CP v2

Tag: Nuošliaužos

  • Graikai ryžtasi drastiškam sprendimui: Zakinto Navagio paplūdimį stums 30 metrų į jūrą

    Graikai ryžtasi drastiškam sprendimui: Zakinto Navagio paplūdimį stums 30 metrų į jūrą

    Graikijoje pristatytas planas, kuris gali iš esmės pakeisti vieną garsiausių šalies vaizdų: Zakinto salos Navagio, dar vadinamą Laivo avarijos paplūdimiu. Siekiama paplūdimį praplėsti apie 30 metrų į jūros pusę, kad būtų apsaugota rūdijanti laivo liekana.

    Projektas numato paplūdimį formuoti užpilant žvyru ir taip padidinti atstumą tarp vandens linijos ir laivo korpuso. Skelbiama, kad būtų panaudota apie 45 000 kubinių metrų žvyro, o tai turėtų sumažinti bangų ir erozijos poveikį metalinei konstrukcijai.

    Paplūdimys 2026 metais uždarytas

    Navagio paplūdimys 2026 metų vasaros sezoną išlieka neprieinamas lankytojams dėl saugumo rizikų. Graikijos institucijos uždraudė laivams ir plaukikams artintis iki spalio 31 dienos, nes vertinama nuošliaužų grėsmė ir uolų nestabilumas.

    Sprendimas priimtas po patikrų, kurias atliko Žemės drebėjimų planavimo ir apsaugos organizacija. Jos vertinimu, vietovėje išlieka didesnė didelių nuošliaužų tikimybė, todėl lankytojų srautai kol kas laikomi pernelyg rizikingais.

    Traumos, drebėjimai ir griežta kontrolė

    Navagio reputaciją temdo ir ankstesni incidentai: 2018 metais nuo skardžio atskilusi uoliena sužeidė kelis žmones, o paplūdimys tuomet buvo uždarytas. 2022 metais regione fiksuotas 5,4 magnitudės žemės drebėjimas vėl paskatino laikinus ribojimus.

    Šiuo metu turistai paplūdimį gali stebėti tik nuo apžvalgos aikštelių viršuje, o bandantiems nusileisti ar pažeisti ribojimus taikomos sankcijos. Saugumo sąlygos, kaip skelbiama, peržiūrimos du kartus per metus, kad sprendimai dėl atvėrimo būtų paremti naujausiais duomenimis.

    Kodėl gelbėjamas laivas

    Paplūdimio simboliu tapęs laivas ant seklumos atsidūrė 1980 metų spalį ir nuo tada tapo vienu labiausiai fotografuojamų Graikijos pakrančių vaizdų. Tačiau per dešimtmečius korpusą smarkiai paveikė druska, drėgmė ir bangavimas, todėl metalas ėmė irti vis sparčiau.

    Pasak projekto rengėjų, paplūdimio praplėtimas turėtų sukurti papildomą buferį tarp laivo ir jūros bei sudaryti sąlygas vėliau imtis pačio laivo restauravimo. Tikimasi, kad tokie veiksmai padės išsaugoti objektą ateities kartoms, bet tuo pačiu išlaikyti prioritetą saugumui.

  • Keraloje po nuošliaužos prie tunelio statybų ieškoma 5 dingusiųjų: kaltinama žmogaus veikla

    Keraloje po nuošliaužos prie tunelio statybų ieškoma 5 dingusiųjų: kaltinama žmogaus veikla

    Pietinėje Indijos Keralos valstijoje gelbėtojai tęsia paieškas po nuošliaužos, kurią sukėlė smarkios musoninės liūtys. Pareigūnų teigimu, vis dar ieškoma penkių dingusių žmonių, o darbą apsunkina nesiliaujantis lietus ir nuošliaužų rizika.

    Nuošliauža įvyko Vajjanado (Wayanad) rajone, kalvotoje vietovėje, kur šlaitai po ilgalaikių liūčių tampa itin nestabilūs. Pranešama, kad žuvo mažiausiai trys žmonės, dirbę netoli tunelio statybų aikštelės, dar septyni sužeisti ir gydomi ligoninėje.

    Kas žinoma apie nelaimės vietą

    Vietos tarnybos teritoriją suskirstė į zonas, į paiešką įtrauktos specializuotos nelaimių valdymo komandos ir tarnybiniai šunys. Gelbėtojai tikrina purvo ir nuolaužų užverstą plotą, tačiau prognozuojami krituliai verčia dirbti atsargiau.

    Vaizdo įrašuose iš įvykio vietos matyti, kaip nuo šlaito nuslinkusi didžiulė žemių masė rovė medžius ir nušlavė metalines bei medžiagines užtvaras, įrengtas aplink statybų zoną. Tokiose situacijose papildomą pavojų kelia pakartotinės nuošliaužos, kurios neretai įvyksta praėjus kelioms valandoms ar net dienai po pirmojo slinkimo.

    Įtarimai dėl žmogaus veiklos

    Keralos žemės ūkio ministras T. Siddique žiniasklaidai teigė manantis, kad tai galėjo būti ne vien gamtinis reiškinys. Jo vertinimu, nuošliaužą galėjo paskatinti „ne moksliškai“ supiltos žemės ir nepašalintos statybų atliekos, nors dėl tikslios priežasties dar laukiama ekspertų išvadų.

    Statybų bendrovė savo ruožtu neigia atsakomybę ir tvirtina, kad šlaito slinkimas prasidėjo gerokai aukščiau už darbų vietą. Valdžios institucijos pradėjo tyrimą, kuriame bus vertinami tiek kritulių mastai, tiek statybų aikštelės inžineriniai sprendimai ir šlaitų stabilumo užtikrinimas.

    Musonai ir stiprėjantys ekstremalūs reiškiniai

    Kerala ir kitos Indijos dalys musonų sezonu reguliariai susiduria su potvyniais ir nuošliaužomis, ypač kalvotose vietovėse. Specialistai pabrėžia, kad klimato kaitos įtaka Pietų Azijos musonams didina ekstremalių liūčių tikimybę, o krituliai vis dažniau iškrenta trumpais, bet labai intensyviais pliūpsniais.

    Indijos meteorologijos tarnyba yra perspėjusi, kad artimiausiomis dienomis šiaurinėje šalies dalyje gali būti dar gausesnių kritulių. Tokie orų svyravimai atneša ne tik trumpalaikį atokvėpį nuo karščio, bet ir palieka vandens apsemtas teritorijas bei didina infrastruktūros, įskaitant statybų objektus šlaituose, pažeidžiamumą.

  • Japonijos patirtis Vietname: „JICA“ ir UNESCO projektai keičia pasirengimą potvyniams

    Japonijos patirtis Vietname: „JICA“ ir UNESCO projektai keičia pasirengimą potvyniams

    Infrastruktūra, kuri stabdo griūtis

    Vietnamas stiprina atsparumą stichinėms nelaimėms, perimdamas Japonijoje išbandytus sprendimus, kurie padeda suvaldyti potvynių ir nuošliaužų žalą. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Son La provincijoje pradėjusi veikti pirmoji šalyje Sabo užtvanka, skirta sulaikyti akmenis ir nuolaužas per liūtis, bet praleisti vandenį.

    Tokių konstrukcijų idėja gimė Japonijoje, kur kalnuotose teritorijose dažni staigūs srautai ir nuošliaužos. Vietnamo Nam Pam upės baseine planuojama įrengti 12 panašių statinių, kad rizikingose vietovėse būtų sumažinta žalos tikimybė ir apsaugotos gyvenvietės bei keliai.

    Trys atramos: planavimas, apsauga, perspėjimas

    Japonijos nelaimių prevencijos modelis dažnai apibūdinamas trimis atramomis: apsauginė infrastruktūra, žemėnaudos ir teritorijų planavimas bei ankstyvojo perspėjimo sistemos. Tokia logika remiasi ne vien statybomis, bet ir tuo, kur ir kaip leidžiama plėtra, kokie evakuacijos maršrutai numatomi, kaip informuojami gyventojai.

    Šis požiūris Vietname įgauna praktinę formą per projektus, kuriuos remia Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūra JICA ir partneriai. Stiprėjant ekstremalių reiškinių dažniui, prioritetu tampa ne tik reagavimas po įvykio, bet ir pasirengimas jam dar iki audrų sezono.

    Žemėlapiuose ir mokyklose – realūs pokyčiai

    Nghe An provincijoje, kuri dažnai nukenčia nuo potvynių, Japonijos ir UNESCO bendradarbiavimas orientuotas į rizikų žemėlapių atnaujinimą bei aiškesnį pavojų vertinimą. Tokie žemėlapiai padeda savivaldai ir bendruomenėms geriau planuoti, kur pirmiausia reikalingos apsaugos priemonės, o kur – aiškūs evakuacijos sprendimai.

    Kita kryptis – mokyklų evakuacijos pratybos ir švietimas apie rizikas, kad vaikai ir darbuotojai kritiniu metu žinotų, ką daryti. Skaičiuojama, kad priemonės tiesiogiai turėtų pasiekti apie 15 000 žmonių, o netiesioginė nauda – platesnė, nes įgūdžiai ir praktikos paprastai plinta per šeimas ir bendruomenes.

    Infrastruktūriniai projektai apima ir miestų kasdienybę: Hanojuje veikia nauja nuotekų valykla, sukurta su Japonijos technine ir finansine parama. Skelbiama, kad prie nuotekų tvarkymo tinklo ji padeda prijungti apie 1 000 000 gyventojų, o tai svarbu tiek visuomenės sveikatai, tiek aplinkosaugai, ypač liūčių metu, kai senos sistemos patiria didžiausią apkrovą.

    Ekspertai pabrėžia, kad atsparumas nelaimėms kuriamas nuosekliai: vien užtvankų nepakanka, jei nėra laiku pateikiamų perspėjimų, aiškių planų ir gyventojų pasirengimo. Todėl Japonijos patirtis Vietname diegiama kaip visuma – nuo inžinerinių sprendimų iki mokymų ir rizikų valdymo kultūros.

  • Bieszczadų judantis miškas: kodėl šlaitas „keliauja“ ir kaip medžiai išlaiko vertikalią padėtį

    Bieszczadų judantis miškas: kodėl šlaitas „keliauja“ ir kaip medžiai išlaiko vertikalią padėtį

    Kas yra judantis miškas?

    Bieszczadų kalnuose mokslininkai fiksuoja retą reiškinį, vadinamą judančiu mišku, kai šlaito gruntas labai lėtai slenka žemyn kartu su ant jo augančiais medžiais. Pokytis plika akimi beveik nepastebimas, nes per metus gruntas pasislenka tik keliais centimetrais.

    Įdomiausia tai, kad net ir judant pagrindui daugelis medžių išlaiko gana vertikalią kamieno padėtį. Tai nėra „stebuklas“, o augalų prisitaikymo mechanizmas, leidžiantis reaguoti į nuolat kintančią atramą.

    Kas verčia šlaitą slinkti?

    Tokį lėtą šlaito „keliavimą“ dažniausiai lemia keli veiksniai: status reljefas, didelė drėgmė ir birūs dirvožemio sluoksniai. Kai gruntas prisigeria vandens, jo dalelės praranda sukibimą, o gravitacija pradeda stumti masę žemyn.

    Bieszczadų regione procesą sustiprina Karpatų geologinė sandara: sluoksniuotos uolienos ir dirvožemiai lengviau įmirksta, o intensyvesni krituliai didina šlaitų nestabilumą. Dėl to šlaito judėjimas gali tęstis metų metus, net jei jis nėra staigus ir nevirsta akivaizdžia nuošliauža.

    Kaip medžiai išlieka „tiesūs“?

    Kai šlaitas juda, medžių šaknys slenka kartu su gruntu, todėl kamienai gali pradėti krypti. Medžiai į tai reaguoja koreguodami augimą: intensyviau storina ir augina audinius toje pusėje, kuri padeda „atsitiesti“ ir išlaikyti vertikalesnę padėtį.

    Ilgainiui šis prisitaikymas gali palikti atpažįstamus ženklus: švelnų kamienų išlinkimą ties pagrindu, netaisyklingą medžių išsidėstymą, smulkias terasėles ar deformuotas dirvožemio bangas. Lankytojui tai dažnai atrodo kaip atsitiktinė miško struktūra, tačiau specialistams tai yra aiškūs aktyvaus šlaito signalai.

    Tyrėjams tokie plotai svarbūs dėl praktinės naudos: jie padeda geriau suprasti nuošliaužų formavimosi mechanizmus ir įvertinti rizikas kalnuotose teritorijose. Ilgalaikiai stebėjimai taip pat prisideda planuojant infrastruktūros apsaugą, miškotvarką ir gamtosaugos sprendimus vietovėse, kuriose šlaitų stabilumas yra jautrus kritulių ir drėgmės pokyčiams.