Tag: Nuospaudos

  • Glotnūs, šerpetojantys kulnai vasarą? Vien kremas nepadės – štai ko trūksta kasdien

    Glotnūs, šerpetojantys kulnai vasarą? Vien kremas nepadės – štai ko trūksta kasdien

    Kodėl kulnai vasarą greitai šiurkštėja

    Karštis, atviresnė avalynė ir ilgesni pasivaikščiojimai vasarą išryškina pėdų problemas: kulnai ima šiurkštėti, atsiranda nuospaudų, o sandalių dirželiai dažniau nutrina odą. Prie to prisideda ir kontaktas su įkaitusiu paviršiumi, smėliu bei dulkėmis, kurios dirgina odą.

    Uždaruose batuose pėdos prakaituoja, kaupiasi drėgmė, todėl didėja sudirginimo ir grybelinių infekcijų rizika. Dėl to vien pasitepti kremu prieš išeinant dažniausiai neužtenka: reikia nuoseklios rutinos, kuri mažina įtrūkimų, nuospaudų ir uždegimų tikimybę.

    Kasdienė higiena ir klaidos, kurios kenkia

    Pėdas rekomenduojama plauti kasdien drungnu vandeniu, naudojant švelnų prausiklį. Ilgas mirkymas nėra būtinas, o labai karštas vanduo gali dar labiau sausinti odą ir skatinti šerpetojimą.

    Po prausimo svarbiausia kruopščiai nusausinti pėdas, ypač tarpupirščius, nes ten likusi drėgmė sudaro palankias sąlygas odos maceracijai ir grybeliui. Jei pėdos smarkiai prakaituoja, verta dažniau keisti kojines ir leisti batams pilnai išdžiūti prieš aunantis dar kartą.

    Dažna klaida – agresyviai šveisti kulnus dilde ar pemza. Per stiprus ir per dažnas šlifavimas sukelia mikroįtrūkimus, gali didinti odos suragėjimą ir palikti skausmingas, lengvai užsikrečiančias vietas.

    Kremas veikia tik su tinkama rutina

    Esant vidutiniam suragėjimui, dažniausiai pakanka švelnaus šveitimo maždaug kartą per savaitę arba itin atsargaus dildės naudojimo kas kelias savaites. Procedūrą reikėtų nutraukti dar iki paraudimo ar skausmo, o vietų su žaizdomis, uždegimu ar giliais įtrūkimais neliesti.

    Suragėjusią odą dažnai lengviau kontroliuoti, kai ji sausa, nes aiškiau matyti, kiek pašalinta. Po ilgo mirkymo oda suminkštėja, todėl lengviau persistengti ir nušlifuoti per giliai, o namuose naudojami aštrūs įrankiai ar metaliniai grandikliai gali baigtis žaizdomis.

    Po prausimo ir nusausinimo verta tepti drėkinantį ar riebesnį kremą, o labai sausai odai dažnai tinka priemonės su šlapalu. Mažesnės koncentracijos labiau drėkina, didesnės – minkština suragėjimą, tačiau priemonę svarbu derinti pagal odos būklę ir jautrumą.

    Kremą geriausia naudoti reguliariai vakare, įmasažuojant į kulnus ir padus. Tarpupirščiuose storos kremo plėvelės palikti nereikėtų, nes per didelė drėgmė šiose vietose didina sudirginimo ir infekcijų riziką, o itin sausai odai nakčiai gali padėti plonos medvilninės kojinės.

    Apsauga nuo saulės, avalynė ir kada kreiptis į specialistus

    Vasarą daug kas kruopščiai tepa kremą nuo saulės veidui, bet pamiršta pėdų viršų ir pirštus, kurie sandaluose lieka tiesiogiai veikiami UV spindulių. Nudegimas šiose vietose gali apsunkinti vaikščiojimą, sustiprinti trynimą ir pailginti odos gijimą.

    Prieš išeinant verta patepti atviras pėdų vietas aukštos apsaugos priemone ir pakartoti po maudynių, gausesnio prakaitavimo ar nusausinimo rankšluosčiu. Nuo saulės pėdas saugoti svarbu ne tik paplūdimyje, bet ir mieste, važiuojant dviračiu ar leidžiant laiką lauko kavinėse.

    Baseinuose, dušuose, persirengimo kambariuose ar viešbučių voniose geriau nevaikščioti basomis: asmeninės šlepetės mažina kontaktą su drėgnu paviršiumi. Tačiau labai plonos, nestabilios šlepetės nėra geriausias pasirinkimas visai dienai, nes trūksta atramos, didėja apkrova, o kulnai gali dar labiau sausėti ir skilinėti.

    Ilgesniems pasivaikščiojimams labiau tinka sandalai su minkštesniu vidpadžiu, stabiliu užsegimu ir pakankamai vietos pirštams. Naują avalynę patartina „prisijaukinti“ palaipsniui, o vos pajutus trynimą – iškart apsaugoti odą, nes smulkus nubrozdinimas greitai virsta skausminga pūsle.

    Nagų nereikėtų kirpti per trumpai ar giliai išpjaustyti kampų, nes tai didina įaugimo riziką. Jei nagas storėja, keičia spalvą, trupėja, o tarpupirščiuose atsiranda niežėjimas ar pleiskanojimas, tai gali signalizuoti infekciją, kurios nereikėtų maskuoti laku.

    Jeigu kulnai giliai sutrūkinėję, kraujuoja ar skauda, vien kosmetikos gali nepakakti ir praverčia podologo ar dermatologo pagalba. Ypač atsargūs turėtų būti sergantys cukriniu diabetu, turintys kraujotakos ar jutimo sutrikimų: savarankiškai pjaustyti suragėjimų ar naudoti stipriai šveičiančias priemones jiems gali būti pavojinga.

    Vasaros pėdų priežiūra nebūtinai reiškia daugybę produktų. Daugiausia duoda reguliarumas, švelnios priemonės, tinkama avalynė, apsauga nuo saulės ir laiku pastebėti pirmieji odos pokyčiai.

  • Skausmingi nuospaudai? Pamirštas PRL triukas su česnaku gali padėti, bet yra viena rizika

    Skausmingi nuospaudai? Pamirštas PRL triukas su česnaku gali padėti, bet yra viena rizika

    Nuospaudos ir sukietėjusi pėdų oda dažniausiai atsiranda dėl trinties ir spaudimo: ankštos avalynės, ilgų valandų stovint, bėgimo ar tiesiog sausos odos. Daugelis griebiasi tepalų ir specialių pleistrų, tačiau kartais namuose bandomi ir senesni metodai, kuriuos žmonės prisimena dar iš laikų, kai priemonių pasirinkimas buvo ribotas.

    Vienas dažniausiai minimų liaudiškų būdų yra sutrinto česnako ir aliejaus ar alyvuogių aliejaus mišinys, tepamas tik ant nuospaudos. Česnakas turi sieros junginių, o jo sultys gali dirginti ir minkštinti suragėjusį epidermį, todėl kai kuriems žmonėms atrodo, kad sukietėjimas greičiau suminkštėja.

    Vis dėlto čia slypi esminė rizika: česnakas, ypač uždengtas pleistru ir laikomas per naktį, gali sukelti cheminį odos nudegimą ar stiprų sudirginimą. Didžiausia tikimybė susižaloti tada, kai pasta patenka ant sveikos odos, laikoma per ilgai arba kai oda jautri, pažeista, linkusi į dermatitą.

    Jei vis tiek nusprendžiama išbandyti šį metodą, saugiausia laikytis principo mažiau yra daugiau. Mišinį reikėtų tepti itin plonu sluoksniu tik ant nuospaudos, vengti sveikos odos, o pirmą kartą laikyti trumpai ir stebėti reakciją, o ne palikti per naktį.

    Specialistai pabrėžia, kad patikimesnė kryptis yra nuospaudos priežasties pašalinimas: patogi, tinkamo dydžio avalynė, spaudimą mažinančios pagalvėlės, reguliari pėdų priežiūra ir drėkinimas. Jei nuospaudos kartojasi, skauda, atsiranda įtrūkimų, paraudimas, šlapiavimas ar įtariama infekcija, vertėtų kreiptis į podologą ar gydytoją.

    Ypač atsargūs turėtų būti sergantys cukriniu diabetu, turintys prastą kraujotaką ar sumažėjusį pėdų jautrumą, nes net nedidelė žaizda gali komplikuotis. Tokiais atvejais savarankiški bandymai su dirginančiomis medžiagomis gali padaryti daugiau žalos nei naudos.

  • Kenkia pėdoms labiau, nei manote: kineziterapeutė įvardijo avalynę, kurios geriau nepirkti

    Daugiau nei 6 iš 10 suaugusiųjų kasdien avi netinkamo dydžio batus, o tai ilgainiui gali baigtis skausmu, nuospaudomis ir pėdų deformacijomis. Kineziterapeutė Milica McDowell pabrėžia, kad problema dažnai prasideda nuo įsitikinimo, jog suaugus pėdos dydis nebesikeičia.

    Pasak specialistės, su amžiumi pėda gali tapti ilgesnė ir platesnė, be to, keičiasi jos skliautai, raiščių elastingumas ir atramos taškai. Todėl avalynė, kuri tiko prieš kelerius metus, nebūtinai tiks dabar, ypač jei pasikeitė kūno svoris, fizinis aktyvumas ar darbo pobūdis.

    „Labai paplitęs klaidingas įsitikinimas, kad visą suaugusiojo gyvenimą avėsi tą patį batų dydį. Daugelis mano, kad nustojus augti ūgiui, pėdos taip pat nebesikeičia“, – sakė Milica McDowell.

    Kineziterapeutė teigia, kad vaikščiojimui ir kasdienai labiausiai tinka avalynė su platesne priekine dalimi, kad pirštai turėtų vietos natūraliai skleistis. Taip pat rekomenduojamas mažas aukščio skirtumas tarp kulno ir pirštų, apie 8 milimetrus ar mažiau, nes tai padeda išlaikyti natūralesnę eiseną.

    Dar viena dažna klaida, pasak specialistės, yra itin minkšta, stipriai amortizuojanti avalynė, kuri pastaraisiais metais tapo madinga. Nors ji gali suteikti trumpalaikį komfortą, per didelė amortizacija kartais „atlieka visą darbą už pėdą“, todėl pėdos raumenys gali silpti, o stabilumas blogėti.

    „Po ilgos vaikščiojimo dienos tinkamoje avalynėje pėdos gali jausti nuovargį, bet neturėtų būti diskomforto. Tai esminis skirtumas“, – sakė Milica McDowell.

    Specialistė ragina rimtai vertinti vadinamuosius įspėjamuosius ženklus: pasikartojančias nuospaudas, tirpimą, mėšlungį, spaudimo jausmą pirštuose ar pėdos „degimą“ po vaikščiojimo. Tai dažnai reiškia ne tai, kad pėda „turi priprasti“, o kad batas tiesiog netinka.

    Idėja „pranešioti“ nepatogią avalynę, anot kineziterapeutės, dažniausiai yra klaidinanti. Jei batai trina, spaudžia ar nuolat sukelia nuospaudas, tikimybė, kad problema savaime dings, maža, o uždelstas sprendimas gali didinti audinių dirginimą.

    Nuolatinis skausmas, atsiradę gumburai ties nykščio sąnariu ar ryškėjantys pirštų iškrypimai yra signalas pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu. Pėdų problemos tiesiogiai veikia kasdienę savijautą, judėjimą, fizinį aktyvumą ir net nugaros bei kelių apkrovas.