CP v2

Tag: Nuotolinis mokymas

  • Startuolis „Metatesk“ perkelia pamokas į virtualybę: kaip DI keičia mokinių vaidmenį?

    Startuolis „Metatesk“ perkelia pamokas į virtualybę: kaip DI keičia mokinių vaidmenį?

    Virtuali klasė vietoj lentos

    Ne kiekvienam mokiniui pakanka vadovėlio ar mokytojo pasakojimo: daliai lengviau suprasti, kai galima pamatyti ir patirti. Tokią idėją siūlo švietimo platforma „Metatesk“, kuri kuria virtualias klases ir 3D aplinkas.

    Platformos sumanytoja Gunay Imanzade teigia, kad virtualūs scenarijai leidžia mokytojams ir mokiniams tyrinėti mokslo temas praktiškai. Vietoj vien teorijos, pamokose galima interaktyviai modeliuoti procesus ir stebėti jų pasekmes.

    Kaip veikia mokymasis 3D aplinkose

    „Metatesk“ esmė yra įtraukianti mokymosi patirtis, kai sudėtingi reiškiniai paverčiami vizualiais, valdomais objektais. Tokiose aplinkose mokiniai gali atlikti užduotis, bandymus ir spręsti problemas, o mokytojas tampa veiklos vedliu.

    Šis modelis atliepia platesnę tendenciją švietime, kai vis daugiau dėmesio skiriama patirtiniam mokymuisi ir aktyviam įsitraukimui. Mokyklos įvairiose šalyse vis dažniau ieško priemonių, kurios padėtų sumažinti atotrūkį tarp teorijos ir realaus pritaikymo.

    DI tyrimai ir naujausia kryptis

    Įmonė taip pat vysto tyrimų laboratoriją „Another Mind“, kurioje analizuojama, kaip dirbtinis intelektas pasiekia savo atsakymus. Tokie tyrimai svarbūs ne tik technologijų kūrėjams, bet ir švietimo bendruomenei, siekiančiai suprasti DI ribas bei patikimumą.

    Pastaraisiais metais mokyklose vis plačiau aptariama, kaip DI naudoti atsakingai: nuo personalizuoto mokymosi iki užduočių generavimo, tačiau kartu keliami akademinio sąžiningumo ir duomenų privatumo klausimai. Dėl to technologijų sprendimams keliami vis griežtesni skaidrumo ir saugumo lūkesčiai.

    „Toks metodas pakeičia mokinio vaidmenį: jis ne tik klausosi, bet tyrinėja, sąveikauja ir jaučiasi pamokos dalimi“, – sakė mokinė Melisa Yildiz.

    Švietimo technologijų kūrėjai tikisi, kad virtualios aplinkos gali padėti ne tik geriau įsiminti informaciją, bet ir ugdyti kritinį mąstymą. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad didžiausia vertė atsiranda tuomet, kai technologija papildo mokytojo darbą, o ne bando jį pakeisti.

  • Mokyklą lanko robotas vietoj sergančio berniuko: kaip veikia ši technologija ir ką ji keičia

    Berlyne 7 metų berniukas Joshua Martinangeli dėl sunkios plaučių ligos negali kasdien lankyti pamokų, tačiau nuo klasės jis neatitrūko. Jį su mokytoju ir bendraklasiais sujungia robotas-avatars, kuris stovi klasėje ir perduoda vaizdą bei garsą.

    Vaikas, būdamas namuose, gali stebėti pamoką realiu laiku, o kai nori pasisakyti, robotas klasėje siunčia šviesos signalą. Taip mokytojas ir mokiniai mato, kada Joshua prašo žodžio, o bendravimas vyksta be papildomos įtampos ar triukšmo.

    Joshua mama Simona Martinangeli pasakojo, kad berniukas turi vamzdelį kakle ir dėl kvėpavimo sutrikimų negali būti tarp žmonių, kur didesnė infekcijų rizika. Tokiose situacijose technologija tampa ne pramoga, o realia galimybe išsaugoti mokymosi ritmą ir socialinį ryšį.

    Projektas yra privati iniciatyva, o jo įgyvendinimą apmoka vietos valdžia Berlyno Marzahn-Hellersdorf rajone. Rajono atstovai pabrėžia, kad sprendimas padeda vaikui išlikti klasės dalimi, o tai ypač svarbu ilgai sergantiems mokiniams, kuriems nuotolinis mokymas ne visada atstoja įprastą mokyklos bendruomenę.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad robotai-avatarai dažniausiai naudojami tuomet, kai vaikas negali būti mokykloje dėl gydymo, imuniteto nusilpimo ar reabilitacijos. Tokia praktika įvairiose šalyse siejama su mažesne socialine atskirtimi, geresniu emociniu savijautos vertinimu ir sklandesniu grįžimu į klasę, kai sveikata pagerėja.

    „Norėčiau, kad Joshua iš tikrųjų galėtų ateiti į mokyklą“, – sakė berniuko bendraklasis Beritan Aslanglu.

    Kartu keliami ir privatumo klausimai, nes robotas klasėje reiškia nuolatinį vaizdo ir garso ryšį su mokinio namais. Dėl to mokyklos ir savivaldybės paprastai taiko aiškias taisykles: kada ryšys gali būti įjungtas, kaip saugomi duomenys ir kaip informuojami tėvai bei mokytojai.

    Technologijų kūrėjai pastebi, kad tokių sprendimų vertė didėja ir dėl demografinių bei sveikatos tendencijų: ilgalaikės ligos, gydymas ligoninėse ar namuose, psichologiniai sunkumai po pandemijos vis dažniau verčia ieškoti lankstesnių mokymosi formų. Robotai-avatarai čia tampa tarpine grandimi tarp klasikinės pamokos ir nuotolinio mokymosi platformų.

  • Tarptautinė mokinių konferencija Kėdainiuose: tvarumo tema subūrė Lietuvos ir Europos mokyklas

    Jubiliejinė konferencija su tvarumo akcentu

    Kėdainių kalbų mokykloje surengta dešimtoji tarptautinė anglų kalbos mokinių konferencija Ar žinai, kad…, kurią organizavo Naujamiesčio mokyklos mokytojos Eglė Čepulienė ir Inga Vasiliauskienė. 2026 metais pasirinkta tema Tvarumas – mūsų planetos ribos pakvietė mokinius kalbėti apie klimato kaitą, vartojimą ir atsakingus sprendimus kasdienybėje.

    Konferencijoje akcentuota, kad tvarumas šiandien tampa ne vien aplinkosaugos, bet ir ekonomikos, socialinės gerovės bei švietimo klausimu. Mokiniai anglų kalba pristatė pranešimus, kuriuose siejo asmenines patirtis su platesnėmis Europos žaliojo kurso kryptimis bei mokyklų vaidmeniu mažinant poveikį aplinkai.

    Dalyviai iš Lietuvos ir užsienio

    Pranešimus gyvai skaitė Panevėžio rajono ir miesto mokiniai: Naujamiesčio mokyklos, Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos, Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijos, Smilgių gimnazijos ir Velžio gimnazijos, taip pat Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos ir „Saulėtekio“ progimnazijos atstovai.

    Tarptautinį renginio mastą sustiprino nuotoliniai pranešimai iš Latvijos, Italijos ir Kroatijos mokyklų. Tokia forma leido mokiniams palyginti skirtingų šalių patirtis, o tvarumo tema įgavo praktinį matmenį per konkrečius pavyzdžius nuo energijos taupymo mokyklose iki atsakingo vartojimo iniciatyvų.

    Parama ir įvertinimai organizatorėms

    Konferencija iš dalies finansuota Švietimo centro lėšomis, kurias Panevėžio rajono savivaldybė skyrė stiprinti mokytojų metodinei veiklai. Tai sudarė sąlygas renginį tęsti ir auginti jo kokybę, ypač skatinant mokinių viešojo kalbėjimo ir kritinio mąstymo kompetencijas.

    Jubiliejinės, dešimtosios konferencijos proga organizatorės Eglė Čepulienė ir Inga Vasiliauskienė apdovanotos Švietimo centro padėkomis. Renginio organizatoriai pabrėžė, kad kasmet matomas aukštesnis pranešimų lygis ir drąsesnis mokinių įsitraukimas rodo, jog anglų kalbos komunikacija tampa realiu žingsniu į ateities studijas ir karjerą.

    „Gera matyti, kaip kasmet auga konferencijos pranešimų lygis, kaip skleidžiasi jaunieji talentai“, – sakė Švietimo centro direktoriaus pavaduotoja Renata Jankevičienė.

    Konferencijos dalyviams tai buvo ne tik galimybė pristatyti savo idėjas, bet ir susipažinti su bendraamžiais iš kitų mokyklų bei šalių. Tokie renginiai, orientuoti į aktualias temas ir kalbinę praktiką, vis dažniau vertinami kaip viena veiksmingiausių formų ugdyti XXI amžiaus gebėjimus.