaidos, skolos ir konfliktai. Į gastronomiją atėjęs be patirties istorikas tikėjo, kad vien ryžto pakaks, tačiau realybė pasirodė negailestinga.

    Pasak istorijos, restorane dirbo šeimos nariai, o iš šalies buvo samdoma virėja. Pradžioje kartu verslą kūrė ir savininko tėvas, turėjęs daugiau patirties, bet vėliau jų keliai išsiskyrė, o sprendimų kontrolė liko sūnui. Nuo čia ėmė ryškėti chaosas kasdienėje veikloje ir komandoje.

    Skolos tiekėjams uždaro duris

    Vienas kritinių momentų buvo santykiai su tiekėjais: teigiama, kad kelis mėnesius vėlavo atsiskaitymai, todėl pristatymai sustojo. Tokiose situacijose restoranas priverstas pirkti mažais kiekiais parduotuvėse, praranda stabilumą, o meniu ir patiekalų kokybė ima svyruoti.

    Mažoms maitinimo įstaigoms tai ypač pavojinga, nes veikla remiasi reguliariu srautu, greita apyvarta ir pasitikėjimu grandinėje nuo gamintojo iki virtuvės. Kai atsiskaitymai stringa, kyla kainos, mažėja pasirinkimas, o tiekėjai linkę teikti pirmenybę didesniems, patikimesniems klientams.

    Konfliktai virtuvėje ir kaltinimų kultūra

    Tekste aprašoma, kad savininkas dažnai kišosi į virtuvės darbą, priimdavo impulsyvius sprendimus ir kaltino komandą dėl prastų rezultatų. Įtampa augo, o vietoje aiškios atsakomybės ir procesų atsirado kaltų paieškos, kurios paprastai tik paspartina darbuotojų kaitą.

    Vienas epizodas siejamas su bandymu „sutaisyti“ virtuvę primestais sprendimais, nors reali problema, panašu, buvo ne vien receptūrose. Maitinimo sektoriuje vadovavimo stilius tiesiogiai veikia kokybę: kai virtuvė dirba nuolatiniame strese, kenčia ir greitis, ir skonis, ir higienos disciplina.

    Netikėtas finalas: uždaryta, atjungta elektra

    Istorijoje minima, kad į restoraną buvo atvykusi žinoma kulinarijos pasaulio asmenybė Magda Gessler, tačiau tuo metu vieta jau buvo uždaryta. Po kelių savaičių situacija, kaip teigiama, pablogėjo iki kraštutinumo: restoranas galutinai užsidarė, o veikla buvo atnaujinta tik labai trumpam.

    Galiausiai paaiškėjo, kad problemos apėmė ne tik tiekėjų skolas, bet ir nuomos įsipareigojimus bei sąskaitas už komunalines paslaugas. Minima, kad patalpose net buvo atjungta elektra dėl neapmokėjimo, o tokioje situacijoje normaliai dirbti neįmanoma net turint gerą komandą.

    Ši istorija primena plačiau žinomą tendenciją: restoranų rinka vilioja žema įėjimo riba, bet išlaikymas reikalauja finansinės drausmės, procesų ir aiškios atsakomybės. Net didelės investicijos neapsaugo, jei nėra pinigų srautų kontrolės, atsiskaitymų disciplinos ir stabilios komandos.

  • Po sutuoktinio mirties namas per didelis: 6 sprendimai ir klaidos, kurios gali kainuoti tūkstančius

    Po sutuoktinio mirties namas per didelis: 6 sprendimai ir klaidos, kurios gali kainuoti tūkstančius

    Ką pirmiausia sutvarkyti po netekties?

    Po sutuoktinio mirties bendri namai dažnai tampa ne tik emociniu, bet ir praktiniu iššūkiu: per didelės erdvės, augančios šildymo ir remonto sąskaitos, tušti kambariai. Skubėti priimti negrįžtamų sprendimų paprastai neverta, nes pirmiausia būtina susitvarkyti paveldėjimo ir nuosavybės dokumentus.

    Lietuvoje namas ne visada automatiškai tampa vienintelio likusio sutuoktinio nuosavybe. Jei turtas buvo įgytas santuokoje ir priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, dažniausiai išlieka gyvo sutuoktinio dalis, o kita dalis patenka į palikimą ir paskirstoma paveldėtojams.

    Prieš parduodant ar nuomojant visą objektą įprastai reikia įforminti paveldėjimo teisę ir atnaujinti įrašus Nekilnojamojo turto registre. Kol nuosavybės dalys neaiškios, dideli sandoriai gali užstrigti arba tapti ginčų priežastimi.

    Sprendimas likti: kaip sumažinti išlaidas?

    Pirmaisiais mėnesiais po netekties dažnai svarbiausia stabilumas, todėl dalis žmonių pasirenka likti namuose ir prisitaikyti. Praktinis žingsnis gali būti nenaudojamų kambarių uždarymas, miegamojo perkėlimas į pirmą aukštą, šildymo sistemos atnaujinimas ar paprastesnis patalpų išplanavimas.

    Kuo didesnis namas, tuo labiau jaučiasi komunalinių paslaugų ir priežiūros kaštai, ypač šildymo sezonu. Sprendžiant, ar likti, verta realistiškai įvertinti ne tik dabartines sąskaitas, bet ir artėjančius darbus: stogą, fasadą, šildymo katilą, vandentiekį, kiemo priežiūrą.

    Jeigu namas leidžia įrengti atskirą zoną, kartais pasirenkamas šeimos modelis, kai dalį būsto užima vaikas, anūkas ar prižiūrėtojas. Tai gali suteikti daugiau saugumo ir sumažinti kasdienę naštą, tačiau svarbu iš anksto aiškiai susitarti dėl išlaidų ir atsakomybių.

    Parduoti, nuomoti ar perduoti: kur dažniausiai suklystama?

    Dažnas sprendimas yra namą parduoti ir persikelti į mažesnį būstą, arčiau vaikų, gydytojų ir viešojo transporto. Mažesnis plotas dažniausiai reiškia mažesnes sąskaitas ir mažiau priežiūros, o likusios lėšos gali tapti finansiniu rezervu ateičiai.

    Vis dėlto pardavimas dažnai komplikuojasi, jei yra keli bendraturčiai. Net turint didesnę dalį, vienas asmuo paprastai negali savarankiškai parduoti viso namo, todėl reikia visų bendraturčių sutikimo arba teisinių sprendimų dėl paveldėto turto padalijimo ir išmokėjimų.

    Kita alternatyva yra nuoma, kai namas pradeda generuoti pajamas. Galima išnuomoti dalį namo, atskirą aukštą ar atskirą butą su atskiru įėjimu, tačiau tai reiškia nuolatinę priežiūrą, santykį su nuomininkais ir aiškias taisykles dėl bendrų erdvių.

    Pasitaiko ir modelis, kai išnuomojamas visas namas, o savininkas persikelia į mažesnį būstą. Tokiu atveju svarbu įvertinti laikotarpius be nuomininkų, remonto riziką, galimus įsiskolinimus ir tai, ar nuomos pajamos realiai padengs naujo būsto išlaidas.

    Dar viena kryptis yra turto perdavimas artimiesiems, užsitikrinant teisę gyventi būste visą likusį gyvenimą. Vien žodiniai šeimos pažadai ne visada apsaugo, todėl praktikoje svarbiausia teisinė forma: notarinė sutartis ir atitinkami įrašai registre.

    Ypatingo atsargumo reikalauja pasiūlymai perleisti būstą mainais į periodines išmokas ir teisę gyventi jame toliau. Prieš pasirašant bet kokius dokumentus verta turėti nepriklausomą turto vertinimą, aiškiai susitarti dėl remonto, mokesčių ir draudimo, o sutartį peržiūrėti su teisininku.

    Universalaus sprendimo nėra: vieniems svarbiausia likti namuose su prisiminimais, kitiems svarbiau patogumas be laiptų ir mažesnės išlaidos. Saugiausia seka dažniausiai yra tokia: susitvarkyti paveldėjimą, aiškiai nustatyti nuosavybės dalis, įvertinti išlaidas ir tik tada rinktis pardavimą, nuomą, persikėlimą ar perdavimą.