CP v2

Tag: Nuomos kainos

  • Madrid būstas brangsta rekordais: kiek algos suvalgo nuoma ir kodėl Lotynų Amerika ne išeitis

    Madrid būstas brangsta rekordais: kiek algos suvalgo nuoma ir kodėl Lotynų Amerika ne išeitis

    Madrid būsto kainos ir nuomos įkainiai pastaraisiais metais pasiekė naujas aukštumas, o skaičiai rodo, kad problema vis dažniau tampa ne vien kvadratinio metro kaina, bet santykis su gyventojų pajamomis. Nors kai kuriuose Lotynų Amerikos didmiesčiuose būstas kainuoja gerokai pigiau, mažesni atlyginimai gali paversti nuomą dar sunkiau įkandama.

    Vertinant vien kvadratinio metro kainą, už tą pačią sumą, kurią tektų mokėti Madride, kai kuriuose Lotynų Amerikos miestuose galima įsigyti kelis kartus daugiau ploto. Tačiau realų prieinamumą geriau parodo tai, kiek pajamų reikia skirti būstui, nes būtent šis rodiklis lemia kasdienį namų ūkių finansinį spaudimą.

    Tyrimuose dažnai taikoma taisyklė, kad nuomai reikėtų skirti ne daugiau kaip 30 proc. pajamų. Taikant šį kriterijų Ispanijoje, nuo dažniausiai fiksuojamo atlygio 2024 metais, kuris siekė 16 520 eurų per metus, mėnesinė suma iki mokesčių būtų apie 1 377 eurus, o nuomai tektų maždaug 413 eurų.

    Už tokią sumą Madride praktiškai neįmanoma rasti būsto, o artimiausios alternatyvos rinkoje dažniausiai reiškia labai mažą plotą ir ribotą pasirinkimą. Panaši situacija matoma ir Barselonoje, kur už maždaug 500 eurų pasirinkimas išlieka menkas, nors kartais pavyksta rasti šiek tiek didesnį būstą nei sostinėje.

    Madrid: brangu ir perkant, ir nuomojant

    Remiantis nekilnojamojo turto skelbimų rinkos duomenimis, 2026 metų vasarą Madrid naudotų būstų pasiūlos kainos vidutiniškai siekė apie 6 471 eurą už kvadratinį metrą. Metinis augimas buvo nuosaikesnis, apie 2,2 proc., tačiau pigesniuose rajonuose kainos kai kur kilo gerokai sparčiau, o tai rodo, kad spaudimas persiduoda ir į prieinamesnes zonas.

    Nuomos rinka signalizuoja dar didesnį įkaitimą. 2026 metų rudenį vidutinė prašoma nuomos kaina Madride pasiekė apie 23,4 euro už kvadratinį metrą per mėnesį, o metinis šuolis siekė apie 4,8 proc., todėl nuomos biudžetas daugeliui šeimų tampa sunkiai valdomas net ir turint stabilias pajamas.

    Fotocasa ir „InfoJobs“ skaičiavimai rodo, kad Madrid regione 80 kvadratinių metrų buto nuoma 2025 metais galėjo „suvalgyti“ apie 71 proc. vidutinio bruto atlyginimo, skelbto tais metais darbo rinkoje. Šis santykis gerokai viršija tiek rekomenduojamą 30 proc. ribą, tiek Ispanijos vidurkį.

    Nuomos reguliavimas Ispanijoje priklauso nuo regioninių sprendimų. Madrid regionas iki šiol neskyrė vadinamųjų įtemptų būsto zonų, kuriose įstatymas leistų taikyti nuomos kainų ribojimo mechanizmus, o kai kurie kiti regionai šią priemonę jau naudoja.

    Barselonos kontrastas: ribojimai ir pasiūlos ginčas

    Barselonoje situacija skiriasi, nes miestas oficialiai priskirtas prie įtemptų būsto zonų, todėl daliai nuomos sutarčių taikomos papildomos taisyklės. Oficialūs duomenys rodo, kad naujų sutarčių vidutinė nuomos kaina per dvejus metus buvo sumažėjusi, tačiau kartu fiksuojamas ir mažesnis pasirašomų sutarčių skaičius.

    Šis skirtumas maitina diskusiją apie pasekmes: viena vertus, ribojimai gali lėtinti kainų augimą, kita vertus, rinkos dalyviai ginčijasi, ar tokios priemonės nemažina pasiūlos. Rinkos stebėtojai pabrėžia, kad esant struktūriniam būstų trūkumui vien reguliavimas dažnai nepašalina pagrindinės priežasties.

    Tuo pat metu kiti Ispanijos miestai rodo, kad pirkimo ir nuomos rinkos gali judėti skirtingomis kryptimis. Kai kur nuomos kainos krenta, nors pardavimo kainos kyla, o tai signalizuoja, kad vietos veiksniai, pajamos ir pasiūlos struktūra neretai svarbesni už vieną nacionalinį modelį.

    Lotynų Amerika: pigiau, bet ne visada prieinamiau

    Tarptautiniuose kainų palyginimuose Lotynų Amerikos sostinių ir didmiesčių būsto kainos dažnai būna mažesnės nei Madrid. Vis dėlto vertinant nuomos kainas kartu su minimaliais atlyginimais matyti, kad pigesnis kvadratinis metras negarantuoja mažesnės finansinės naštos.

    Skaičiavimai rodo, kad Madride 80 kvadratinių metrų būsto nuoma, taikant vidutinę prašomą kainą, sudarytų apie 1 872 eurus per mėnesį ir viršytų minimalų atlyginimą. Kai kuriuose Lotynų Amerikos miestuose analogiško būsto nuoma gali siekti daugiau nei du minimalius atlyginimus, todėl net ir žemesnės kainos rinkoje nereiškia, kad būstas tampa įperkamas mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams.

    Be kainos ir pajamų santykio, svarbūs ir struktūriniai skirtumai: nuomos indeksavimas pagal infliaciją, skirtingas sutarčių reguliavimas, pasiūlos elastingumas ir šešėlinės rinkos mastas. Daliai Lotynų Amerikos miestų papildomą riziką kuria ir didesnė neformalaus būsto dalis bei netolygus paslaugų prieinamumas.

    Ekspertai vis dažniau pabrėžia, kad būsto krizės sprendimai paprastai reikalauja kelių krypčių derinio: spartesnės pasiūlos plėtros, socialinio būsto programų, tikslingos paramos pažeidžiamiems nuomininkams ir aiškių, prognozuojamų taisyklių rinkai. Vien kainų palyginimas tarp miestų gali klaidinti, jei neįvertinamas svarbiausias kriterijus – kiek būstas kainuoja žmogaus gyvenime, o ne skelbime.

  • Madride į gatves išėjo iki 500 000: būsto krizė Ispanijoje kursto protestus ir streiko idėją

    Madride į gatves išėjo iki 500 000: būsto krizė Ispanijoje kursto protestus ir streiko idėją

    Madride šeštadienį į gatves išėjo dešimtys tūkstančių žmonių, protestuojančių dėl gilėjančios būsto krizės ir nuomos kainų. Organizatorių teigimu, sostinėje dalyvavo apie 500 000 žmonių, tačiau institucijos skaičių vertino gerokai mažesnį – apie 70 000.

    Protestai vyko ir kituose Ispanijos miestuose, o nuomininkų judėjimai ragino svarstyti visuotinį streiką. Demonstracijos kilo po to, kai parlamentas atmetė du Vyriausybės dekretus, kuriais buvo siekiama sustiprinti nuomininkų apsaugą.

    Puerta del Sol aikštėje Madride aktyvistai buvo įsirengę stovyklą maždaug savaitę. Protestuotojai nešė plakatus su raginimu skelbti visuotinį streiką ir skandavo šūkius, nukreiptus prieš spekuliaciją būstu bei vadinamąjį nuomos verslą.

    Nuomininkų sąjunga pareiškė, kad politiniai sprendimai prasilenkia su visuomenės lūkesčiais. „Tarp to, ko nori žmonės, ir to, kaip balsuoja partijos, atsirado sunkiai pataisomas atotrūkis“, – teigiama organizatorių pareiškime.

    Judėjimo keliami reikalavimai apima nuomos mažinimą perpus, neterminuotų sutarčių plėtrą ir griežtesnius ribojimus investiciniams fondams, kurie masiškai superka būstą. Sąjungos atstovė Valeria Racu sakė, kad konkreti visuotinės akcijos data dar nenustatyta, o sprendimas derinamas su kitomis organizacijomis.

    Madride protestas daugiausia išliko taikus, nors policijos pajėgos buvo aiškiai matomos. Darbdavių konfederacijos CEOE vadovas Antonio Garamendi teigė gerbiantis žmonių teisę protestuoti, tačiau perspėjo, kad paskelbus visuotinį streiką, jo vertinimu, būtų imamasi teisinių veiksmų.

    Įtampa Valensijoje ir akcijos miestuose

    Valensijoje protestuotojai žygiavo link Palau de les Arts Reina Sofía, kur tuo metu vyko nekilnojamojo turto investicijų konferencija. Pranešta, kad dalis demonstrantų bandė prasiveržti pro užtvaras, kilo susistumdymų, o policija panaudojo ašarines dujas ir gumines kulkas.

    Protestai tęsėsi ir kituose miestuose, įskaitant Donostiją, Kadisą, Las Palmas de Gran Canaria bei Barseloną. Kai kur akcentuota, kad miestų centruose nuoma tapo neadekvati pajamoms, o būsto įsigijimas jaunoms šeimoms tolsta dėl aukštų kainų ir ribotos pasiūlos.

    Atmesti dekretai ir politinė įtampa

    Du būsto politikos dekretai parlamente buvo atmesti opozicijai ir daliai kitų frakcijų atsisakius juos paremti. Balsavimų rezultatai parodė, kad Vyriausybei trūksta stabilios daugumos, o būsto tema tapo dar vienu politinės trinties židiniu.

    Premjeras Pedro Sánchez po balsavimo perspėjo oponentus, kad politinius sprendimus įvertins visuomenė. „Istorija jus teis greičiau, nei manote, ir griežčiau, nei įsivaizduojate“, – sakė Pedro Sánchez.

    Įtampa sustiprėjo ir dėl socialinio fono: protestų banga siejama su rezonansinėmis iškeldinimo istorijomis, kurios išryškino nuomininkų pažeidžiamumą. Aktyvistai pabrėžia, kad būsto klausimas Ispanijoje tampa ne tik ekonomine, bet ir socialinio teisingumo problema.

    Ekspertai jau kurį laiką atkreipia dėmesį, kad didžiųjų miestų nuomos rinką veikia keli veiksniai: ribota naujų būstų pasiūla, turizmo ir trumpalaikės nuomos spaudimas, taip pat didėjantis institucinės investicijos mastas. Dėl to visuomenės nepasitenkinimas, sprendžiant iš protestų geografijos ir masto, gali tęstis ir artimiausiais mėnesiais.

  • Ispanijos būsto krizė po 87 metų nuomininkės iškeldinimo: kas kelia kainas ir kas keisis?

    Ispanijos būsto krizė po 87 metų nuomininkės iškeldinimo: kas kelia kainas ir kas keisis?

    Madrido gyventojos María del Carmen Abascal, visuomenėje vadinamos Maricarmen, iškeldinimas tapo dar vienu ženklu, kad Ispanijos būsto krizė pasiekė kritinį tašką. 87 metų moteris tame pačiame nuomojamame būste gyveno apie septynis dešimtmečius, o jos istorija per kelias dienas išplito visoje šalyje ir išjudino protestus.

    Nuomininkų organizacijų teigimu, pasikeitus būsto savininkui nuomos kaina buvo siūloma kelti nuo maždaug 500 eurų iki 2 650 eurų per mėnesį, vėliau suma buvo mažinta iki 1 650 eurų. Nepaisant bandymų sustabdyti procesą, iškeldinimas įvyko, o moteriai prireikė medikų pagalbos.

    Šis atvejis sukėlė stiprią emocinę reakciją, tačiau jis sutapo su platesne tendencija: būstas vis daugiau namų ūkių tampa pagrindine finansine našta. Ispanijoje augant kainoms ir nuomai, vis daugiau žmonių atsiduria situacijoje, kai net ir dirbant stabilų darbą būstas tampa sunkiai įperkamas.

    Kainos ir nuoma kyla dviženkliu tempu

    Naujausi Nacionalinio statistikos instituto (INE) duomenys rodo, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį būsto kainos Ispanijoje per metus padidėjo 12,2 proc. Antrinėje rinkoje augimas buvo dar spartesnis – 12,9 proc., o naujos statybos būstas brango 7,4 proc.

    Nuomos rinkoje spaudimas taip pat nemažėja. Skelbimuose fiksuojama vidutinė nuomos kaina 2026 metų rugpjūtį siekė 15,1 euro už kvadratinį metrą ir buvo 5,8 proc. didesnė nei prieš metus, rodo „Idealista“ skaičiavimai.

    Augančios kainos tampa problema ne tik norintiems įsigyti būstą, bet ir nuomininkams, kurie tiesiogiai jaučia rinkos šuolius. INE duomenimis, 2024 metais 28,1 proc. rinkos kaina nuomojančių žmonių būsto išlaidoms skyrė daugiau nei 40 proc. disponuojamų pajamų, kai Europos Sąjungos vidurkis siekė 19,2 proc.

    Kodėl krizė aštrėja būtent dabar?

    Ekonomistai ir institucijos pabrėžia, kad vienos priežasties nėra, tačiau esminė problema – pasiūlos ir paklausos disbalansas. Ten, kur žmonės nori gyventi ir kur yra darbo vietos, būsto statoma per lėtai, todėl konkurencija dėl esamų butų ar namų stiprėja.

    Ispanija pastaraisiais metais augina gyventojų skaičių ir kuria daugiau namų ūkių, o statybų mastai vis dar nepasiekia lygių, buvusių iki 2008 metų finansų krizės. Ispanijos bankas ne kartą yra akcentavęs, kad pasiūlos deficitas labiausiai koncentruojasi ekonomiškai dinamiškose teritorijose.

    Svarbus niuansas tas, kad šalyje netrūksta būsto „apskritai“: dalyje savivaldybių yra tuščių objektų, tačiau jie dažnai yra regionuose, kur mažiau darbo ir infrastruktūros. Tuo metu didžiausias spaudimas tenka Madridui, Barselonai, saloms, Viduržemio jūros pakrantei ir turistiniams centrams.

    Statybų plėtra susiduria ir su praktiniais ribojimais: žemės paskirties keitimas, planavimo procedūros, leidimai, finansavimas ir statybos užtrunka metus. Kai gyventojų ir darbo vietų skaičius mieste auga greičiau nei būsto fondas, kainos reaguoja beveik automatiškai.

    Didieji savininkai, turistinė nuoma ir socialinis būstas

    Viešojoje diskusijoje dažnai minimi investiciniai fondai ir dideli būsto savininkai, o nuomos pasiūlos koncentracija iš tiesų yra reikšminga. Vartotojų reikalų ministerijos ir CSIC ataskaita rodo, kad tik 39 proc. įprastos nuomos būstų priklauso žmonėms, turintiems vieną nuomojamą objektą, o likusi dalis – kelių būstų savininkams, juridiniams asmenims ir viešajam sektoriui.

    Kai kuriose brangiausiose rinkose koncentracija dar didesnė: Barselonoje, Madride ir Valensijoje kelių būstų savininkai sudaro daugiau nei pusę privačių nuomos pasiūlos. Tokia struktūra, nuomininkų organizacijų vertinimu, silpnina derybinę nuomininkų poziciją, ypač kai paklausa viršija pasiūlą.

    Turistinė nuoma taip pat prisideda prie įtampos, tačiau jos poveikis labai skiriasi priklausomai nuo vietos. Miestuose ir kurortuose, kur trumpalaikė nuoma pelningesnė, dalis būstų pasitraukia iš ilgalaikės nuomos rinkos, o tai dar labiau mažina pasiūlą vietiniams gyventojams.

    Kitas struktūrinis veiksnys – santykinai mažas socialinio būsto fondas. Europos Komisijos vertinimu, socialiniams tikslams skiriamas būstas sudaro apie 1,5–1,7 proc. Ispanijos būsto fondo, kai Europos Sąjungos vidurkis yra apie 6–7 proc. Tai reiškia, kad didesnė dalis žemesnes ir vidutines pajamas gaunančių namų ūkių yra priklausomi nuo privačios rinkos svyravimų.

    Jaunimui krizė tampa dar vienu barjeru pradėti savarankišką gyvenimą. Statistikos duomenys rodo, kad didelė dalis 26–34 metų ispanų vis dar gyvena su tėvais, o viena dažniausių priežasčių – per brangus būstas nuomai ar įsigijimui.

    „Maricarmen istorija tapo simboliu, nes ji parodė, kad nesaugumas dėl būsto gali paliesti ne tik jaunus žmones ar naujakurius, bet ir tuos, kurie vienoje vietoje gyveno dešimtmečius“, – teigia nuomininkų organizacijų atstovai.

    Politiniu lygmeniu Maricarmen atvejis dar labiau paaštrino diskusiją dėl nuomininkų apsaugos ir valstybės vaidmens. Ginčai kyla dėl to, kas turėjo užtikrinti alternatyvų būstą pažeidžiamam žmogui ir ar dabartinės taisyklės pakankamai greitai reaguoja į staigius nuomos šuolius.

    Protestai rodo, kad visuomenės kantrybė senka ne dėl vieno iškeldinimo, o dėl bendros krypties: kainos kyla sparčiau nei dalies gyventojų pajamos, o pasiūla didmiesčiuose didėja per lėtai. Todėl tikėtina, kad artimiausiu metu Ispanijoje daugės priemonių, nukreiptų į nuomos reguliavimą, socialinio būsto plėtrą ir trumpalaikės nuomos kontrolę.

  • Portugalijoje nuoma šokiruoja: vieno kambario butas kainuoja daugiau nei minimali alga

    Portugalijoje nuoma šokiruoja: vieno kambario butas kainuoja daugiau nei minimali alga

    Portugalijoje nuomos rinka vėl įsibėgėjo: po 2026 metų pirmojo pusmečio sulėtėjimo vasaros pabaigoje kainos ėmė kilti, o vieno miegamojo buto nuoma daug kur jau viršija minimalią mėnesio algą. Tai rodo nekilnojamojo turto portalo „Idealista“ analizė, apžvelgusi 2026 metų antrąjį ketvirtį.

    Skaičiuojama, kad vieno miegamojo buto, Portugalijoje dažnai žymimo kaip T1, mediana siekia 1 128 eurus per mėnesį. Palyginimui, kambario nuomos mediana yra 505 eurai, tad skirtumas sudaro 123 proc., o tai ypač skaudžiai atsiliepia jauniems darbuotojams, studentams ir į miestus persikeliantiems žmonėms.

    Brangiausias regionas pagal T1 nuomos medianą yra Lisabonos apygarda, kur ji siekia 1 354 eurus per mėnesį. Toliau rikiuojasi Madeira su 1 295 eurais, Faro apygarda su 1 171 euru, o Porto ir Setubalo apygardose nuomos medianos jau artėja prie 1 000 eurų ribos.

    Tuo metu pigiausių T1 butų ieškantys gyventojai dažniau dairosi į mažesnes ir rečiau turistų pasirenkamas teritorijas. „Idealista“ duomenimis, žemiausios medianos fiksuotos Guarda apygardoje, kur vieno miegamojo butas kainuoja apie 456 eurus per mėnesį, taip pat Castelo Branco ir Bragança apygardose, kur sumos nesiekia 530 eurų.

    Didmiesčiuose situacija dar aštresnė: pačiame Lisabonos mieste T1 nuomos mediana siekia 1 409 eurus per mėnesį, o Funchal mieste Madeiroje – 1 340 eurų. Porto ir Faro miestuose vieno miegamojo butų nuomos medianos taip pat viršija 1 000 eurų, todėl būsto įperkamumo klausimas tampa vienu svarbiausių kasdienės ekonomikos rodiklių.

    Brangsta ne tik butai, bet ir kambariai: Madeiroje kambario nuomos mediana siekia 565 eurus per mėnesį ir net lenkia Lisabonos apygardą, kur ji yra 551 euras. Miestų lygmeniu kambario nuoma Lisabonoje ir Funchal mieste vertinama vienodai – apie 570 eurų per mėnesį, o pigiausių variantų ieškoma tokiose vietovėse kaip Guarda.

    „Idealista“ tyrimas taip pat išskiria studijų segmentą: studijos nuomos mediana siekia 908 eurus per mėnesį. Tai yra apie 80 proc. daugiau nei kambario nuoma, tačiau maždaug 20 proc. mažiau nei vieno miegamojo butas, todėl daliai nuomininkų studija tampa kompromisu tarp privatumo ir kainos.

    Tyrime analizuotos ilgalaikės nuomos rinkos skelbimuose nurodomos medianos, lyginant kambarių bendrabučio tipo butuose, studijų ir T1 butų kainas 2026 metų balandžio–birželio laikotarpiu. „Idealista“ pažymi, kad į analizę įtrauktos tik tos rinkos, kuriose skelbimų imtis buvo pakankamai reprezentatyvi, kad rezultatai atspindėtų realias tendencijas.

    Kas stumia kainas į viršų?

    Nors šiame tyrime pateikiami pirmiausia skelbimų kainų duomenys, bendra kryptis atitinka platesnę Europos tendenciją, kai nuomos kainas spaudžia paklausa didmiesčiuose ir ribota pasiūla. Portugalijoje papildomą įtaką daro turizmas ir trumpalaikės nuomos segmentas, o taip pat aktyvus užsieniečių persikėlimas į Lisaboną, Porto ir Algarvės regioną.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad nuomos kainų ir atlyginimų atotrūkis lemia ne tik socialinę įtampą, bet ir darbo rinkos pokyčius: įmonėms sunkiau pritraukti darbuotojų į brangius regionus, o gyventojai vis dažniau renkasi dalijimąsi būstu arba kraustymąsi į periferiją. Tokiose sąlygose būsto politika ir naujos statybos tempai tampa lemiamu faktoriumi, galinčiu stabilizuoti kainas.

  • Portugalijoje nuoma šokiruoja: T1 butas jau brangesnis už minimalią algą – kiek kainuoja Lisabonoje?

    Portugalijoje nuoma šokiruoja: T1 butas jau brangesnis už minimalią algą – kiek kainuoja Lisabonoje?

    Nuomos kainos vėl kyla

    Portugalijoje po nedidelio atoslūgio metų pirmoje pusėje nuomos kainos vasaros pabaigoje vėl pasuko aukštyn. Naujausi nekilnojamojo turto rinkos duomenys rodo, kad vieno miegamojo buto nuoma kai kuriose vietovėse jau viršija minimalią mėnesio algą.

    Tokią kryptį stiprina keli veiksniai: aukšta paklausa didmiesčiuose, ribota ilgalaikės nuomos pasiūla ir turizmo sektoriaus spaudimas rinkai. Dalis būstų savininkų taip pat tebeteikia pirmenybę trumpalaikei nuomai, o tai mažina pasirinkimą nuomininkams.

    Kiek kainuoja vieno miegamojo butas

    Portale „Idealista“ paskelbtame tyrime, apėmusiame 2026 metų antrąjį ketvirtį, nurodoma, kad vieno miegamojo buto (Portugalijoje dažnai žymimo T1) medianinė nuomos kaina siekė 1 128 eurus per mėnesį. Tai 123 proc. daugiau nei kambario nuoma bendrame bute, kurios medianinė kaina sudarė 505 eurus per mėnesį.

    Brangiausios teritorijos pagal medianą buvo Lisabonos apygarda, Madeiros sala ir Faro apygarda. Tuo metu pigiausių T1 butų dažniau galima rasti Guarda, Castelo Branco ir Bragança apygardose.

    Didmiesčiai dar labiau spaudžia

    Vertinant atskiras miestų rinkas, kainų spaudimas dar ryškesnis. Lisabonos mieste vieno miegamojo buto medianinė nuomos kaina siekė 1 409 eurus per mėnesį, o Funšalyje ji buvo apie 1 340 eurų per mėnesį.

    Porto ir Faro miestuose medianos taip pat laikėsi arti 1 000 eurų per mėnesį ribos. Pigiausiose apskričių sostinėse, tokiose kaip Guarda ar Bragança, nuomos lygis buvo reikšmingai mažesnis.

    Kambariai ir studijos: alternatyvos, kurios ne visada gelbsti

    Kambarių rinkoje brangiausia, pagal pateiktą statistiką, buvo Madeira, kuri lenkė net Lisabonos apygardą, o tarp brangesnių išliko ir Porto. Tuo metu pigiausi kambariai dažniausiai fiksuoti Bragança ir Guarda apygardose.

    Tyrimas taip pat parodė, kad studijų medianinė nuomos kaina siekė 908 eurus per mėnesį. Tai apie 80 proc. daugiau nei kambario nuoma, tačiau maždaug 20 proc. pigiau nei T1, todėl studijos tampa tarpine, bet ne visada įperkama alternatyva.

    Analizė parengta pagal ilgalaikės nuomos skelbimus, lyginant kambarių bendruose butuose, studijų ir T1 būstų prašomas kainas 2026 metų balandžio–birželio laikotarpiu. Skaičiavimuose vertintos tik tos rinkos, kuriose skelbimų imtis buvo pakankamai reprezentatyvi.

  • Portugalijoje kambarių nuoma studentams sprogo: Lisabonoje jau apie 550 eurų per mėnesį

    Portugalijoje kambarių nuoma studentams sprogo: Lisabonoje jau apie 550 eurų per mėnesį

    Artėjant naujiems mokslo metams Portugalijoje aštrėja studentų būsto krizė: kambarių nuomos paklausa šoktelėjo, o pasiūla traukiasi. Dėl to nuomos kainos išlieka aukštos, o brangiausia kryptis ir toliau yra Lisabona.

    Portugalijos aukštojo mokslo sistemoje 2026 metais į pirmąjį nacionalinio priėmimo etapą buvo priimta 49 991 studentas. Tai 6 092 daugiau nei prieš metus, o augimas siekia 13,9 proc., todėl daliai jaunuolių neišvengiamai tenka kraustytis į kitus miestus.

    Nekilnojamojo turto portalas „Idealista“ skelbia, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį kambarių paklausa šalyje augo 27 proc. Labiausiai ji šovė Bežoje, kur, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, fiksuotas apie 160 proc. padidėjimas.

    Ryškūs šuoliai užfiksuoti ir didžiuosiuose studentų miestuose: Koimbroje paklausa augo apie 120 proc., Porte – apie 104 proc. Lisabonoje augimas buvo nuosaikesnis, tačiau vis tiek reikšmingas – apie 17 proc.

    Didėjant paklausai, rinkoje mažėja kambarių pasiūla. „Idealista“ duomenimis, pasiūla antrąjį 2026 metų ketvirtį sumenko 11 proc., o didžiausi kritimai fiksuoti Porte ir Koimbroje, kur rinkoje pasiūlomų kambarių skaičius traukėsi atitinkamai apie 43 proc. ir 48 proc.

    Kainos išlieka aukštos

    Nors skirtinguose miestuose situacija nevienoda, bendra kryptis studentams išlieka nepalanki. Platforma nurodo, kad kambarių nuoma brango 13-oje iš 20 analizuotų savivaldybių, o ryškiausi augimai fiksuoti Funšalyje ir Vila Reale.

    Lisabona išlaiko brangiausio miesto titulą – čia vidutinė kambario nuomos kaina siekia apie 550 eurų per mėnesį. Toliau rikiuojasi Funšalis su maždaug 500 eurų, o Portas – apie 450 eurų per mėnesį.

    Pigesnių variantų iki 300 eurų per mėnesį dažniau randama Leirijoje, Vila Reale, Bežoje, Viseu, Kastelu Branku ir Portalegrėje. Prieinamiausiais miestais įvardijami Gvarda ir Bragansa, kur vidutinės kainos siekia apie 210–220 eurų per mėnesį.

    Kambarių ieško ne tik studentai

    Portugalijos nuomos rinka keičiasi taip, kad kambario nuoma vis dažniau tampa ne laikinu sprendimu, o realia alternatyva. Augant būsto nuomos kainoms ir išliekant sudėtingoms galimybėms įsigyti būstą, kambarių ieško ir jauni dirbantieji, taip pat vieniši ar išsiskyrę žmonės.

    „Šie duomenys rodo, kad kambario nuoma nebėra tik studentų pasirinkimas – ją vis dažniau renkasi ir jauni žmonės, pradedantys darbo rinkoje, o kartais ir vėliau“, – teigiama „Idealista“ apžvalgoje.

    Bendrabučių vietų trūksta

    Studentai Portugalijoje gali rinktis tiek privačią nuomą, tiek viešąsias ar privačias rezidencijas, tačiau vietų skaičius atsilieka nuo realių poreikių. Nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės CBRE PBSA ataskaita skaičiuoja, kad viešosiose ir privačiose studentų rezidencijose iš viso yra apie 27 700 vietų.

    Vertinant bendrą vaizdą, per praėjusius mokslo metus nuo tėvų namų gyveno apie 147 000 Portugalijos studentų, o dar apie 80 000 sudarė studentai iš užsienio. Tai reiškia, kad studentų apgyvendinimo infrastruktūroje gali trūkti daugiau nei 100 000 vietų.

    Portugalijos Nacionalinis apgyvendinimo planas aukštajam mokslui 2026 metų birželį nurodė, kad valstybinių aukštųjų mokyklų rezidencijose yra 17 974 vietos. Vartotojų organizacija DECO Proteste taip pat pristatė sprendimus, padedančius studentams greičiau susirasti institucijų siūlomą apgyvendinimą ir savivaldybių paramos priemones.

  • Išpirkta svajonė gyventi mieste: Ispanijos jaunimas masiškai traukiasi į kaimus

    Išpirkta svajonė gyventi mieste: Ispanijos jaunimas masiškai traukiasi į kaimus

    Ispanijoje būsto įperkamumo krizė keičia jaunų žmonių planus: vis daugiau jų atsisako idėjos įsikurti didmiesčiuose ir ieško namų mažesnėse savivaldybėse. Tyrimai rodo, kad daliai gyventojų tai tampa ne romantizuotu grįžimu į provinciją, o priverstine išeitimi dėl sparčiai brangstančio nuomos ir pirkimo.

    Didžiausią spaudimą patiria tokie miestai kaip Madridas, Barselona ar Malaga, kur būsto paklausa išlieka itin didelė, o pasiūla nespėja vytis. Šį disbalansą dar labiau paaštrina turizmo būstų rinka ir investicinis pirkimas, kai dalis butų išimami iš ilgalaikės nuomos segmento.

    To pasekmė – vis vėlesnis savarankiško gyvenimo startas. Nacionalinės statistikos instituto INE duomenimis, 2025 metais 44,3 proc. 26–34 metų žmonių vis dar gyveno tėvų namuose, o išsikraustymo amžiaus vidurkis šalyje pasiekė 30 metų, kai Europos Sąjungos vidurkis siekė 26 metus.

    Kodėl jauni ieško kaimų?

    Nekilnojamojo turto platformos Fotocasa tyrimas rodo, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį 13 proc. būsto ieškančių žmonių planavo persikelti į vietoves, kuriose gyvena mažiau nei 10 000 gyventojų. Dažnas tokio sprendimo profilis – apie 35 metų amžiaus vieniši pirkėjai ar poros, gaunančios vidutines pajamas ir vis dar negalinčios sukaupti pradiniam įnašui didmiestyje.

    Tyrimas išskiria, kad ryškiausias judėjimas fiksuojamas regionuose, kuriuose būsto kainos ir nuomos įkainiai auga sparčiausiai, pavyzdžiui, Katalonijoje, Andalūzijoje ir Madrido regione. Reikšminga ir tai, kad nemaža dalis persikelti svarstančių žmonių gyvena ne sostinėse, o vidutinio dydžio miestuose, tad sprendimas dažnai būna jau antras žingsnis nuo didmiesčio.

    Tendencija, kurią gali sustabdyti paslaugų trūkumas

    Ekspertai pabrėžia, kad kaimai gali tapti realia alternatyva tik tada, jei kartu vystysis darbo rinka, ryšys ir viešosios paslaugos. Be stabilaus užimtumo, sveikatos priežiūros, mokyklų, patikimo viešojo transporto ir greito interneto naujieji gyventojai dažnai neišsilaiko ilgam, o persikėlimas tampa laikinu kompromisu.

    „Tradicinis kaimo atgaivinimo vaizdas keičiasi: šiandien į kaimą dažniausiai nori keltis darbingo amžiaus jauni žmonės, kurie dar tik kuria savo gyvenimo projektą“, – sakė Fotocasa atstovė María Matos.

    Ispanijai tai kuria paradoksą: vadinamoji tuščioji Ispanija, dešimtmečius praradusi jaunus žmones dėl migracijos į miestus, dabar gali tapti saugikliu būsto rinkai. Tačiau be investicijų į infrastruktūrą ir darbo vietas ši nauja banga gali likti tik statistine tendencija, o ne ilgalaikiu sprendimu jaunų žmonių būsto problemoms.

  • JK infliacija pašoko iki 2,9 proc.: energijos sąskaitos brangsta, spaudimas tik augs?

    JK infliacija pašoko iki 2,9 proc.: energijos sąskaitos brangsta, spaudimas tik augs?

    Jungtinėje Karalystėje metinė infliacija liepą pakilo iki 2,9 proc., nuo 2,6 proc. birželį. Tai parodė oficialūs Nacionalinės statistikos tarnybos duomenys, o pagrindiniu šuolio veiksniu tapo pabrangusios energijos sąskaitos namų ūkiams.

    Didžiausią įtaką bendram kainų indeksui turėjo energijos kainų „lubų“ pakėlimas, kuris per mėnesį augo 13 proc. Statistikai šį pokytį įvardijo kaip ryškiausią dujų kainų padidėjimą per beveik ketverius metus, o tai greitai persiduoda tiek namų ūkių išlaidoms, tiek verslo sąnaudoms.

    Smūgis iš energijos rinkos

    Energijos kainų šuolį sustiprino įtampa Artimuosiuose Rytuose ir su tuo susijusios rizikos pasaulinei naftos ir dujų tiekimo grandinei. Kai didėja geopolitinis neapibrėžtumas, rinkose paprastai brangsta žaliavos ir draudimo bei logistikos kaštai, o tai galiausiai atsispindi galutinėse sąskaitose.

    „Infliacijos atsinaujinimo buvo tikėtasi, nes konfliktas Artimuosiuose Rytuose išlieka nestabilus, o kainų spaudimas gali tęstis bent iki metų pabaigos“, – sakė investicijų valdytojas Jonathanas Raymondas.

    Tuo pačiu investuotojai ir vartotojai stebi, ar vyriausybės priemonės galėtų sušvelninti kainų šuolį. Tarp minimų idėjų viešojoje erdvėje – mokesčių lengvatos energijai ir kitos tikslinės priemonės, tačiau jų poveikis infliacijai paprastai pasimato ne iš karto.

    Paslaugos brangsta greičiau

    Liepą infliaciją labiau didino paslaugų, o ne prekių kainų augimas. Pavyzdžiui, būsto nuomos kainos per metus kilo 4,1 proc., palyginti su 3,4 proc. birželį, o interneto paslaugų kainos augo 12,1 proc.

    Pastebimai brango ir kitos kasdienės paslaugos: automobilių draudimas – 8,4 proc., mobiliojo ryšio paslaugos – 9 proc. Taip pat augo globos namų, odontologijos, švietimo, vaikų priežiūros ir sporto paslaugų kainos.

    „Paslaugų sektoriai dažnai yra labai priklausomi nuo darbo jėgos, todėl kylant minimaliam atlygiui ir darbdavių mokesčiams, dalis sąnaudų perkeliama klientams“, – sakė asmeninių finansų ekspertė Sarah Coles.

    Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad nuomos kainas kelia ir išaugusios būsto paskolų palūkanos bei griežtėjantys reikalavimai nuomotojams, o šios išlaidos galiausiai atsiduria nuomininkų sąskaitose.

    Maistas pinga, bet to neužtenka

    Tuo metu maisto produktų kainų augimas lėtėjo iki 1,3 proc., o kai kurių prekių kainos net mažėjo. Tarp atpigusių produktų minimi kasdieniai pirkinių krepšelio elementai, taip pat fiksuotas kainų kritimas atskirose plataus vartojimo prekių grupėse.

    Vis dėlto energijos ir paslaugų kainų brangimas dažnai turi platesnį poveikį ekonomikai nei pavieniai atpigę produktai. Dėl to infliacijos dinamika išlieka svarbi ir Anglijos bankui, sprendžiančiam, kada būtų galima pereiti prie palūkanų mažinimo.

    Analitikai pabrėžia, kad centrinis bankas ypač akylai vertina paslaugų infliaciją, nes ji paprastai yra labiau susijusi su vidaus paklausa ir darbo užmokesčio augimu. Jei paslaugų kainos išlieka aukštos, palūkanų mažinimo lūkesčiai gali būti atidedami.

  • Nuomos kainos Ispanijoje perkopė 1 100 eurų: štai kur 80 kv. m kainuoja brangiausiai

    Nuomos kainos Ispanijoje perkopė 1 100 eurų: štai kur 80 kv. m kainuoja brangiausiai

    Nuomotis 80 kvadratinių metrų būstą Ispanijoje vidutiniškai kainuoja apie 1 131 eurą per mėnesį. Tokį vaizdą rodo liepos mėnesio nekilnojamojo turto portalo Fotocasa duomenys, pagal kuriuos vidutinė kaina siekia 14,14 euro už kvadratinį metrą.

    Nors metinis pokytis šalyje fiksuojamas neigiamas ir sudaro apie 1,6 proc., ekspertai pabrėžia, kad bendra rinka vis dar išlieka istorinių aukštumų zonoje. Pastarųjų metų šuolis daugelyje vietovių tebėra per didelis, kad trumpalaikis atvėsimas realiai pagerintų būsto įperkamumą.

    Kur nuoma viršija 1 500 eurų?

    Didžiausi skirtumai matomi lyginant autonominius regionus. Brangiausia išlieka Madrido regiono rinka, kur 80 kvadratinių metrų būsto nuoma vidutiniškai kainuoja apie 1 542 eurus per mėnesį, o kvadratinio metro kaina siekia 19,27 euro.

    Netoli rikiuojasi Balearų salos, kur tokio dydžio būstas vidutiniškai atsieina apie 1 526 eurus. Toliau seka Katalonija su maždaug 1 366 eurais, Baskų kraštas su 1 358 eurais ir Kanarų salos su 1 287 eurais per mėnesį.

    Priešingoje skalės pusėje – Extremadūra, kur analogiško būsto nuoma vidutiniškai kainuoja apie 630 eurų per mėnesį. Kastilijoje-La Mančoje vidurkis siekia apie 731 eurą, tad atotrūkis nuo brangiausių regionų čia tampa akivaizdus.

    „Vidutinė nuomos kaina išlieka gerokai didesnė nei reikšmingos dalies namų ūkių finansinės galimybės“, – sakė Fotocasa tyrimų vadovė ir portalo atstovė María Matos.

    Miestų reitingas: kur nuomotis brangiausia?

    Dar ryškesnė kainų nelygybė atsiskleidžia žiūrint į provincijų sostines. Brangiausias miestas pagal vidutinę 80 kvadratinių metrų nuomą yra San Sebastianas, kur suma siekia apie 1 610 eurų per mėnesį.

    Antroje vietoje – Madridas miestas su maždaug 1 596 eurais, trečioje – Palma de Maljorka su 1 529 eurais. Šie miestai išsiskiria ir tuo, kad juose kvadratinio metro nuoma peržengia 19 eurų ribą.

    Tarp kitų didžiųjų miestų aukštas kainas rodo Barselona su apie 1 456 eurais, Valensija su 1 370 eurais, Bilbao su 1 322 eurais ir Malaga su 1 298 eurais per mėnesį. Tai rodo, kad pakrantės ir didžiųjų ekonominių centrų kryptis išlieka brangiausia.

    Kur galima sutaupyti?

    Pigiausia provincijos sostinė pagal šiuos duomenis – Jaénas, kur 80 kvadratinių metrų būsto nuoma siekia apie 600 eurų per mėnesį. Toliau rikiuojasi Kaseresas su maždaug 663 eurais ir Ávila su 682 eurais.

    Ourensėje vidurkis siekia apie 689 eurus, o Badachose – apie 699 eurus per mėnesį. Palyginimas ypač iškalbingas: analogiškas būstas San Sebastiane kainuoja daugiau nei du su puse karto brangiau nei Jaéne.

    Fotocasa duomenys taip pat rodo skirtingas metines tendencijas: dalyje regionų kainos kyla, o kitur – pastebimai krenta. Tai reiškia, kad nuomos rinka Ispanijoje juda nevienodu tempu, o nuomininkams sprendimą dažnai lemia ne vien miestas, bet ir konkreti savivaldybė bei pasiūlos kiekis.

    Bendra išvada išlieka aiški: nors kai kur kainos koreguojasi, vidutinis nuomos lygis šalyje vis dar viršija 1 100 eurų per mėnesį, o kainų skirtumai tarp miestų ir regionų išlieka itin dideli.

  • Ispanijoje nuomos kainos smaugia: 71 proc. sako, kad mokėti būsto paskolą jau pigiau

    Ispanijoje nuomos kainos smaugia: 71 proc. sako, kad mokėti būsto paskolą jau pigiau

    Ispanijoje nuomos kainoms pasiekus rekordus, visuomenės nuotaikos būsto rinkoje ryškiai keičiasi. Tyrimas rodo, kad 71 proc. suaugusių šalies gyventojų mano, jog dabartinėmis sąlygomis finansiškai naudingiau mokėti būsto paskolos įmokas nei nuomą.

    Tokias išvadas pateikia „Fotocasa Research“ ataskaita apie 2026 metais būsto sektoriaus situaciją. Tyrime šis teiginys sulaukė didžiausio pritarimo, o rodiklis nežymiai ūgtelėjo, palyginti su 2025 metų pirmuoju pusmečiu.

    Nuoma brangsta, pirkimas atrodo saugesnis

    Ataskaita pabrėžia, kad pirkimo pasirinkimą vis dažniau lemia ne vien tradicinis prieraišumas nuosavybei, bet ir praktinis skaičiavimas. Augant nuomos kainoms, daliai žmonių nuomos įmoka ima atrodyti kaip nuolat didėjanti ir mažai kontroliuojama išlaida.

    „Nors įsigyti būstą vis dar sunku dėl santaupų trūkumo ir aukštų kainų, vis daugiau žmonių mano, kad, jei tik pavyksta žengti šį žingsnį, hipoteka yra pelningesnė nei nuoma, kuri nuolat brangsta. Tai atspindi didžiulį disbalansą nuomos rinkoje“, – sakė „Fotocasa“ tyrimų vadovė ir atstovė spaudai María Matos.

    Apklausos duomenimis, 68 proc. respondentų vis dar laiko būsto pirkimą gera investicija. Tiek pat žmonių teigia, kad noras turėti nuosavą būstą Ispanijoje išlieka giliai įsišaknijęs, nors šis įsitikinimas per metus kiek susilpnėjo.

    Auga baimė dėl naujo burbulo

    Kita sparčiai kylančių kainų pusė yra nerimas: 56 proc. apklaustųjų baiminasi, kad rinka artėja prie naujo nekilnojamojo turto burbulo. Šis rodiklis per metus padidėjo keliais procentiniais punktais, o diskusijos apie kainų tvarumą vėl stiprėja.

    Nuomos vertinimas išlieka niūrus: pusė aktyviai būsto rinkoje dalyvaujančių žmonių vis dar mano, kad nuomotis reiškia tiesiog išmesti pinigus. Kartu silpnėja lūkesčiai, kad Ispanija artės prie europietiškesnio modelio, kuriame nuoma sudarytų didesnę būsto rinkos dalį.

    Reguliavimas neįtikino gyventojų

    Ataskaitoje kritiškai vertinama ir Ispanijos Būsto įstatymo reputacija visuomenėje. Tyrimas rodo, kad įstatymą palankiai vertina 28 proc. respondentų, o vidutinis jo įvertinimas siekia 4,7 balo iš 10.

    Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad apklausa atlikta 2026 metų vasarį, todėl joje atsispindi ankstesnių metų situacija: nuomos brangimas ir tuo pat metu palengvėjusios skolinimosi sąlygos. Papildomą neapibrėžtumą įnešė Europos Centrinio Banko palūkanų sprendimai, kurie gali keisti paskolų įperkamumą ir gyventojų pasirinkimus artimiausiais ketvirčiais.